Užkulisiuose renkamas Jurgitos Petrauskienės įpėdinis
Mi­nis­trų ka­bi­ne­te prog­no­zuo­ja­mi po­ky­čiai. Ma­no­ma, kad sa­vo kė­dės ne­teks pa­sta­ruo­ju me­tu kri­ti­kos vis daž­niau su­lau­kian­ti švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė. Po­li­to­lo­gų tei­gi­mu, val­dan­tie­ji „vals­tie­čiai“ ją ga­li pa­au­ko­ti prieš ar­tė­jan­čius rin­ki­mus veng­da­mi ne­rei­ka­lin­gos įtam­pos.

Regis, iš vizito Japonijoje grįžusio premjero Sauliaus Skvernelio, be kitų problemų, lauks ir galvasopė dėl ministrės J. Petrauskienės. Jos veikla jau seniai nepatenkinta ne tik opozicija. Užsimenama, kad ministrė prarado ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos palaikymą. Ir ne tik dėl sunkiai riedančių švietimo reformų, pirmiausia – etatinio mokytojų darbo apmokėjimo diegimo, bet ir kai kurių su asmeniniu gyvenimu susijusių reikalų. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) rugsėjį pradėjo tyrimą dėl J. Petrauskienės sutuoktinio laimėtų pirkimų Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose įstaigose.

Tarp galimų J. Petrauskienės įpėdinių minimas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša, taip pat ŠMK dirbanti „valstietė“ Aušra Papirtienė.

Tarp politikų yra manančiųjų, kad ministrė, neatlaikiusi įtampos, gali trauktis pati. Esą toks sprendimas būtų geriausias. Tarp galimų J. Petrauskienės įpėdinių minimas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša, taip pat ŠMK dirbanti „valstietė“ Aušra Papirtienė. Tiesa, užsimenama, kad E. Jovaiša tokio siūlymo atsisakė. J. Petrauskienė būtų trečia pakeista ministrų kabineto narė. Pernai rudenį skilus socialdemokratams, ūkio ministro kėdę paliko Mindaugas Sinkevičius, kovą – Teisingumo ministerijos vadovė Milda Vainiutė.

Koją kiša ne reforma

E. Jovaiša pripažino, kad „visuotinio palaikymo ir visuotinio pasigėrėjimo“ ministre LVŽS frakcijoje nėra. „Bet aš ją palaikau. O tai šį bei tą reiškia“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo ŠMK vadovas. Jo požiūriu, šioje sudėtingoje situacijoje reikėtų atskirti du dalykus, siejamus su J. Petrauskienės vardu. Vienas – VTEK nagrinėjamas skundas, kitas – etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reforma, už kurią balsavo visas Seimas. Pirmas dalykas, anot E. Jovaišos, iš tiesų „yra nemalonumas“, o antras – „iki išprotėjimo išpūstas reikalas“. ŠMK pirmininkas tikino nežinantis nė vienos ministerijos, kuri būtų atlikusi tokį didžiulį darbą, judindama dešimtmetį neartus dirvonus. Tad jei ministrei tektų trauktis, pagrindinė priežastis, E. Jovaišos akimis, tikrai nebūtų minėtos reformos įgyvendinimas, o „visai kiti dalykai“, tarp jų – ir su VTEK susiję reikalai.

Pasak ŠMK vicepirmininko konservatoriaus Vytauto Juozapaičio, „reikia labai didelio talento, kad mokytojų algoms papildomai gavus 17 mln. eurų sukeltum tokį ažiotažą ir nesuvokiamą švietimo bendruomenės nepasitenkinimą“. „Visa tai, kas dabar vyksta, yra daroma skubotai, neapgalvotai, nesitariant, stumiant buldozeriu. O ministrė, užuot bandžiusi rasti kompromisą ar bent pripažinusi klaidas, aktyviai gina poziciją, aiškindama, kad viskas yra gerai. Ir nepamirškime tos asmeninės istorijos dėl VTEK. Ministras dėl tokios situacijos turėtų degti iš gėdos ir nelaukti verdikto. Vengiant tolesnių nesusipratimų, manau, politikui geriau būtų pačiam pasitraukti“, – teigė V. Juozapaitis. Jo nuomone, atsakomybę dėl ministrės turėtų prisiimti ir premjeras.

Šešėlių vis daugiau

ŠMK nario liberalo Arūno Gelūno požiūriu, jei problema būtų tik „chaotiškas, nervingas, daug žmonių supriešinęs“ etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas, tuomet būtų galima kalbėti apie rimtą klaidą, kurią padarė ne tik ministrė, bet ir visi valdantieji. „Situacijos nevaldymas iš tiesų yra klaida, tačiau atsakomybę turi prisiimti ne tik J. Petrauskienė“, – dėstė politikas.

Vis dėlto situaciją keičia „papildomi komponentai“ – ministerijos skandalingų viešųjų pirkimų istorija bei ministrės vyro laimėti konkursai. „Kai susipina rimtos profesinio lauko klaidos bei viešųjų ir privačių ryšių dalykai, nutįsta tamsūs šešėliai, o padėtis tampa rimta. Matyt, išvados dėl tų viešųjų pirkimų nieko gero ministrės šeimai nežada“, – kalbėjo A. Gelūnas.

ŠMK narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius sakė nenorintis komentuoti ministrės ateities klausimo dėl tautinio švietimo aspektų. „Susilaikysiu, kad mūsų pozicija ministrės atžvilgiu nebūtų interpretuojama“, – kalbėjo jis. Kartu politikas pripažino, kad J. Petrauskienės pakeitimas jo nenustebintų.

Gali lėkti daugiau galvų

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, ministrės pozicija buvo gana kebli ir komplikuota nuo pat pradžių. „Kai ateini į sistemą, kurioje pokyčių nebūta seniai, o jų poreikis didžiulis, natūralu, kad lūkesčiai ir reikalavimai labai dideli“, – pabrėžė politologė.

Anot jos, didžiausia tiek J. Petrauskienės, tiek visos ministerijos padaryta klaida – iki galo neapgalvotas, nesustyguotas etatinio pedagogų darbo apmokėjimo įgyvendinimas. „Kai taip skubama, rizika padaryti labai rimtų klaidų padidėja“, – sakė R. Urbonaitė. Be to, jos nuomone, J. Petrauskienė sunkiai atlaiko kritiką, nesugeba argumentuotai ginti savo pozicijos.

R. Urbonaitės požiūriu, artėjant rinkimams „valstiečiai“, vengdami nereikalingų skandalų viešojoje erdvėje, J. Petrauskienę gali pakeisti. „Jei „valstiečiai“ matys, kad ministrės veiksmai, toks situacijos valdymas, kokį matome dabar, kelia dar didesnę įtampą ir tai kenkia visai Vyriausybei, ministrų kabinete gali būti ir daugiau pokyčių“, – prognozavo politologė.

Koservatoriai imasi iniciatyvos

Eugenijus Jovaiša./Alinos Ožič nuotrauka

Ketvirtadienio rytą Seimo konservatoriai ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, akademiką Eugenijų Jovaišą jį kviesdami imtis politinės lyderystės ieškant sprendimų iš susidariusios kritinės padėties, susijusios su Švietimo ir mokslo ministerija, rašoma pranešime spaudai.

Kaip teigia TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, tokį žingsnį žengti juos paskatino nerimas dėl pedagogų susipriešinimo ir pasipiktinimo naująja apmokėjimo sistema. Taip pat „kylančius švietimo ekspertinės bendruomenės įtarimus dėl slėpto ir galimai neskaidraus viešųjų pirkimų proceso visam moksleivių švietimo ugdymo turiniui atnaujinti, iki šiol neatsakytus klausimus dėl viešųjų ir privačių interesų galimo supainiojimo, kai švietimo ministrės vyro įmonė laimėdavo pirkimus, būdama vienintele tokio pirkimo dalyve, ministrei tiesiogiai pavaldžiose įstaigose bei daugelį kitų problemų, matome, kad švietimo bendruomenėje ir visuomenėje nepasitikėjimas švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene jau pasiekė kritinę ribą.“

Pasak TS-LKD lyderio, toks švietimo bendruomenės nepasitikėjimas, auganti chaoso ir susipriešinimo atmosfera jau ima kenkti visai Lietuvos švietimo ateičiai bei peržengia įprastas viešosios kritikos ribas.

„Seimo TS-LKD frakcija kviečia akademiką Eugenijų Jovaišą konstruktyviai, nepolitizuotai diskusijai į artimiausią posėdį, kur galėtume kartu pabandyti surasti priimtinų išeičių bei sprendimų iš susidariusios padėties Lietuvos švietimo sektoriuje“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą į TS-LKD frakcijos posėdį pakvietė frakcijos seniūnas G. Landsbergis.