Užmirštieji: algos ir pašalpos įstrigo krizės gniaužtuose
Nors eko­no­mi­ka au­ga, ša­ly­je gy­ve­ni­mas ge­rė­ja ir į vir­šų stie­bia­si kai­nos, kai ku­rios iš vals­ty­bės biu­dže­to mo­ka­mos iš­mo­kos ir dar­bo už­mo­kes­tis ne­si­kei­čia be­maž de­šimt­me­tį. Ta­čiau nei pla­nuo­ja­mas tam ti­kras vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų, nei al­gų di­di­ni­mas skur­džiau­sių­jų ne­iš­gel­bės.

Dau­gy­bei so­cia­liai pa­žei­džia­mų žmo­nių ak­tua­lus vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dis dar nuo 2008 me­tų vi­du­rio sie­kia 102 eu­rus. Po eko­no­mi­kos kri­zės kar­py­mų 2009-ai­siais iš vie­tos iki šiol ne­pa­ju­dė­jo biu­dže­ti­nio sek­to­riaus dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai.

Val­džia nuo ki­tų me­tų ža­da kel­ti tiek so­cia­liai rem­ti­niems žmo­nėms ak­tua­lų pa­ja­mų dy­dį, tiek al­gas vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Ta­čiau da­lies var­gin­giau­siai be­si­ver­čian­čių žmo­nių ir biu­dže­ti­nin­kų gy­ve­ni­mo tai ne­pa­ge­rins, nes pa­pil­do­mus eu­rus „su­val­gys“ per šį lai­ką ge­ro­kai pa­bran­gęs ir te­beb­rangs­tan­tis pra­gy­ve­ni­mas.

Siū­lo pri­dė­ti 20 eurų

Nuo vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­džio pri­klau­so so­cia­li­nės pa­šal­pos, būs­to šil­dy­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­jos, įvai­ri fi­nan­si­nė par­ama prie­globs­čio ga­vė­jams, tei­sė į ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą mo­kyk­lo­se, par­amą mo­ki­nio reik­me­nims įsi­gy­ti, iš­mo­ka vai­kui. Taip pat – tei­sė į par­amą būs­tui įsi­gy­ti ar iš­si­nuo­mo­ti, pa­lai­kams per­vež­ti ir pa­na­šiai.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­mi­nis­trė Eg­lė Ra­di­šaus­kie­nė sa­ko, kad at­siž­vel­giant į eko­no­mi­nius ro­dik­lius ir ky­lan­čias kai­nas 102 eu­rus sie­kian­tis vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dis ti­krai ne­pa­kan­ka­mas, to­dėl ke­lia­mas šio ro­dik­lio di­di­ni­mo klau­si­mas.

At­siž­vel­giant į vals­ty­bės biu­dže­to fi­nan­si­nes ga­li­my­bes, vals­ty­bės re­mia­mas pa­ja­mas nuo ki­tų me­tų bus siū­lo­ma di­din­ti iki 122 eu­rų.

Taip no­ri­ma ma­žin­ti skur­do ri­zi­kos ly­gį ir gy­lį. Kaip ro­do Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys, 2015 me­tais že­miau skur­do ri­zi­kos ri­bos gy­ve­no 22,2 proc. ša­lies gy­ven­to­jų – apie 640 tūkst. žmo­nių.

Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, var­gin­giau­siai be­si­ver­čian­čių­jų skai­čius iš­au­go 3,1 pro­cen­to. Skur­do ri­zi­kos gy­lis 2015 me­tais pa­di­dė­jo nuo 22,7 proc. iki 26 pro­cen­tų. Šią ri­zi­ką dau­giau­sia pa­ti­ria be­dar­biai, ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tys gy­ven­to­jai ir pa­gy­ve­nę žmo­nės.

Ne­no­ri ati­mti motyvacijos

Pa­sak E. Ra­di­šaus­kie­nės, anks­čiau di­din­ti vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­džio bei iš­lai­dų so­cia­li­nei ap­sau­gai ne­lei­do ša­lies fi­nan­si­nės ga­li­my­bės.

Be to, jos tei­gi­mu, di­di­nant pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės par­amos dy­džius ir juos le­mian­čius ro­dik­lius, vi­sa­da rei­kia at­siž­velg­ti į dau­gy­bę veiks­nių.

Pa­vyz­džiui, kaip toks di­di­ni­mas vei­kia žmo­nių mo­ty­va­ci­ją įsi­trauk­ti į dar­bo rin­ką, ar tai tei­sin­ga ki­tų vi­suo­me­nės gru­pių at­žvil­giu ir pa­na­šiai.

„To­dėl vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų di­di­ni­mas, pa­lie­čian­tis dau­gy­bę so­cia­liai pa­žei­džia­mų žmo­nių, tu­ri bū­ti pa­sver­tas ir pa­ma­tuo­tas, kad as­muo tu­rė­tų mo­ty­va­ci­ją dirb­ti ir bū­tų su­tei­kia­ma tin­ka­ma adek­va­ti pa­gal­ba ta­da, kai as­me­niui to la­biau­siai rei­kia“, – aiš­ki­no vi­ce­mi­nis­trė.

Moks­li­nin­kai už­dir­ba kaip valytojai

Nors 2013 me­tais Sei­mas, kaip aiš­kin­ta, įgy­ven­din­da­mas Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mą, su­grą­ži­no at­ly­gi­ni­mus dau­giau­sia už­dir­ban­tiems po­li­ti­kams, tei­sė­jams ir val­di­nin­kams, į ei­li­nių biu­dže­ti­nin­kų pi­ni­gi­nes te­be­by­ra kri­zi­nės al­gos, su­ma­žin­tos per eko­no­mi­nį su­nkme­tį, bet taip ir ne­at­kur­tos. „At­si­gau­nant eko­no­mi­kai, di­dė­jan­čios įplau­kos į biu­dže­tą bu­vo ski­ria­mos su­ma­žin­toms iš­mo­koms į bu­vu­sį ly­gį su­grą­žin­ti, vals­ty­bi­nėms pen­si­joms kom­pen­suo­ti ir skur­dui bei at­skir­čiai ma­žin­ti, to­dėl ba­zi­nės mė­ne­sio al­gos pa­di­di­ni­mas bū­da­vo ati­de­da­mas“, – tei­gė E. Ra­di­šaus­kie­nė.

Dėl ne­di­dė­jan­čių al­gų da­lis aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos biu­dže­ti­nin­kų už­dir­ba vos kiek dau­giau nei „mi­ni­mu­mą“. Kaip pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro va­do­vė Te­re­sė Bi­ru­tė Bu­raus­kai­tė, dėl ma­žų al­gų ši įstai­ga nuo­lat pra­ran­da ge­rus dar­buo­to­jus.

Kils­te­lė­tas vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dis da­lies var­gin­giau­siai be­si­ver­čian­čių žmo­nių bū­ties ne­pa­ge­rins, nes pa­pil­do­mus eu­rus „su­val­gys“ per šį lai­ką ge­ro­kai pa­bran­gęs ir te­beb­rangs­tan­tis gy­ve­ni­mas.

„I­šei­na net ne po vie­ną. Jau­ni žmo­nės ku­ria šei­mas, no­ri ka­bin­tis į gy­ve­ni­mą – ne tik į moks­lą ir gau­ti 400 su ke­liais eu­rais į ran­kas. Daug kas sa­ko: mums gė­da pri­si­pa­žin­ti, kiek gau­na­me at­ly­gi­ni­mo. Žmo­nės dir­ba la­bai pro­fe­sio­na­liai, pe­dan­tiš­kai, at­sa­kin­gai, dau­ge­lio iš­ty­ri­nė­ta me­džia­ga at­spin­dė­ta pub­li­ka­ci­jo­se, mū­sų žur­na­le ar net kny­go­se. Jei­gu moks­li­nin­kai, ap­si­gy­nę di­ser­ta­ci­jas, gau­na tik 100 eu­rų dau­giau nei va­ly­to­ja (ir tai su prie­dais, ku­riuos su­krapš­to­me, jei kas ser­ga ar ne­mo­ka­mas at­os­to­gas ima), tai ti­krai ne­de­ra­mas po­žiū­ris“, – pa­žy­mė­jo ji.

Siū­lo di­din­ti 1,12 proc.

Nuo 2017 me­tų va­sa­rio įsi­ga­lio­jo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, pa­gal ku­riuos biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jams dar­bo už­mo­kes­tis aps­kai­čiuo­ja­mas ne­be pa­gal ba­zi­nę mė­ne­sio al­gą, o par­ei­gi­nės al­gos ba­zi­niais dy­džiais. Taip pat aps­kai­čiuo­ja­mi at­ly­gi­ni­mai ir po­li­ti­kams, par­ei­gū­nams, tei­sė­jams bei vals­ty­bės tar­nau­to­jams.

„Tai­kant vi­siems, tiek vals­ty­bės tar­nau­to­jams ir tei­sė­jams, tiek vals­ty­bės po­li­ti­kams bei vals­ty­bės par­ei­gū­nams ir įstai­gų dar­buo­to­jams, dir­ban­tiems pa­gal dar­bo su­tar­tis, vie­no­dą ba­zi­nį dy­dį, to­ly­giai di­dės dar­bo už­mo­kes­tis“, – tei­gė so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­mi­nis­trė E. Ra­di­šaus­kie­nė.

Šiuo me­tu par­ei­gi­nės al­gos ba­zi­nis dy­dis sie­kia 130,5 eu­ro. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM) yra pa­tei­ku­si siū­ly­mą 2018 me­tams pa­tvir­tin­ti 132 eu­rų ba­zi­nį dy­dį.

Mi­nis­te­ri­jos aiš­ki­ni­mu, nu­sta­čius 1,5 eu­ro di­des­nį dy­dį, po­li­ti­kų, bend­ro­sios kom­pe­ten­ci­jos ir spe­cia­li­zuo­tų teis­mų tei­sė­jų, par­ei­gū­nų, tar­nau­to­jų, vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų, Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų, ka­rių dar­bo už­mo­kes­tis pa­di­dė­tų 1,12 pro­cen­to. Tam iš vals­ty­bės biu­dže­to rei­kė­tų skir­ti apie 32 mln. eu­rų per me­tus. Ta­čiau kol kas šis klau­si­mas ati­dė­tas ir bus svars­to­mas kar­tu su vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­tu.

Vis dėl­to toks al­gų pa­kė­li­mas biu­dže­ti­nin­kų ne­pa­guos­tų. Kaip tei­gia T. B. Bu­raus­kai­tė, jis ne tik ne­pa­kan­ka­mas, bet ir ne­tei­sin­gas. „1 proc. nuo tei­sė­jo at­ly­gi­ni­mo – vie­na pi­ni­gų su­ma, o 1 proc. nuo moks­lų dak­ta­ro is­to­ri­ko at­ly­gi­ni­mo yra ki­ta su­ma. Tai tie­siog ma­ni­pu­lia­vi­mas skai­čiu­kais, ku­riuo ab­so­liu­čiai ne­spren­džia­ma prob­le­ma. Rū­pes­čio im­ita­ci­ja – tik taip ga­liu pa­sa­ky­ti“, – kons­ta­ta­vo ji.

Pa­na­cė­ja – prog­re­si­niai mokesčiai

Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to (SRDK) pir­mi­nin­kas Al­gir­das Sy­sas su­ti­ko, kad val­džia pa­mir­šo žmo­nes. Ta­čiau žmo­nės esą ne­už­mir­šo anks­tes­nių pa­ža­dų ne­te­sė­ju­sių po­li­ti­kų. Tai ro­do ir pra­ėju­sių Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tai.

Anot jo, svar­biau­sias dar­bas pla­nuo­jant ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą – ba­zi­nio dy­džio pa­di­di­ni­mas, tai lem­tų di­des­nes al­gas vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. „Ir ne pu­san­tro eu­ro rei­kia di­din­ti, o at­kur­ti tai, kas bu­vo iki kri­zės, t. y. 142 eu­rus. Vi­si ro­dik­liai se­niai vir­ši­jo prieš­kri­zi­nį ly­gį. Su­pran­tu, kad ga­li­ma sa­ky­ti, jog tai – po­pu­liz­mas, bet rei­kia žiū­rė­ti ne tik į vals­ty­bės iš­lai­das, o ir į pa­ja­mas. Tu­ri­me per­žiū­rė­ti mo­kes­čių sis­te­mą ir pa­ga­liau Lie­tu­vo­je tur­tin­gi žmo­nės tu­ri mo­kė­ti di­des­nius mo­kes­čius nei tie, ku­rie gau­na „mi­ni­mu­mą“ ar­ba ma­žas pa­ja­mas. Lat­viai jau nu­ėjo tuo ke­liu, vi­sos ki­tos kai­my­nų vals­ty­bės jau se­niai tai da­ro“, – pa­brė­žė par­la­men­ta­ras, sa­ky­da­mas, kad prog­re­si­niai mo­kes­čiai bū­tų pa­pil­do­mų pa­ja­mų šal­ti­nis, nes vals­ty­bė, var­žo­ma griež­to Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mo, ne­ga­li smar­kiai di­din­ti iš­lai­dų.

A. Sy­so nuo­mo­ne, SADM siū­lo­mas vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų pa­di­di­ni­mas iki 122 eu­rų taip pat nė­ra pa­kan­ka­mas pa­gal šian­die­nos rea­li­jas ir ne­ga­ran­tuos so­tes­nio gy­ve­ni­mo. „Aiš­ku, ge­riau pa­di­din­ti 3, 5 ar 20 eu­rų nei vi­siš­kai ne­di­din­ti 9 me­tus. Jei kas­met bū­tų di­din­ta po 20 eu­rų, šian­dien mi­nė­ta­sis dy­dis bū­tų vi­siš­kai ki­toks“, – įsi­ti­ki­nęs Sei­mo SRDK pir­mi­nin­kas.