Ukrainos savanoris: atgrasyti Rusiją padės ir pilietinė visuomenė
An­tra­die­nį Kau­ne su vi­suo­me­ne su­si­ti­kęs ir apie Ru­si­jos hib­ri­di­nio ka­ro tak­ti­kas kal­bė­jęs Ukrai­nos sa­va­no­rių ba­ta­lio­no AI­DAR bū­rio va­das Jev­ge­ni­jus Dy­ki­jus pa­brė­žė, kad pro­pa­gan­di­nia­me ka­re ypač svar­bus įvaiz­dis, to­dėl pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė yra es­mi­nis fak­to­rius, ku­ris ga­li ap­sau­go­ti vals­ty­bę nuo ka­ri­nės Ru­si­jos in­ter­ven­ci­jos.

„Pir­mo­jo­je sta­di­jo­je tai įvaiz­džio ka­ras. To­dėl svar­bu su­kur­ti sa­vo pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės vaiz­dą, jis ma­ži­na ga­li­my­bę, kad at­va­žiuos tan­kai. Jei­gu tan­kus stab­dy­ti yra ka­riuo­me­nės dar­bas, kur­ti po­zi­ty­vų vaiz­dą, kad pas mus vis­kas ge­rai – bū­tent pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės rei­ka­las“, – kal­bė­jo bio­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ro laips­nį tu­rin­tis Ukrai­nos ka­rys.

E.Dy­ki­jus de­ta­liai nu­pa­sa­ko­jo sche­mą, pa­gal ku­rią Ukrai­no­je vei­kė Ru­si­ja bei at­krei­pė dė­me­sį į klai­das, ku­rias pa­da­rė Ukrai­nos cen­tri­nė val­džia.

Pa­sak jo, svar­bu su­pras­ti, kad Ru­si­ja su­vo­kia sa­ve kaip opo­zi­ci­ją vi­sam Va­ka­rų pa­sau­liui, o ag­re­si­ja re­gio­ne su­vo­kia­ma kaip ban­dy­mas iš­gel­bė­ti silp­nas de­mo­kra­ti­nes vals­ty­bes ir grą­žin­ti jas į ru­siš­ką­jį pa­sau­lį.

„Te­ri­to­ri­jos pa­ėmi­mas į ru­siš­ką­jį pa­sau­lį pra­si­de­da di­de­le, ge­rai ap­mo­ka­ma pro­pa­gan­da. Pro­pa­gan­di­nė ma­ši­na vei­kia tri­mis kryp­tims: vie­na pro­pa­gan­da Va­ka­rams, ki­ta – Ru­si­jos pi­lie­čiams, o tre­čia – tai ša­liai, prieš ku­rią nu­kreip­ta“, – kal­bė­jo E.Dy­ki­jus.

Pa­sak jo, vals­ty­bei nu­krei­pia­ma pro­pa­gan­da, ku­rio­je, re­mian­tis ša­lies is­to­ri­ja, sie­kia­ma par­ody­ti, kad vals­ty­bė kles­tė­jo, kai bu­vo su­si­ju­si su Ru­si­ja, o blo­gi lai­kai at­ei­da­vo tuo­met, kai nuo Ru­si­jos ša­lis bu­vo at­plėš­ta.

Ru­si­jos ka­riams ak­cen­tuo­ja­ma, kad vals­ty­bė, į ku­rią jie įve­da­mi, užg­rob­ta na­cio­na­lis­tų, tuo me­tu pa­pras­ti žmo­nės yra Ru­si­jos pu­sė­je. Va­ka­rams siun­čia­ma ži­nu­tė, kad vals­ty­bė be­jė­gė, cen­tri­nė val­džia ne­su­si­do­ro­ja su tuo, kas jo­je vyks­ta.

„Su­ku­ria­mas par­adok­sas – va­ka­rie­čiams ima at­ro­dy­ti, kad ša­ly­je na­cio­na­lis­tai. Sa­ve Ru­si­ja pri­sta­to kaip ra­mią tvir­tą an­ti­fa­šis­ti­nę jė­gą. Kai ži­nai Ru­si­jos rea­li­jas, tai ga­na juo­kin­ga, ta­čiau jūs ne­su­vo­kia­te, kaip efek­ty­viai ši pro­pa­gan­da vei­kia. Mes ir­gi ne­sup­ra­to­me, bet po to pa­si­do­mė­jo­me, ko­kie in­for­ma­ci­niai kie­kiai gau­na­mi Va­ka­ruo­se. Pa­tys ukrai­nie­čiai, gir­dė­da­mi, kad jie fa­šis­tai, juo­kia­si, kad tai ne­įti­ki­na­ma. Ir tik kai pra­si­dė­jo ti­kri ka­ro veiks­mai, mes su­pra­to­me, kad Va­ka­rų po­li­ti­niam eli­tui tos ži­nu­tės, siųs­tos ke­le­tą me­tų, su­for­ma­vo vaiz­dą“, – kal­bė­jo ka­rys.

Jis pa­ta­rė nuo­lat sek­ti in­for­ma­ci­ją, ku­ri ne tik ru­sų, bet ir ang­lų, pra­ncū­zų, vo­kie­čių kal­bo­mis sklei­džia­ma apie Bal­ti­jos ša­lis, be to, ne­pa­lik­ti ne­at­sa­ky­tos nė vie­nos net iš pir­mo žvilgs­nio ir vi­siš­kai ab­sur­diš­kos pro­vo­ka­ci­jos.

E.Dy­ki­jaus tei­gi­mu, na­cio­na­li­niu ly­giu pro­pa­gan­da nu­krei­pia­ma į et­ni­nes ma­žu­mas, ku­rios bau­gi­na­mos na­cio­na­lis­ti­nė­mis nuo­tai­ko­mis vals­ty­bė­je ir tuo, kad ne­va gre­sia et­ni­niai va­ly­mai. Kai ši ži­nia įsit­vir­ti­na, im­ama trans­liuo­ti ki­ta ži­nia – Ru­si­ja nuo to iš­gel­bės.

„A­tro­dy­tų, kad jei­gu ša­ly­je nė­ra na­ciz­mo, to­kia sche­ma ne­tu­ri veik­ti. Bet žmo­nės yra daug iš­ken­tė­ję ir ži­no pa­čią grės­mę, to­dėl juos leng­va įbau­gin­ti“, – kal­bė­jo jis, kaip pa­vyz­dį pa­tei­kęs Ukrai­nos žy­dus, ku­rie su­sis­kal­dę į dvi sto­vyk­las – vie­ni ypač re­mia Ukrai­nos val­džią, o ki­ti bi­jo, ti­kė­da­mi, kad jiems gre­sia pa­vo­jus.

Vė­liau pe­rei­na­ma į ki­tą sta­di­ją – vals­ty­bė­je mė­gi­na­ma kel­ti ne­ra­mu­mus, kurs­tant ir fi­nan­suo­jant ra­di­ka­lias na­cio­na­lis­ti­nes jė­gas, su­ku­riant ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios stai­ga ima skleis­ti in­for­ma­ci­ją, nau­din­gą Ru­si­jai.

Pra­ne­šė­jo tvir­ti­ni­mu, vi­sa tai pa­di­di­nu­si pro­pa­gan­di­nė ži­niask­lai­da de­mons­truo­ja, kad ša­ly­je vyks­ta su­iru­tė, kad gy­ven­to­jai įbau­gin­ti, o val­džia ne­su­sit­var­ko su au­gan­čiu fa­šiz­mu. Tai tam­pa pre­teks­tu ža­liems žmo­ge­liu­kams – ne­va sa­vi­gy­nos bū­riams, ku­rie ima uži­mi­nė­ti ad­mi­nis­tra­ci­jos pa­sta­tus.

„Mes ma­nė­me, kad tai įma­no­ma tik ta­da, kai juos pa­lai­ko di­de­lė da­lis vie­ti­nių. Bet pa­si­ro­dė, kad to vi­sai ne­rei­kia. Rei­kia tik su­kur­ti vaiz­dą, kad jie val­džio­je ir to pa­kan­ka. Kal­bant su lie­tu­viais vi­si sa­ko, kad mes vie­nin­gi, ei­tu­me gin­ti sa­vo ša­lį, ta­čiau to­kiam veiks­mui rei­kia ma­žos gru­pės, vei­kian­čios pa­gal ži­no­mą sche­mą“, – apie grės­mę kal­bė­jo ukrai­nie­tis.

Jis pa­brė­žė, kad bū­tent čia la­bai svar­bi yra pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė: iš­ėju­si į gat­ves ji ga­li par­ody­ti, kad yra dau­gu­ma, ku­ri pa­lai­ko sa­vo cen­tri­nę val­džią ir ne­pri­ta­ria pro­pa­gan­di­nėms idė­joms. Be to, pa­sak E.Dy­ki­jaus, ir vals­ty­bės ka­riams ypač svar­bu ma­ty­ti žmo­nes, ku­riuos jie gi­na, nes prieš­inin­kai ne­re­tai pri­si­den­gia ci­vi­liais – mo­te­ri­mis ir vai­kais. Per­ženg­ti psi­cho­lo­gi­nį bar­je­rą ir sto­ti į ko­vą prieš to­kį prieš­ą ka­riui ypač su­nku.

„Už jo ir­gi tu­ri sto­vė­ti tie be­gink­liai vai­kai ir mo­te­rys. Jis pri­va­lo su­vok­ti, kad jis ko­vo­ja ne už cen­tri­nę val­džią, bet už vi­sus tuos į gat­ves iš­ėju­sius, pa­gal­bos pra­šan­čius žmo­nes“, – pa­brė­žė jis.

Rem­ti sa­vo cen­tri­nę val­džią, ste­bė­ti vie­šą­ją erd­vę, sek­ti, ko­kios vers­lo gru­pės su­si­ju­sios su ru­siš­kais pi­ni­gais – ke­li pa­ta­ri­mai, ku­riuos Lie­tu­vai, rem­da­ma­sis Ukrai­nos pa­tir­ti­mi, iš­sa­kė E.Dy­ki­jus.

„Kuo stip­res­ni bū­si­te jūs, tuo ma­žiau bus jė­gos pa­nau­do­ta prieš jus. Mes kaž­ku­riuo me­tu par­odė­me silp­nu­mą, Ru­si­ja tuo pa­si­nau­do­jo ir da­bar rei­kia taip įro­di­nė­ti sa­vo stip­ru­mą. Jūs dar tu­ri­te lai­ko su­stip­rė­ti“, – tvir­ty­bės lin­kė­jo jis.