Užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai nebus skolingi SODRAI
Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja Vy­riau­sy­bės pra­šo aiš­kiau dek­la­ruo­ti drau­džia­mų­jų pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu re­gis­tro nuo­sta­tas dėl Lie­tu­vos pi­lie­čių įtrau­ki­mo į šį re­gis­trą, kad į jį ne­bū­tų įtrauk­ti fak­tiš­kai Lie­tu­vo­je ne­gy­ve­nan­tys – se­niai iš­vy­kę ar­ba nie­ka­da ne­gy­ve­nę ir dėl to nie­ka­da ne­bu­vę draus­ti pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu, taip pat mi­rę už­sie­ny­je Lie­tu­vos pi­lie­čiai ir jiems ne­bū­tų tai­ko­mos pri­vers­ti­nio iš­ieš­ko­ji­mo pro­ce­dū­ros.

Kaip siūlymo keisti Vyriausybės nutarimu tvirtinamus draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatus teikime aiškina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, šiuo metu Sveikatos draudimo įstatyme nurodyta, kad draudžiami „Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje“. Toks teiginys sukelia tam tikrų teisinių dviprasmybių. Todėl į draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą yra įtraukta nemažai asmenų, kurie Lietuvoje neturi jokių socialinių, ekonominių ir kitų interesų, dalis jų net niekada nėra buvę Lietuvoje, tačiau jiems taikoma prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimą administruojanti SODRA susiduria su neišvengiamais sunkumais, nes siunčia raginimo susimokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenims, kurie Lietuvoje nebeturi jokių asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų, susiduriama su gyventojų pasipiktinimu, kodėl iš jų norima išieškoti įmokas, kai didelė jų dalis neturi jokių ryšių su Lietuva arba seniai yra mirę. Galiausiai asmenys turi teikti pažymas, rašyti prašymus, skundus, o SODRA po visų užbaigtų administravimo procedūrų – išieškotas įmokas grąžinti.

Toks administravimas ne tik betikslis privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo atžvilgiu, bet ir nuostolingas, nes itin didina administravimo kaštus, kas savo ruožtu didina netiesioginę mokesčių naštą gyventojams, mažina visuomenės pasitikėjimą viešuoju sektoriumi bei valstybės institucijomis.

„Dėl lingvistinės šios normos analizės buvo konsultuojamasi su lietuvių kalbos specialistais, kurie taip pat pripažįsta, kad dalis „nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje“ taikoma abiems asmenų grupėms šios teisės normos sandaroje“– aiškina A. Veryga.

Siekdama išspręsti susidariusią situaciją, ministerija siūlo tokius asmenis išbraukti iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro ir nevykdyti jiems priverstinio išieškojimo. Esą mokestine prasme svarbu tai, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu turi būti Lietuvoje, jeigu asmuo nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas jis nėra apmokestinamas, tokia yra valstybės pasirinkta politika mokesčių srityje.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, privalomojo sveikatos draudimo įmokas privalo mokėti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nes pagal mūsų šalies teisės aktus prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas yra taikoma tik laikinai gyvenantiems ir dirbantiems arba nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Tad net ir išvykimą deklaravę Lietuvos piliečiai neturi prievolės mokėti nei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nei kitų mūsų šalies mokesčių.