Užsispyrusių nedidukių kariauna
Prieš ket­ve­rius me­tus Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­mas par­ti­jas Sei­mo rin­ki­muo­se pa­lai­kė maž­daug 200 tūkst. rin­kė­jų. Ne­di­de­lės, ta­čiau sta­bi­lų elek­to­ra­tą tu­rin­čios po­li­ti­nės jė­gos pa­te­ko į Sei­mą, o Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA) ku­rį lai­ką net bu­vo val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je. Šie­met pa­dė­tis ge­ro­kai pa­si­kei­tė: Li­be­ra­lų są­jū­džio (LS) rin­kė­jai iš­sib­laš­kė, o LLRA ta­po ir Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­ga (KŠS), taip ban­dy­da­ma su­žve­jo­ti ne vien tau­ti­nių ma­žu­mų bal­sus.

Po Eu­ge­ni­jaus Gent­vi­lo į par­la­men­to rin­ki­mus ve­da­mų li­be­ra­lų ir Ri­tos Ta­ma­šu­nie­nės – LLRA-KŠS kan­di­da­tų rei­tin­gų len­te­lė­je ri­kiuo­ja­si Ar­tū­ro Zuo­ko Lie­tu­vos lais­vės są­jun­ga (li­be­ra­lai) (LLS), taip pat – Da­riaus Kuo­lio va­do­vau­ja­mas „Lie­tu­vos są­ra­šas“. Nors nau­jau­sios so­cio­lo­gi­nės apk­lau­sos („Vil­mo­rus“) ro­do, kad šioms par­ti­joms dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je bus su­nku per­lip­ti Sei­mo rin­ki­mų slenks­tį, to­kios prog­no­zės ga­li bū­ti ver­ti­na­mos ir kaip per­ne­lyg niū­rios.

Pa­strai­pa apie tau­ti­nes mažumas

Prieš 18 me­tų LLRA bu­vo vien len­kų tau­ti­nių ma­žu­mų gy­ve­na­muo­se ra­jo­nuo­se do­mi­nuo­jan­ti po­li­ti­nė jė­ga. Štai 2008 me­tų Sei­mo rin­ki­muo­se už LLRA bal­sa­vo maž­daug 60 tūkst. rin­kė­jų, ta­čiau to ne­pa­ka­ko, kad par­ti­ja pa­tek­tų į Sei­mą. Po ket­ve­rių me­tų už LLRA, ku­ri į sa­vo są­ra­šą įtrau­kė ir Ru­sų al­jan­so kan­di­da­tus, ati­duo­tų bal­sų pa­dau­gė­jo iki be­veik 80 tūks­tan­čių. Par­ti­ja per­žen­gė Sei­mo rin­ki­mų slenks­tį ir iki 2014-ųjų rugp­jū­čio pri­klau­sė val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai.

Šie­met, kaip ži­no­ma, ši po­li­ti­nė jė­ga pa­pil­dė ir sa­vo pa­va­di­ni­mą, ta­po LLRA-KŠS. Re­gis, fa­sa­dą per­da­žiu­si par­ti­ja tai­ko­si į dar pla­tes­nį elek­to­ra­tą. Be­je, jos rin­ki­mų są­ra­še, kaip ir per pra­ėju­sius rin­ki­mus, fi­gū­ruo­ja ir Ru­sų al­jan­so at­sto­vai.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (VU TSPMI) pro­fe­so­rė Ai­nė Ra­mo­nai­tė pri­pa­žįs­ta, kad kol kas su­nku ver­tin­ti pa­keis­to par­ti­jos pa­va­di­ni­mo po­vei­kį. Ta­čiau LLRA-KŠS rin­ki­mų prog­ra­mą po­li­to­lo­gė va­di­na prieš­ta­rin­ga. Ji, pa­sak pro­fe­so­rės, pa­na­ši į Len­ki­jos val­dan­čio­sios par­ti­jos „Įs­ta­ty­mas ir tei­sin­gu­mas“ prog­ra­mą. „Daug ak­cen­tų apie krikš­čio­ny­bę, ci­tuo­ja­mas Šven­ta­sis Raš­tas, tai­gi par­ti­ja – ra­di­ka­liai ka­ta­li­kiš­ka, mo­ra­li­niu po­žiū­riu – de­ši­nio­ji. Ta­čiau eko­no­mi­nė­je plot­mė­je iš­ryš­kė­ja kai­rės ele­men­tai. Pa­vyz­džiui, siū­lo­ma ap­mo­kes­tin­ti ban­kus, pre­ky­bos cen­trus ir pa­na­šiai“, – ak­cen­ta­vo A. Ra­mo­nai­tė. Be­je, apie tau­ti­nes ma­žu­mas LLRA-KŠS do­ku­men­te – vos vie­na pa­strai­pa.

Dek­la­ruo­ja prorusiškumą

VU TSPMI do­cen­tas Kęs­tu­tis Gir­nius „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, jog LLRA-KŠS, ak­cen­tuo­da­ma krikš­čio­niš­kas ver­ty­bes ir dėl to pa­kei­tu­si pa­va­di­ni­mą, ban­do žais­ti „mo­ra­lės kor­ta“: prieš­ina­si abor­tams, daug kal­ba apie krikš­čio­niš­ką do­ro­vę. Ta­čiau, jo ma­ny­mu, var­gu ar to­kios par­ti­jos dek­la­ra­ci­jos ras nau­jų rin­kė­jų ne tarp tau­ti­nių ma­žu­mų. „Pa­vyz­džiui, ru­sų tau­ti­nės ma­žu­mos at­sto­vai anks­čiau lai­kė­si nuo­mo­nės, kad ge­riau­siai jų in­te­re­sams at­sto­va­vo so­cial­de­mo­kra­tai ar­ba Dar­bo par­ti­ja, kai šiai va­do­va­vo Vik­to­ras Us­pas­ki­chas. Vė­liau jie ieš­ko­jo al­ter­na­ty­vos ir ra­do – LLRA-KŠS. Be­je, šios par­ti­jos ly­de­ris ne­sle­pia, kad jau­čia dau­giau sim­pa­ti­jų Krem­liui nei ki­tos po­li­ti­nės jė­gos. Esą jis at­sto­vau­ja ra­cio­na­les­niam po­žiū­riui“, – kal­bė­jo K. Gir­nius.

LLRA-KŠS li­ko vie­nin­te­lė par­la­men­ti­nė par­ti­ja, at­vi­rai dek­la­ruo­jan­ti pro­ru­siš­kas po­zi­ci­jas. „Už­sie­nio po­li­ti­ko­je siek­si­me pa­lai­ky­ti kuo glau­des­nius ry­šius su ar­ti­miau­siais kai­my­nais – Lat­vi­ja, Len­ki­ja, Bal­ta­ru­si­ja ir Ru­si­ja“, – skel­bia­ma LLRA-KŠS Sei­mo rin­ki­mų prog­ra­mo­je. Po­li­to­lo­gai sa­ko, kad V. To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­ma par­ti­ja įveiks Sei­mo rin­ki­mų bar­je­rą. Tie­sa, šie­met jos ly­de­ris Sei­mo rin­ki­muo­se ne­da­ly­vau­ja, lie­ka dirb­ti Eu­ro­pos Par­la­men­te (EP).

Grę­žia­si į ištikimuosius

Kur kas dau­giau klaus­tu­kų ky­la dėl LS li­ki­mo po Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ga­li­mos ko­rup­ci­jos skan­da­lo. Štai vos prieš mė­ne­sį LS rei­tin­gai svy­ra­vo, bu­vo ties 5 proc., lei­džian­čių pa­tek­ti į Sei­mą, ri­ba, ta­čiau nau­jau­sios apk­lau­sos at­sklei­džia, kad šią par­ti­ją ap­lenk­tų tiek LLRA-KŠS, tiek An­ti­ko­rup­ci­nė N. Pu­tei­kio ir K. Kri­vic­ko koa­li­ci­ja.

EP ir pa­sta­rų­jų sa­vi­val­dos rin­ki­mų re­zul­ta­tai ro­dė, jog LS rė­mė­jų sta­bi­liai dau­gė­jo. 2012-ai­siais li­be­ra­lai pa­te­ko į Sei­mą su­rin­kę 117 tūkst. bal­sų, o 2014 me­tų EP rin­ki­muo­se už šios par­ti­jos kan­di­da­tus bal­sa­vo be­veik 190 tūkst. žmo­nių. LS pa­si­se­kė ir per­nai vy­ku­siuo­se sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se – par­ti­jos ly­de­ris Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius ir Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ta­po pir­mais tie­sio­giai iš­rink­tais Vil­niaus ir Klai­pė­dos me­rais.

K. Gir­nius tvir­ti­na, kad da­bar, iš­ti­kus kri­zei, LS grę­žia­si į sa­vo iš­ti­ki­miau­sią elek­to­ra­tą, nors ku­rį lai­ką ban­dė vi­lio­ti ne vien li­be­ra­lių pa­žiū­rų žmo­nes. „Šian­dien par­ti­ja vėl orien­tuo­ja­si į sa­vo se­nuo­sius rin­kė­jus ir ban­do par­ody­ti, jog te­bė­ra vie­nin­te­lė, gi­nan­ti jų in­te­re­sus. LS ga­li­ma pa­va­din­ti „dau­giau už­dir­ban­čių žmo­nių par­ti­ja“, jos po­li­ti­kai kal­ba apie men­kes­nį Vy­riau­sy­bės vaid­me­nį, ma­žiau drau­di­mų. Po E. Ma­siu­lio skan­da­lo jie vėl skel­bia, kad gi­na ti­krą­ją lais­vę nuo tų, ku­rie no­ri vis­ką re­gu­liuo­ti ir draus­ti“, – sa­kė po­li­to­lo­gas.

Gelbs­ti sos­ti­nės meras

LS nuo­sta­tas ver­ti­nu­si A. Ra­mon­tai­tė pa­brė­žė, kad šios par­ti­jos prog­ra­ma, pa­ly­gin­ti su ki­tų po­li­ti­nių jė­gų pa­na­šiais do­ku­men­tais, ga­na iš­sa­mi. Ki­ta ver­tus, su­nku su­pras­ti, ko­kie LS ak­cen­tai yra svar­biau­si. Pa­vyz­džiui, anks­čiau ji ne­išs­kir­da­vo gy­ny­bos ir sau­gu­mo stip­ri­ni­mo, o šie­met tai da­ro. Pa­ga­liau LS, kaip ir ki­tos par­ti­jos, ne­at­sis­py­rė pa­gun­dai skelb­ti, jog di­dins ir vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį, ir pen­si­jas.

Remigijus Šimašius.

„Par­ti­jos rei­tin­gus gel­bė­ja R. Ši­ma­šius. Ta­čiau tai, kad jis nė­ra Sei­mo rin­ki­mų są­ra­šo ly­de­ris, – rim­tas trū­ku­mas. Li­be­ra­lai, į par­ti­jos są­ra­šą įtrau­kę ži­no­mų spor­to pa­sau­lio at­sto­vų, ban­do jais pa­trauk­ti jau­ni­mą ir po­li­ti­ka iki šiol ne­si­do­mė­ju­sius žmo­nes“, – dės­tė VU TSPMI pro­fe­so­rė. Be­je, LS ly­de­ris R. Ši­ma­šius įvai­rio­se so­cio­lo­gi­nė­se apk­lau­so­se ver­ti­na­mas ge­riau ne­gu, pa­vyz­džiui, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) ved­lys Gab­rie­lius Lands­ber­gis. Ki­ta ver­tus, net per sėk­min­gus par­ti­jai 2012 me­tų Sei­mo rin­ki­mus LS vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se teiš­ko­vo­jo tris man­da­tus. Vie­nas to­kią per­ga­lę šven­tu­sių po­li­ti­kų – da­bar pa­si­trau­kęs il­ga­me­tis šios po­li­ti­nės jė­gos ly­de­ris E. Ma­siu­lis.

Pri­min­si­me, jog 2008 me­tais LS kar­tu su TS-LKD for­ma­vo val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją. Ne­at­me­ta­ma, kad jei da­bar koa­li­ci­ją for­muo­tų Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga bei TS-LKD, li­be­ra­lai taip pat ga­lė­tų bū­ti pa­kvies­ti pri­si­dė­ti prie jų.

Cen­tris­to A. Zuo­ko šešėlis

Prie Sei­mo rin­ki­mų star­to li­ni­jos yra ir ki­ta li­be­ra­lia sa­ve va­di­nan­ti par­ti­ja. Su­grįž­ti į par­la­men­tą mė­gins A. Zuo­ko va­do­vau­ja­ma LLS (li­be­ra­lai). Į Sei­mą kan­di­da­tuo­ja vi­si šiai par­ti­jai pri­klau­san­tys Vil­niaus mies­to ta­ry­bos na­riai. Ta­čiau nau­jau­sios „Vil­mo­rus“ so­cio­lo­gi­nės apk­lau­sos duo­me­ni­mis, ji ne­tu­ri šan­sų pa­tek­ti į Sei­mą, nes su­rink­tų tik maž­daug 1,6 proc. rin­kė­jų bal­sų. K. Gir­nius ir A. Ra­mo­nai­tė taip pat abe­jo­jo LSS (li­be­ra­lų) ga­li­my­be pri­trauk­ti bu­vu­sius LS rė­mė­jus, tad par­ti­jos at­ei­tis ga­li bū­ti mig­lo­ta.

Artūras Zuokas.

Be to, var­gu ar A. Zuo­ko va­do­vau­ja­mą par­ti­ją ga­li­ma va­din­ti li­be­ra­lia. Pa­sak A. Ra­mo­nai­tės, ji la­biau cen­tris­ti­nė, o pats ly­de­ris – ga­na kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų. „Jis ti­krai nė­ra li­be­ra­lių nuo­sta­tų žmo­gus. Apie tai liu­di­jo ir A. Zuo­ko veiks­mai tvar­kant Vil­niaus mies­tą. Gal­būt jis bu­vo ver­ti­na­mas kaip li­be­ra­las, nes mąs­tė mo­der­niai. Ideo­lo­gi­niu po­žiū­riu ši par­ti­ja yra apie vi­du­rį tiek eko­no­mi­niais, tiek mo­ra­lės klau­si­mais“, – pri­dū­rė pro­fe­so­rė.

2009-ai­siais, pra­ėjus vos me­tams po par­la­men­to rin­ki­mų, A. Zuo­kas skam­biai pa­si­trau­kė iš Sei­mo, kai šis ne­pri­ta­rė jo siū­lo­moms įsta­ty­mų pa­tai­soms. 2011 me­tais po­li­ti­kas bu­vo iš­rink­tas Vil­niaus me­ru, o 2015-ai­siais pra­lai­mė­jo ko­vą dėl šio pos­to ir li­ko dirb­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos opo­zi­ci­jo­je. „LSS (li­be­ra­lai) vie­naip ar ki­taip ban­do iš­lik­ti, kei­čia pa­va­di­ni­mus, įvaiz­dį, mė­gi­na at­si­ties­ti. Ta­čiau jei per šiuos rin­ki­mus ne­lai­mės vie­tų Sei­me, ji ga­li bū­ti pa­lai­do­ta“, – prog­no­za­vo A. Ra­mo­nai­tė.

Ne­pa­ten­kin­tų in­te­lek­tua­lų koalicija

Sei­mo rin­ki­muo­se šį­met da­ly­vau­jan­tį „Lie­tu­vos są­ra­šą“ po­li­to­lo­gams taip pat ne­leng­va apib­rėž­ti, nes jis vie­ni­ja skir­tin­gų po­li­ti­nių pa­žiū­rų po­li­ti­kus. Pra­ėju­siais me­tais vy­ku­siuo­se sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se „Lie­tu­vos są­ra­šas“ su­rin­ko 14,5 tūkst. bal­sų, jo at­sto­vai dir­ba Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je.

Darius Kuolys.

K. Gir­nius „Lie­tu­vos są­ra­šą“ pa­va­di­no ne­pa­ten­kin­tų esa­ma pa­dė­ti­mi in­te­lek­tua­lų koa­li­ci­ja. „Gal­būt jiems sek­tų­si ge­riau, jei bū­tų pa­vy­kę su­si­tar­ti su Nag­liu Pu­tei­kiu. Ta­čiau pa­aiš­kė­jo, kad jis per di­de­lis po­pu­lis­tas. Šia­me są­ra­še – bū­rys iš­si­la­vi­nu­sių žmo­nių, gal­būt ne­ran­dan­čių vie­tos ki­tur. Bet, man re­gis, jie pa­tys ne­ma­no, jog per­žengs rin­ki­mų bar­je­rą. Tai – sa­vo­tiš­kas jų pro­tes­tas prieš tai, kaip ki­tos par­ti­jos val­do Lie­tu­vą. Są­ra­šo at­sto­vai tar­si su­tei­kia ga­li­my­bę ir rin­kė­jams par­eikš­ti tą ne­pa­si­ten­ki­ni­mą – ne ne­da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se, o at­ei­ti ir bal­suo­ti už juos, at­lik­ti pi­lie­ti­nę par­ei­gą“, – ko­men­ta­vo VU TSPMI do­cen­tas.

Į rin­ki­mus šie­met ei­na ir bu­vu­sio pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­ta­rė­jo Li­no Bal­sio va­do­vau­ja­ma Lie­tu­vos ža­lių­jų par­ti­ja (LŽP). Sa­vi­val­dy­bių rin­ki­muo­se ji su­rin­ko kiek dau­giau kaip 5 tūkst. bal­sų. Nau­jau­sios apk­lau­sos ro­do, kad už LŽP bal­suo­tų 1,5 proc. rin­kė­jų. Po­li­to­lo­gai abe­jo­ja jos sėk­me, mat rin­ki­muo­se da­ly­vau­ja ir ki­ta „ža­lią­sias“ idė­jas dek­la­ruo­jan­ti par­ti­ja – LVŽS.

.