Už Darbo kodeksą – didesni atlyginimai
Dar­bo ko­dek­są to­bu­lin­ti už­sib­rė­žę val­dan­tie­ji siū­lo darb­da­viams pa­si­ra­šy­ti na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą, ku­riuo vers­las už lanks­tes­nes dar­bo są­ly­gas ir mo­kes­čių naš­tos ma­ži­ni­mą įsi­pa­rei­go­tų di­din­ti at­ly­gi­ni­mus dar­buo­to­jams. Vis dėl­to ga­li bū­ti, kad Dar­bo ko­dek­sas, kri­ti­kuo­tas dėl so­cia­li­nio ne­jau­tru­mo, bus pra­dė­tas tai­ky­ti anks­čiau, nei vers­las su­tars dėl įsi­pa­rei­go­ji­mų, mat, po­li­ti­kų tei­gi­mu, šis pro­ce­sas ga­li už­truk­ti.

Šiuo me­tu ren­gia­mos nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos pro­jek­te val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja, su­for­muo­ta Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) bei Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos (LSDP), siek­da­ma vyk­dy­ti veiks­min­gą skur­do ma­ži­ni­mo po­li­ti­ką, įsi­pa­rei­go­jo su­kur­ti Na­cio­na­li­nę gy­ven­to­jų pa­ja­mų di­di­ni­mo prog­ra­mą. Jos kon­teks­te nu­ma­to­mas Na­cio­na­li­nis po­li­ti­nių par­ti­jų ir vers­lo su­si­ta­ri­mas dėl at­ly­gi­ni­mų dar­buo­to­jams di­di­ni­mo.

Tomas Tomilinas: "Nacionalinio susitarimo nori visi: šiandien tai nėra ginčų objektas."

„Na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo pa­grin­das – tai, kad darb­da­viai, sie­kian­tys li­be­ra­les­nių dar­bo san­ty­kių bei mo­kes­ti­nės naš­tos ma­ži­ni­mo, mai­nais įsi­pa­rei­go­tų pro­por­cin­gai di­din­ti dar­bo už­mo­kes­tį. Šiuo me­tu mū­sų kon­sul­ta­ci­jos su pri­va­čiu sek­to­riu­mi yra sėk­min­gos. Darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jos yra pa­si­ren­gu­sios tai da­ry­ti“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė LVŽS pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas ir ry­šių su vi­suo­me­ne at­sto­vas To­mas To­mi­li­nas.

Ta­čiau jis ti­ki­no ne­ga­lin­tis at­sa­ky­ti, ar dėl so­cia­li­nio ne­jau­tru­mo kri­ti­kuo­to, prieš pat rin­ki­mus pri­im­to nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so, ku­rio ga­lio­ji­mą val­dan­tie­ji ža­da ati­dė­ti pus­me­čiui, star­tas bū­tų sie­ja­mas su pla­nuo­ja­mo na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo pa­si­ra­šy­mu. „Tas su­si­ta­ri­mas – vie­nas pir­mų­jų mū­sų dar­bot­var­kės klau­si­mų, ta­čiau ti­krai ne­no­riu kel­ti ko­kių nors są­ly­gų. Su­si­ta­ri­mo no­ri vi­si: šian­dien tai nė­ra gin­čų ob­jek­tas“, – aiš­ki­no T. To­mi­li­nas.

Su­tar­ties da­ta neaiški

Anot LVŽS at­sto­vo, to, kad nau­ja­ja­me Dar­bo ko­dek­se nu­ma­ty­tas dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mas yra rei­ka­lin­gas, nie­kas ne­gin­či­ja. „Ki­tas klau­si­mas, ar kar­tu su li­be­ra­les­niais san­ty­kiais ja­me už­ti­kri­na­mas dar­buo­to­jų sau­gu­mas. Šiuo me­tu ga­li­me da­ry­ti prie­lai­dą, kad pri­im­ta­me Dar­bo ko­dek­se to nė­ra – ten ne­fik­suo­ti nei sis­te­mi­niai darb­da­vių įsi­pa­rei­go­ji­mai dėl at­ly­gi­ni­mų, nei sau­gik­liai dar­buo­to­jų sau­gu­mui. To­dėl siū­lo­me Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je dis­ku­tuo­ti: ar įves­ti šiuos sau­gik­lius įsta­ty­mu, ar ko­lek­ty­viai su­si­tar­ti dėl įsi­pa­rei­go­ji­mų dar­buo­to­jams“, – kal­bė­jo jis.

Pa­sak T. To­mi­li­no, kol kas ne­aiš­ku, ka­da na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas ga­lė­tų bū­ti pa­si­ra­šy­tas: esą darb­da­viai pri­ta­ria ge­ra­no­riš­ko su­si­ta­ri­mo ir par­tne­rys­tės pri­nci­pams, ta­čiau do­ku­men­to par­en­gi­mas ga­li už­truk­ti ir pus­me­tį, ir me­tus. Ar­ti­miau­siu me­tu val­dan­tie­ji su darb­da­viais ren­gia­si pa­si­ra­šy­ti ke­ti­ni­mų pro­to­ko­lą, bet, T. To­mi­li­no tei­gi­mu, kol kas tai ir bus tik ke­ti­ni­mai.

Jei su­si­ta­ri­mas bū­tų pa­si­ra­šy­tas, bet vers­lo at­sto­vai at­ei­ty­je at­si­trauk­tų nuo įsi­pa­rei­go­ji­mų, anot LVŽS at­sto­vo, vals­ty­bei tek­tų dėl to ap­gai­les­tau­ti. „De­ja, tu­rė­tu­me kons­ta­tuo­ti, kad mū­sų par­tne­riai (aso­ci­juo­tos vers­lo struk­tū­ros – aut.) vis dar ne­su­ge­ba kal­bė­ti vi­so vers­lo var­du, to­dėl ki­tą kar­tą, svars­tant vers­lui rei­ka­lin­gus klau­si­mus, ati­tin­ka­mai spręs­tu­me, ar tie žmo­nės, struk­tū­rų va­do­vai, iš tie­sų at­sto­vau­ja vers­lui“, – kal­bė­jo jis.

Vis dėl­to T. To­mi­li­nas ti­ki­no, kad vers­lo įsi­pa­rei­go­ji­mais yra pa­si­ti­ki­ma. „Vers­le duo­tas žo­dis – daug svar­bes­nis ne­gu įsta­ty­mas. Jei­gu darb­da­viai, pri­ta­rę na­cio­na­li­niam su­si­ta­ri­mui, ne­si­lai­ky­tų įsi­pa­rei­go­ji­mo, kil­tų di­džiu­lis jų dar­buo­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ir no­ras bur­tis į pro­fe­si­nes są­jun­gas. Pa­ti­kė­ki­te, jo­kiam darb­da­viui ne­bū­tų ma­lo­nu to­kiu at­ve­ju žiū­rė­ti sa­vo žmo­nėms į akis“, – aiš­ki­no jis.

Ini­cia­ty­va – iš verslo

Da­lis Lie­tu­vos vers­lo pa­sau­lio at­sto­vų pri­ta­ria val­dan­čių­jų ini­cia­ty­vai. „Mes jau anks­čiau tei­kė­me siū­ly­mus dėl na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo, nors ne­ži­nau, ko­kia yra ki­tų darb­da­vių po­zi­ci­ja. Ta­čiau 73 proc. mū­sų na­rių, ku­riuos apk­lau­sė­me, sa­kė, kad jei­gu bus ma­ži­na­mas dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mas, įves­tos lanks­tes­nės at­lei­di­mo iš dar­bo, dar­bo lai­ko or­ga­ni­za­vi­mo nor­mos ir ki­ti da­ly­kai, jie di­dins at­ly­gi­ni­mus“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tvir­ti­no aso­cia­ci­jos „In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mas“, vie­ni­jan­čios vie­tos ir už­sie­nio in­ves­tuo­to­jus Lie­tu­vo­je, vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė Rū­ta Sky­rie­nė.

Anot jos, pa­na­šius pa­siū­ly­mus, ko­kius šiuo me­tu dės­to nau­jo­sios val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai, „In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mas“ tei­kė šiuo me­tu dar­bą bai­gian­čiai Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­mai Vy­riau­sy­bei. „Vie­nas pa­siū­ly­mų ir bu­vo darb­da­vių įsi­pa­rei­go­ji­mai di­din­ti dar­bo už­mo­kes­tį mai­nais į dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo ma­ži­ni­mą, ne­ap­mo­kes­ti­na­mų pa­ja­mų di­di­ni­mą, ba­zi­nės pen­si­jos mo­kė­ji­mo per­kė­li­mą iš „Sod­ros“ į na­cio­na­li­nį biu­dže­tą, ati­tin­ka­mai ma­ži­nant mo­ka­mas „Sod­ros“ įmo­kas. Kaip pa­vyz­dį tei­kė­me 1987 me­tais pri­im­tą Ai­ri­jos na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą, apė­mu­sį darb­da­vių, dar­buo­to­jų bei Vy­riau­sy­bės įsi­pa­rei­go­ji­mą kel­ti dar­bo už­mo­kes­tį mai­nais į ma­žes­nę mo­kes­čių naš­tą“, – kal­bė­jo ji.

Lie­tu­vos darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­jos (LDK) ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­nu­kas Ar­laus­kas „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, kad šio na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo ini­cia­ty­va ki­lo iš jo at­sto­vau­ja­mos or­ga­ni­za­ci­jos. „Mes par­en­gė­me pro­jek­tą, ką su­si­ta­ri­mas ga­lė­tų apim­ti, po­li­ti­kai pa­pra­šė įsi­pa­rei­go­ji­mo dėl at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mo. Dis­ku­ta­vo­me, koks ga­lė­tų bū­ti tas di­dė­ji­mas, nes vers­lo sek­to­rius sek­to­riui ne­ly­gus. Da­bar su­tar­ta, kad, Vy­riau­sy­bei įvyk­džius sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus, pa­si­ža­dė­tu­me apie 5 proc. kas­met di­din­ti at­ly­gi­ni­mus“, – aiš­ki­no darb­da­vių at­sto­vas.

Vis dėl­to D. Ar­laus­kas abe­jo­jo, ar pla­nuo­ja­mą na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą pa­si­ra­šys vi­sos aso­ci­juo­tos vers­lo struk­tū­ros. „2009 me­tais mums pa­vy­ko su­si­tar­ti (dėl ta­da pa­si­ra­šy­to na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo – aut.), bet po ket­ve­rių me­tų pa­dė­tis pa­si­kei­tė. Pa­na­ši si­tua­ci­ja ir da­bar: ga­li bū­ti, kad nau­ją na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą pa­si­ra­šys ne vi­sos vers­lo or­ga­ni­za­ci­jos. Ta­čiau net da­liai vers­lo su­ti­kus pri­siim­ti nu­ma­ty­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus ir ver­čiant Vy­riau­sy­bę įvyk­dy­ti tai, kas įra­šy­ta su­si­ta­ri­me, bend­ra si­tua­ci­ja vis tiek pa­ge­rė­tų“, – tei­gė LDK ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius.

No­ri ma­ty­ti turinį

Robertas Dargis: "Iš anksto sakyti, kad pasirašysime dokumentą nematę jo turinio, labai sunku."

Kiek san­tū­riau į siū­ly­mą pa­si­ra­šy­ti na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą rea­ga­vo Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ja (LPK). Kaip „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė šios pa­grin­di­nių Lie­tu­vos pra­mo­nės ša­kų at­sto­vus vie­ni­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­den­tas Ro­ber­tas Dar­gis, prieš ke­lias die­nas pri­sta­ty­da­mas LPK siū­ly­mus bū­si­ma­jai Vy­riau­sy­bei jis taip pat pa­tei­kė duo­me­nis, ro­dan­čius, kad pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus at­ly­gi­ni­mai dar­buo­to­jams Lie­tu­vos vers­lo įmo­nė­se nuo­sek­liai au­ga. „Mums ne­rei­kia net su­si­ta­ri­mo, nes di­din­ti at­ly­gi­ni­mus ver­čia ap­lin­ka, ir vers­las tai jau da­ro“, – tvir­ti­no jis.

Pa­sak R. Dar­gio, jis en­tu­zias­tin­gai re­mia to­kius do­ku­men­tus kaip na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas, ku­riuo­se nu­ma­ty­ti tiek vers­lo, tiek po­li­ti­kų įsi­pa­rei­go­ji­mai, ta­čiau, pri­si­min­da­mas anks­tes­nius pa­vyz­džius, ma­to ir abe­jo­nių ke­lian­čių niuan­sų. „Na­cio­na­li­nių su­si­ta­ri­mų jau yra bu­vę. Pra­mo­ni­nin­kai yra pa­si­ra­šę na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą su val­dan­čią­ja koa­li­ci­ja 2009 me­tais, kai Lie­tu­va iš­gy­ve­no eko­no­mi­kos kri­zę, kai vy­ko riau­šės prie Sei­mo. Vers­las la­bai so­li­džiai ir kon­so­li­duo­tai pa­tei­kė par­aiš­ką, siū­ly­da­mas su­nkme­čiu su­si­tar­ti, kaip to­liau au­gin­si­me vals­ty­bę. De­ja, po pa­si­ra­šy­mo bu­vę veiks­mai par­odė, kad lai­ky­tis įsi­pa­rei­go­ji­mų dau­giau­sia bu­vo rei­ka­lau­ja­ma iš vers­lo, o vals­ty­bė, ku­ri tu­rė­jo at­lik­ti tam ti­krus dar­bus, su­nkiai juos da­rė. Is­to­ri­ja kol kas nė­ra įkve­pian­ti“, – aiš­ki­no LPK pre­zi­den­tas.

Jo tei­gi­mu, kal­bant apie rim­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus ir jų pa­grin­du ren­gia­mą prog­ra­mą, ku­rią vyk­dy­tų abi ša­lys, pra­mo­ni­nin­kai bū­tų lin­kę de­rė­tis. „Vis dėl­to iš anks­to sa­ky­ti, kad pa­si­ra­šy­si­me do­ku­men­tą, ne­ma­tę jo tu­ri­nio, ne­įsi­vaiz­duo­da­mi lau­ko, ku­ria­me kaž­kas pla­nuo­ja­ma, la­bai su­nku“, – tei­gė R. Dar­gis.

At­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mas būtinas

Žygimantas Mauricas: "Pakaktų, kad tokį įsipareigojimą prisiimtų didieji darbdaviai, darantys įtaką situacijai rinkoje."

Ban­ko „Nor­dea“ Lie­tu­vo­je vy­riau­sio­jo eko­no­mis­to Žy­gi­man­to Mau­ri­co ma­ny­mu, ti­kė­tis, kad pla­nuo­ja­mą na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą pa­si­ra­šys vi­sos vers­li­nin­kams at­sto­vau­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos, ne­ver­ta, ta­čiau to esą ir ne­rei­kia. Pa­sak jo, pa­kak­tų, kad to­kį įsi­pa­rei­go­ji­mą pri­siim­tų di­die­ji darb­da­viai, da­ran­tys įta­ką si­tua­ci­jai rin­ko­je.

„Na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas rei­ka­lin­gas ir svei­kin­ti­nas spren­di­mas. Di­džiau­sias Lie­tu­vos iš­šū­kis vis dar iš­lie­ka emig­ra­ci­ja – jei­gu gy­ven­to­jai to­liau iš­vyks to­kiu tem­pu, vers­lui kils daug prob­le­mų. Di­džio­ji prie­žas­tis, dėl ku­rios gy­ven­to­jai pa­lie­ka ša­lį, – ne­adek­va­čiai ma­žas dar­bo už­mo­kes­tis. Ma­nau, Lie­tu­vos tiks­las tu­rė­tų bū­ti bent 10 proc. dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas kas­met ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus, kad ga­lė­tu­me bent pa­ban­dy­ti įšok­ti į nu­va­žiuo­jan­tį trau­ki­nį ir pa­lan­kes­ne sau kryp­ti­mi pa­suk­ti emig­ra­ci­jos srau­tus“, – aiš­ki­no ana­li­ti­kas.

Anot Ž. Mau­ri­co, sie­kiant su­val­dy­ti emig­ra­ci­ją, mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas Lie­tu­vo­je per ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus tu­rė­tų kil­ti bent iki 500 eu­rų „į ran­kas“, vi­du­ti­nis – iki tūks­tan­čio eu­rų. „Nors už­sie­ny­je at­ly­gi­ni­mai, ten­ka pri­pa­žin­ti, vis tiek liks 2–3 kar­tus di­des­ni nei pas mus, ne­bū­tų to­kio mil­ži­niš­ko skir­tu­mo kaip da­bar. Jei­gu darb­da­viai įsi­pa­rei­go­tų kel­ti dar­bo už­mo­kes­tį mai­nais į dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo ma­ži­ni­mą, ga­li­ma bū­tų pa­siek­ti re­zul­ta­tą, kai lai­mė­tų ir vals­ty­bė, ku­ri, emig­ruo­jant ma­žiau žmo­nių, ga­lė­tų ti­kė­tis il­gai­niui su­rink­ti dau­giau mo­kes­čių, nors jų ta­ri­fai bus ma­žes­ni, ir vers­las, už­si­ti­krin­sian­tis tva­ru­mą, ir dar­buo­to­jai“, – kal­bė­jo jis.