Užsienio politika – ant senų bėgių
Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius, kal­bė­da­mas apie nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos prie­mo­nių pla­ne nu­ma­ty­tus už­sie­nio po­li­ti­kos pri­ori­te­tus, tei­gia, kad ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus svar­biau­si tiks­lai bus na­cio­na­li­nis sau­gu­mas ir eko­no­mi­nė dip­lo­ma­ti­ja. Opo­zi­ci­jos at­sto­vai ste­bi­si, jog dau­ge­lis svar­bių dar­bų pla­nuo­ja­mi tik ka­den­ci­jos pa­bai­gai, taip pat pa­si­gen­da tvir­tes­nių mū­sų dip­lo­ma­ti­jos ar­chi­tek­tų kon­tak­tų su stra­te­giš­kai svar­bio­mis vals­ty­bė­mis.

Prieš ke­lias die­nas pa­skelb­ta­me pla­ne, ku­rį ža­da­ma tiks­lin­ti dar ke­lias sa­vai­tes, už­sie­nio po­li­ti­kos ir ša­lies gy­ny­bos sri­ty­je nu­ma­to­ma įgy­ven­din­ti 14 svar­biau­sių dar­bų. Tarp jų mi­ni­mi sie­kiai stip­rin­ti stra­te­gi­nius san­ty­kius su JAV, Vo­kie­ti­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te (JK), įgy­ven­din­ti per­nai NA­TO vals­ty­bių ir vy­riau­sy­bių va­do­vų su­si­ti­ki­me Var­šu­vo­je pri­im­tus spren­di­mus, už­ti­krin­ti Lie­tu­vos stra­te­gi­nius in­te­re­sus pri­imant Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) spren­di­mus, taip pat kel­ti Bal­ta­ru­si­jos As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės bran­duo­li­nės sau­gos klau­si­mą, gin­ti mū­sų ša­lies in­te­re­sus, JK ren­gian­tis pa­si­trau­ki­mui iš ES, to­liau gi­lin­tis į Ukrai­nos, Gru­zi­jos ir Mol­do­vos prob­le­mas, o kar­tu to­liau stip­rin­ti san­ty­kius su Šiau­rės ša­li­mis ir Len­ki­ja. Di­džią­ją da­lį su­pla­nuo­tų dar­bų ža­da­ma įgy­ven­din­ti ne ar­ti­miau­siu lai­ko­tar­piu, bet iki 2020 me­tų vi­du­rio, tai­gi bai­gian­tis šios Vy­riau­sy­bės ka­den­ci­jai.

Kaip ir vi­sa­me prie­mo­nių pla­ne, už­sie­nio po­li­ti­kos sri­ty­je nu­ma­to­mi dar­bai skirs­to­mi į kon­kre­čias te­mas, taip pat nu­ro­do­mi iki 2020 me­tų pla­nuo­ja­mi re­zul­ta­tai, nors šią sri­tį koor­di­nuo­jan­tis už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras L. Lin­ke­vi­čius pri­pa­žįs­ta, kad dip­lo­ma­ti­nės veik­los lai­mė­ji­mus apib­rėž­ti skai­čiais – ne­rea­lu.

„Kal­bant apie už­sie­nio po­li­ti­ką, yra gal tik ke­le­tas kryp­čių, ku­rias ga­li­ma įver­tin­ti kon­kre­čiais skai­čiais – pa­vyz­džiui, už­sie­nio pre­ky­bą, pre­kių apy­var­tą, nu­ma­to­mą vi­zų iš­da­vi­mą ir pa­na­šiai. Bet jei kal­ba­me apie dip­lo­ma­ti­ją, tar­ki­me, san­ty­kius su Len­ki­ja, prie jų ne­pri­jung­si am­per­me­tro ir ne­pa­ma­tuo­si“, – dien­raš­čiui „Lie­tu­vos ži­nios“ kal­bė­jo jis.

Svar­biau­sios kryptys

L. Lin­ke­vi­čiaus prie­mo­nių pla­ne iš­sky­rė ke­lis pa­grin­di­nius bū­si­mo­sios veik­los pri­ori­te­tus, pir­miau­sia – na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stip­ri­ni­mą, įgy­ven­di­nant NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­muo­se įtvir­tin­tus spren­di­mus. „Siek­si­me įtrauk­ti mū­sų stra­te­gi­nius par­tne­rius, kad jie įsi­pa­rei­go­tų nuo­sek­liai, kaip su­tar­ta, vyk­dy­ti pri­im­tus spren­di­mus, pir­miau­sia dėl da­bar vyks­tan­čio prieš­aki­nių pa­jė­gų dis­lo­ka­vi­mo. Tai ir apib­rė­žia mū­sų san­ty­kius su JAV, Vo­kie­ti­ja, ki­to­mis ša­li­mis“, – aiš­ki­no jis.

Ki­tas svar­bių dar­bų blo­kas, mi­nis­tro tei­gi­mu, – eko­no­mi­niai san­ty­kiai. „Mū­sų eko­no­mi­nė dip­lo­ma­ti­ja pa­sta­ruo­ju me­tu su­ak­ty­vė­ju­si, yra įsteig­ta Eko­no­mi­nės dip­lo­ma­ti­jos ta­ry­ba, ku­ri ga­na sėk­min­gai vei­kia, de­ri­na­me su­tar­tis, su­si­ta­ri­mus, vers­lo mi­si­jas, ski­ria­me sa­vo at­sto­vus. Šiuo me­tu iš­kė­lė­me in­teg­ruo­tas už­duo­tis vi­soms dip­lo­ma­ti­nėms at­sto­vy­bėms, ar tai bū­tų am­ba­sa­do­rius, ar ku­rios nors kryp­ties at­ašė. Tai tie­sio­giai su­si­ję su tuo, kad 2017 me­tai bus le­mia­mi, sie­kiant na­rys­tės Eu­ro­pos bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jo­je“, – sa­kė L. Lin­ke­vi­čius.

Tre­čio­ji kryp­tis, anot mi­nis­tro, – san­ty­kiai su kai­my­nais bei Lie­tu­vai pri­ori­te­ti­niu Šiau­rės-Bal­ti­jos re­gio­nu. „Šia kryp­ti­mi vyks­ta la­bai sėk­min­gas bend­ra­dar­bia­vi­mas. Kar­tu kal­ba­me ir apie Len­ki­ją, su ku­ria sten­gia­mės pa­lai­ky­ti kiek įma­no­ma pra­gma­tiš­kus san­ty­kius, įtrau­kiant ir eko­no­mi­nius klau­si­mus“, – ti­ki­no jis.

Žy­gi­man­tas Pa­vi­lio­nis: „Ta­me pla­ne ma­tau tik biu­ro­kra­ti­nį ap­ra­šy­mą to, kas jau rea­liai vyks­ta, bet ne stra­te­gi­nius tiks­lus.“

Šiau­rės kryp­ti­mi Vy­riau­sy­bė per ka­den­ci­ją ke­ti­na nuo da­bar­ti­nių 11-kos iki 14-os pa­di­din­ti aukš­to ly­gio su­si­ti­ki­mų skai­čių. Bend­ra­dar­biau­jant su Len­ki­ja nu­ma­to­ma nuo 5 iki 8 pa­di­din­ti su­si­ti­ki­mų su aukš­to ly­gio at­sto­vais skai­čių, taip pat pa­ge­rin­ti mo­ky­mo­si są­ly­gas ke­tu­rio­se Len­ki­jo­je esan­čio­se lie­tu­viš­ko­se mo­kyk­lo­se.

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to (URK) na­rio, opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų at­sto­vo, bu­vu­sio Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riaus JAV Žy­gi­man­to Pa­vi­lio­nio ma­ny­mu, Lie­tu­vos dia­lo­gas su Šiau­rės ša­li­mis ir šiuo me­tu vyks­ta sklan­džiai. Kur kas di­des­nė prob­le­ma, pa­sak jo, yra mū­sų ša­lies ne­ge­bė­ji­mas dirb­ti su Len­ki­ja, taip pat ir su ki­to­mis Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­li­mis.

„De­ja, kol kas mū­sų kai­rio­ji val­džia nu­ra­šo Len­ki­ją, taip pat ir Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, kaip Briu­se­lio ne­la­bai mėgs­ta­mas vals­ty­bes, su ku­rio­mis bend­rau­ti tar­si nė­ra la­bai po­li­tiš­kai ko­rek­tiš­ka. To­dėl mes ne­la­bai įsi­trau­kia­me į įvai­rias ini­cia­ty­vas, ku­rias šios ša­lys, be­je, pa­lai­kan­čios tvir­tą tar­pu­sa­vio ry­šį, mums siū­lo. Kol sa­vo sty­gas de­rin­si­me tik su Briu­se­liu, bet ne su Var­šu­va ir Lon­do­nu tie­sio­giai, ti­kė­tis, kad bet ko­kie veik­los pla­nai duos re­zul­ta­tų, bū­tų nai­vu“, – aiš­ki­no par­la­men­ta­ras.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Žygimantas Pavilionis.

Stra­te­gi­nės ša­lių gru­pės

Kaip mi­nė­ta, vie­nas pa­grin­di­nių nu­ma­to­mų sie­kių – plė­to­ti stra­te­gi­nius san­ty­kius su JAV, Vo­kie­ti­ja, Pra­ncū­zi­ja ir JK. Mi­nis­trų ka­bi­ne­tas pla­nuo­ja su­in­ten­sy­vin­ti su­si­ti­ki­mus su šių vals­ty­bių at­sto­vais, taip pat reng­ti re­gu­lia­rius JAV Kong­re­so pa­ta­rė­jų vi­zi­tus į Lie­tu­vą ir mū­sų ša­lies par­la­men­ta­rų iš­vy­kas už At­lan­to, tar­tis dėl di­des­nės fi­nan­si­nės bei eks­per­ti­nės par­amos vys­to­miems ka­ri­niams pa­jė­gu­mams, taip pat or­ga­ni­zuo­ti „Vo­kie­ti­jos me­tus“ bei stip­rin­ti vo­kie­čių kal­bos mo­ky­mą.

Kar­tu nu­ma­to­ma at­nau­jin­ti Lie­tu­vos ir Pra­ncū­zi­jos stra­te­gi­nės par­tne­rys­tės veiks­mų pla­ną bei įgy­ven­din­ti Nau­ją Bal­ti­jos ša­lių ir JK bend­ra­dar­bia­vi­mo for­ma­tą, į jį įtrau­kiant ir re­gu­lia­rius vals­ty­bių prem­je­rų su­si­ti­ki­mus.

Įgy­ven­di­nus šias prie­mo­nes, pla­nuo­ja­ma, kad aukš­to ly­gio su­si­ti­ki­mų su JAV, Vo­kie­ti­jos, Pra­ncū­zi­jos ir JK at­sto­vais skai­čius nuo 18 (tiek jų bu­vo 2016 me­tais) pa­di­dės iki 20-ties 2020 me­tais.

Ž. Pa­vi­lio­nio ma­ny­mu, šiuo me­tu svar­biau­sias už­da­vi­nys Lie­tu­vai bū­tų su­kur­ti to­kius san­ty­kius su JAV, kad mū­sų ša­lis ga­lė­tų ti­kė­tis nau­jo­jo šios ša­lies pre­zi­den­to Do­nal­do Trum­po vi­zi­to. „Tu­ri­me ne pa­di­din­ti, bet pa­tri­gu­bin­ti re­sur­sus, ski­ria­mus dar­bui su JAV – ar tai bū­tų dip­lo­ma­ti­niai, ar po­li­ti­niai, ar par­la­men­ti­niai, ar vers­lo ry­šiai. Po­li­ti­nis dia­lo­gas tu­rė­tų bū­ti svar­biau­sias da­ly­kas, bet šiuo me­tu į mū­sų ša­lį va­žiuo­ja vis ma­žiau JAV kong­res­me­nų – dėl įvai­rių prie­žas­čių, taip pat ir dėl to, kad mes pa­tys ne­la­bai su­ge­ba­me už­megz­ti su jais dia­lo­gą. De­ja, Vy­riau­sy­bės prie­mo­nių pla­ne ma­tau tik biu­ro­kra­ti­nį ap­ra­šy­mą to, kas jau rea­liai vyks­ta, bet ne stra­te­gi­nius tiks­lus“, – tei­gė jis.

Ry­tų problematika

Prie­mo­nių pla­ne Vy­riau­sy­bė dek­la­ruo­ja siek­sian­ti plė­to­ti de­mo­kra­ti­nė­mis ver­ty­bė­mis grįs­tą ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sus ati­tin­kan­čią Ry­tų par­tne­rys­tę. Vei­kiant šia kryp­ti­mi, jau iki šių me­tų pa­bai­gos ke­ti­na­ma už­baig­ti Aso­cia­ci­jos su­si­ta­ri­mo su Ukrai­na ra­ti­fi­ka­vi­mo ir be­vi­zio re­ži­mo su­tei­ki­mo Gru­zi­jai ir Ukrai­nai pro­ce­dū­ras. Apib­rė­žiant prob­le­mi­nius san­ty­kius su Ru­si­ja, pla­ne dek­la­ruo­ja­mas sie­kis iki 2018 me­tų pa­bai­gos de­mar­kuo­ti Lie­tu­vos ir kai­my­nės vals­ty­bės sie­ną, taip pat – po tre­jų me­tų su­reng­ti Vil­niaus Ru­si­jos fo­ru­mą.

Kaip at­ski­ras punk­tas iš­ski­ria­mas Bal­ta­ru­si­jos As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės klau­si­mas. Spręs­da­ma šio grės­me mū­sų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui lai­ko­mo sta­ti­nio prob­le­mą, Vy­riau­sy­bė pla­nuo­ja for­muo­ti bend­rą Bal­ti­jos ša­lių po­zi­ci­ją, kad bū­si­mo­je jė­gai­nė­je ga­mi­na­ma elek­tra ne­pa­tek­tų į Eu­ro­pos rin­ką, taip pat įtrauk­ti šį klau­si­mą į ES už­sie­nio bei ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos pri­ori­te­tų są­ra­šą. Vi­sus šiuos dar­bus mi­nis­trų ka­bi­ne­tas nu­ma­to at­lik­ti 2020-ai­siais.

„Su As­tra­vo pro­jek­tu jau da­bar la­bai vė­luo­ja­me. No­rė­da­mi, kad elek­tri­nė ne­pra­dė­tų veik­ti, kaip pla­nuo­ja­ma, 2018–2019 me­tais, jau da­bar tu­ri­me mak­si­ma­liai vi­sas po­li­ti­nes jė­gas mes­ti šiam klau­si­mui spręs­ti, bet ko­kių nors ju­de­sių šia kryp­ti­mi vis dar ne­ma­tau. Kol kas yra tik įvai­rūs pa­aiš­ki­ni­mai, įvai­rios de­mons­tra­ci­jos, bet ne nuo­sek­lus vals­ty­bi­nis dar­bas, į ku­rį bū­tų pa­jung­tas kiek­vie­nas at­sa­kin­gas žmo­gus, kiek­vie­nas Sei­mo na­rys“, – si­tua­ci­ją api­bū­di­no Ž. Pa­vi­lio­nis.

Sei­mo URK at­sto­vo ma­ny­mu, Vy­riau­sy­bės pa­teik­tas prie­mo­nių pla­nas ro­do, kad už­sie­nio po­li­ti­ko­je Lie­tu­va to­liau ban­do rie­dė­ti tais pa­čiais bė­giais, kas iki šiol ne­da­vė ženk­lių re­zul­ta­tų. „Ma­tyt, ne­ma­to­ma rei­ka­lo stra­te­giš­kai kreip­ti sa­vo po­li­ti­kos, juo­lab kad dau­ge­ly­je mums svar­bių ša­lių šiuo me­tu įsit­vir­ti­nu­sios de­ši­nio­sios jė­gos, o dip­lo­ma­ti­ja nė­ra tik tech­ni­niai da­ly­kai, bet ir ver­ty­bi­nės po­li­ti­nės nuo­sta­tos, ku­rios la­bai daž­nai sie­ja ar­ba ne­sie­ja už­sie­nio po­li­ti­kos for­muo­to­jus. Šiuo me­tu ne­ma­tau emo­ci­nio – po­li­ti­nio ry­šio, ku­ris eg­zis­tuo­tų tarp mū­sų vyk­dan­čių­jų val­dan­čio­sios dau­gu­mos už­sie­nio po­li­ti­kos ar­chi­tek­tų, ir tų ša­lių, ku­rios mums gy­vy­biš­kai svar­biau­sios“, – pa­žy­mė­jo Ž. Pa­vi­lio­nis.