Užsienio politikos vandenys skrosti solidžiai
Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius prog­no­zuo­ja, kad dėl plūs­tan­čių mig­ran­tų Šen­ge­no erd­vei šiais me­tais kils ne­ma­žai iš­šū­kių. Si­tua­ci­jos dra­ma­ti­zuo­ti ne­lin­kęs dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas ma­no, kad su­val­dy­ti kri­zę pa­dė­tų su­stip­rin­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) iš­ori­nės sie­nos kon­tro­lė ir at­vy­kė­lių re­gis­tra­ci­ja.

Kai ku­rių Eu­ro­pos vals­ty­bių spren­di­mas įves­ti sie­nų kon­tro­lę dėl plūs­tan­čių mig­ran­tų mi­nis­trui pri­me­na do­mi­no efek­tą, ku­ris ke­lia pa­vo­jų vi­sai lais­vo ju­dė­ji­mo Šen­ge­no erd­vei. „Vie­ni da­ro iš­va­das, kad tai jau yra Šen­ge­no pa­bai­ga. Bet aš sa­ky­čiau, kad kai ku­rios mi­ni­ma­lios prie­mo­nės gal ir tu­ri bū­ti pri­tai­ky­tos lai­ki­nai tam, kad bū­tų iš­sau­go­ta tai, kas su­kur­ta“, – tei­gė mi­nis­tras.

L. Lin­ke­vi­čius va­kar apž­vel­gė pa­grin­di­nius pra­ėju­sių me­tų dip­lo­ma­ti­nės tar­ny­bos dar­bus, svar­biau­sius už­sie­nio po­li­ti­kos įvy­kius ir 2016 me­tų pri­ori­te­tus. Eks­per­tų nuo­mo­ne, per­nai Lie­tu­vos vyk­dy­ta už­sie­nio po­li­ti­ka at­ro­dė ga­na so­li­džiai – ypa­tin­go pro­ver­žio ne­bū­ta, ta­čiau nuo­sek­lu­mas iš­lai­ky­tas.

Bū­ti­na ma­ty­ti vi­su­mą

Mi­nis­tro tei­gi­mu, tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų Ru­si­jai li­ki­mas pir­miau­sia pri­klau­sys nuo pa­čios Mask­vos veiks­mų įgy­ven­di­nant Mins­ko su­si­ta­ri­mus dėl ka­ri­nio konf­lik­to Ukrai­no­je su­re­gu­lia­vi­mo. „Ka­muo­lys Ru­si­jos pu­sė­je. Ab­so­liu­čiai. Pri­pa­žįs­tu, kad yra įvai­rių kal­bė­ji­mų ir ra­gi­ni­mų, bet esa­me su­ta­rę, kad sank­ci­jos są­ly­go­tos Mins­ko su­si­ta­ri­mų vyk­dy­mu. Kol kas nė­ra ženk­lų, kad jie vyk­do­mi“, – sa­kė L. Lin­ke­vi­čius. Kar­tu mi­nis­tras at­krei­pė dė­me­sį, kad šiuo at­ve­ju bū­ti­na ma­ty­ti įvy­kių vi­su­mą. „Ne tik ag­re­si­ją ir oku­pa­ci­ją, ku­ri tę­sia­si Ukrai­no­je, bet ir ki­tus re­gio­nus, pa­vyz­džiui, tai, kas vyks­ta Si­ri­jo­je. Ti­krai yra ša­lių – mes tai ma­to­me vie­šo­jo­je erd­vė­je, – ku­rios no­rė­tų ir bend­ra­dar­biau­ti, ir spaus­ti, ir ieš­ko­ti ko­kio nors op­ti­ma­laus ke­lio“, – tei­gė jis.

Ko­vo vi­du­ry­je tu­rė­tų bū­ti per­žiū­rė­ti su Ru­si­jos ka­ri­ne ag­re­si­ja su­si­ju­sių as­me­nų, ku­riems tai­ko­mos ES sank­ci­jos, są­ra­šai. Kiek­vie­nu at­ve­ju bus spren­džia­ma in­di­vi­dua­liai. Sank­ci­jos Ru­si­jos įmo­nėms ga­lios iki lie­pos pa­bai­gos.

Spręs­da­ma mig­ran­tų kri­zę ES tu­ri su­stip­rin­ti iš­ori­nės sie­nos kon­tro­lę ir už­ti­krin­ti at­vy­kė­lių re­gis­tra­ci­ją, nes, pa­sak mi­nis­tro, įtam­pa Si­ri­jo­je ir Ar­ti­mų­jų Ry­tų vals­ty­bė­se kol kas ne­su­da­ro prie­lai­dų ti­kė­tis mig­ran­tų srau­to ma­žė­ji­mo. Anot L.Lin­ke­vi­čiaus, tik įgy­ven­di­nus šiuos spren­di­mus Lie­tu­va ga­lė­tų svars­ty­ti apie pa­pil­do­mus įsi­pa­rei­go­ji­mus dėl pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo. Anks­čiau Vy­riau­sy­bė su­ti­ko su Briu­se­lio siū­ly­mu per dve­jus me­tus pri­im­ti 1105 pa­bė­gė­lius iš Si­ri­jos, Ira­ko ir Eri­trė­jos.

Kaip vie­ną di­džiau­sių pra­ėju­sių me­tų lai­mė­ji­mų už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras pa­mi­nė­jo pa­si­bai­gu­sį da­ly­va­vi­mą Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos veik­lo­je.

Bu­vo­me nuo­sek­lūs

Ry­tų Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tro va­do­vas Lau­ry­nas Kas­čiū­nas 2015 me­tų Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos pa­stan­gas api­bū­di­no la­ko­niš­kai, teig­da­mas, kad „da­rė­me tai, ką ir tu­rė­jo­me da­ry­ti“.

„Bu­vo­me nuo­sek­lūs dėl Ru­si­jos sank­ci­jų ir vi­sa­da, kiek įma­no­ma, ypač JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je, ne­lei­do­me iš dar­bot­var­kės ding­ti Ukrai­nos klau­si­mui. Bu­vo­me ta vals­ty­bė, ku­ri kal­bė­jo, kad sank­ci­jos Ru­si­jai tu­ri bū­ti la­bai aiš­kiai sie­ja­mos su Mins­ko su­si­ta­ri­mu, ir tas są­sa­jas gy­nė­me iki ga­lo. La­bai aiš­kiai lai­kė­mės po­zi­ci­jos: NA­TO mū­sų re­gio­ne tu­rė­tų su­telk­ti kuo dau­giau at­gra­sy­mo prie­mo­nių, kad ga­lė­tu­me jaus­tis vi­sa­ver­tė­mis Al­jan­so na­rė­mis“, – LŽ sa­kė po­li­to­lo­gas.

Ta­čiau, jo nuo­mo­ne, kar­tais ver­tė­tų „ne­si­taiks­ty­ti su lem­ti­mi, kad esa­me ma­ža vals­ty­bė, tu­rin­ti bū­ti­nai šlie­tis prieš di­džių­jų“. Pa­sak eks­per­to, sa­vo ta­pa­ty­bę rei­kė­tų su­vok­ti ir „kaip ga­li­my­bę pa­tiems kur­ti tam ti­krą ap­lin­ką, ba­lan­suo­ti, žais­ti tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų ko­ri­do­riuo­se tarp di­džių­jų žai­dė­jų“. L. Kas­čiū­nas prog­no­za­vo, kad ar­ti­miau­siu me­tu to­kia ga­li­my­bė ga­li pa­si­tai­ky­ti. Pa­sak jo, kai ku­rie da­bar­ti­nės Len­ki­jos val­džios spren­di­mai ga­li kel­ti tam ti­kros įtam­pos ES. „Šiuo po­žiū­riu mums gal ne­rei­kė­tų „į­si­pai­šy­ti“ į cho­rą šau­kian­čių­jų ir kri­ti­kuo­jan­čių­jų da­bar­ti­nę Len­ki­jos vy­riau­sy­bę dėl kai ku­rių vi­daus po­li­ti­kos niuan­sų. Sa­ve rei­kė­tų ma­ty­ti kaip tam ti­krą mo­de­ra­to­rių ar­ba vals­ty­bę, ku­ri ga­li pa­dė­ti Len­ki­jai su­si­kal­bė­ti su ES vals­ty­bė­mis. Štai to­kio lyg­mens žai­di­mo no­rė­tų­si. Be abe­jo, su­vo­kiant rea­lią po­li­ti­nę si­tua­ci­ją“, – sa­kė po­li­to­lo­gas.

Pro­ver­žio ne­bū­ta

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Min­dau­go Jur­ky­no tei­gi­mu, ma­žos vals­ty­bės už­sie­nio po­li­ti­ka tu­ri rem­tis no­ru iš­lai­ky­ti bent mi­ni­ma­lų sa­vo po­vei­kį. Tam vals­ty­bė tu­ri plės­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo ry­šius, ieš­ko­ti są­jun­gi­nin­kų, ku­rie va­do­vau­ja­si pa­na­šio­mis ver­ty­bė­mis ir in­te­re­sais. „E­sant ne­ra­miai geo­po­li­ti­nei si­tua­ci­jai, ku­ri pa­si­kei­tė po Kry­mo oku­pa­ci­jos ir Ru­si­jos ag­re­si­jos, Lie­tu­va ypa­tin­go pro­ver­žio už­sie­nio po­li­ti­ko­je ne­pa­sie­kė, bet ir blo­go ne­pa­da­rė“, – LŽ sa­kė M. Jur­ky­nas.

Pa­sak jo, sau­gu­mo stip­ri­ni­mo klau­si­mai su kai­my­ni­nė­mis Bal­ti­jos, Skan­di­na­vi­jos ša­li­mis, Len­ki­ja iš­li­ko „to pa­ties ly­gio“. „Gal dau­giau bū­ta ap­si­kei­ti­mo in­for­ma­ci­ja, su­ta­ri­mo dėl Ru­si­jos, tai ir ro­do ne­pa­nai­kin­tos sank­ci­jos“, – tei­gė M. Jur­ky­nas.

Ki­ta ver­tus, kai ku­rio­se sri­ty­se Lie­tu­vos ak­ty­vu­mas ypač ma­to­mas ir ver­ti­na­mas (ener­ge­ti­nis sau­gu­mas, Ry­tų kai­my­nys­tė, par­ama Gru­zi­jo­je, Ukrai­no­je, Mol­do­vo­je vyk­do­moms re­for­moms). Po­li­to­lo­gas taip pat pri­mi­nė, kad be Lie­tu­vos dip­lo­ma­tų ak­ty­vu­mo,

pa­teik­tų ar­gu­men­tų ne­bū­tu­me su­lau­kę ir di­des­nių NA­TO sau­gu­mo ga­ran­tų. M. Jur­ky­no nuo­mo­ne, ir to­liau bū­ti­na plė­to­ti dia­lo­gą su JAV, nes tai vie­nin­te­lė stra­te­gi­nė par­tne­rė, ga­lin­ti su­teik­ti ga­ran­ti­jų. San­ty­kiai su kai­my­ne Len­ki­ja, anot po­li­to­lo­go, yra drung­ni. Kad jie im­tų šil­tė­ti, eks­per­tas tvir­ti­no kol kas prie­lai­dų ne­ma­tan­tis.