Ukrainos moterys ir kariauja, ir siekia būti pripažintos
Lie­tu­vo­je mo­te­rys tar­nau­ja ka­riuo­me­nė­je, jos ga­li užim­ti ir va­do­vau­ja­mus pos­tus. Ukrai­no­je si­tua­ci­ja kiek ki­to­kia – ten mo­te­rys dar sie­kia ly­gių tei­sių su vy­rais ka­ri­nė­je sri­ty­je. Tai pa­aiš­kė­jo per te­le­til­tą tarp Lie­tu­vos ir Ukrai­nos, su­reng­tą po ukrai­nie­čių do­ku­men­ti­nio fil­mo apie mo­te­ris ka­re „Ne­ma­to­mas ba­ta­lio­nas“ per­žiū­ros.

„Nematomas batalionas“ – tai dokumentinis almanachas apie moteris, įsitraukusias į karą Rytų Ukrainoje. Tai yra pirmasis ukrainietiškas moterų režisierių sukurtas dokumentinis filmas apie kariaujančias dailiosios lyties atstoves.

Filme, kurį kūrė trys režisierės moterys, pasakojamos šešios istorijos apie moteris, kurios šiuo metu tarnauja armijoje arba praeityje dalyvavo vykdant antiteroristinę operaciją.

Ukrainiečių dokumentinė kino juostos peržiūra buvo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Po to buvo surengtas teletiltas tarp Vilniaus ir Ukrainos miesto Marjinka, esančio karo zonoje šalies Rytuose.

iš dokumentinio filmo "Nematomas batalionas" herojų. / Kadras iš filmo

Dėl ukrainiečių moterų karinėje srityje

Viena iš filmo režisierių Svitlana Lischynska, pristatydama dokumentinį kino kūrinį, sakė: „Labai malonu, kad filmo premjera už Ukrainos ribų rengiama Lietuvoje. Manau, kad tai dėsninga, ir dėlto labai džiaugiuosi.“

Kaip teigė režisierė, „Nematomas batalionas“ – tai filmas apie moteris kares, kurį filmavo taip pat moterys. Tuo ši dokumentinė kino juosta ypatinga. Be to, filmo kūrimas buvo inicijuojamas ir siekiant, kad moterys karinėje srityje galėtų oficialiai užimti tas pareigas, kurias jos atlieka neoficialiai.

S. Lischynska pažymėjo, kad projektu „Nematomas batalionas“ šiuo aspektu pavyko nemažai pasiekti. Tarkime, šiais metais Ukrainoje buvo patvirtintos 63 karinės pareigos, kurias dabar gali užimti ir moterys. „Tačiau tai – dar ne visos pareigos“, – sakė režisierė.

Lietuvės užima ir vadovaujamas karines pareigas

Po filmo „Nematomas batalionas“ peržiūros per teletiltą tarp Lietuvos ir Ukrainos buvo pratęsta tema apie moteris kare, karinėse struktūrose. Ukrainiečiai domėjosi, kokia situacija yra Lietuvoje, ar moterų teisės šioje srityje apgintos, kokiu metu moterys pradėjo jaustis lygios su vyrais karinėje srityje. Ar Lietuvoje apie tai apskritai buvo diskutuojama?

Apie tai ukrainiečiams papasakojo Lietuvos karininkas, pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis, buvęs Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui. „Galiu pasakyti dėl merginų, kad ypač matomi, ne kiekybiniai, bet kokybiniai pokyčiai“, – sakė jis.

Pulkininkas leitenantas pažymėjo, kad Lietuvoje dėl karinių specialybių visi yra lygūs, moterys taip pat būna ir karininkės, būrių vadės.

Iš Ukrainos nuskambėjo papildomas klausimas, ar Lietuvoje buvo kova už moterų teises kariuomenėje.

„Nevadinčiau tai kova, – sakė V. Šerelis. – Kariuomenėje tarnauju nuo 1990–1991 metų. Moterų ten atsirado labai anksti. Dažnai jos būdavo logistikoje, medicinoje, administracijoje.“

Lietuvos karininkas, pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos karininkas atsimena, kad maždaug 1996 metais, tuo metu kai jis tarnavo Dragūnų batalione, atsirado pirmoji moteris, vadovaujanti skyriui, veliau ji ėjo būrininko pareigas... „Kiek mačiau, tai galiu pasakyti, kad praėjus trejiems metams po okupacines kariuomenes išvedimo, moterys pradėjo užimti „kovines“ vadovaujamas pareigas“, – teigė jis.

V. Šerelis pažymėjo, kad ne viskas būna iš karto. „Taip ir pas jus Ukrainoje – ne viskas iš karto. Svarbiausia – niekada nepasiduoti. Ir viskas pavyks“, – sakė jis ukrainiečiams.