Ukrainos kariai pastatys kryžių lietuviškame Kryžių kalne
Ne­tru­kus ant lie­tu­viš­ko Kry­žių kal­no iš­kils kry­žius, skir­tas žu­vu­siems Ukrai­nos did­vy­riams. Šią idė­ją su­ma­nė Lie­tu­vos šau­lys ir ka­rys Ra­mū­nas Šer­pa­taus­kas, dau­giau kaip dve­jus me­tus be­si­rū­pi­nan­tis ukrai­nie­čiais ka­riais, ku­rie po su­žei­di­mų fron­te at­vyks­ta į rea­bi­li­ta­ci­ją mū­sų ša­ly­je. Gru­pė to­kių ka­rių kar­tu sta­tys šį kry­žių. Vie­nas jų – Kry­mo to­to­rius, po Kry­mo anek­si­jos pa­si­trau­kęs į Ukrai­ną ir ko­vo­jan­tis prieš Ru­si­jos ag­re­si­ją.

„Ki­tą sa­vai­tę po Ve­ly­kų, ba­lan­džio 19 die­ną, lau­kia at­sa­kin­gas mo­men­tas, – pa­sa­ko­jo R. Šer­pa­taus­kas. – Kar­tu su šiuo me­tu rea­bi­li­ta­ci­ją at­lie­kan­čiais Ukrai­nos ka­riais vyk­si­me į Kry­žių kal­ną Šiau­lių ra­jo­ne. Ten pa­sta­ty­si­me kry­žių, skir­tą did­vy­riams, žu­vu­siems už Ukrai­nos ne­prik­lau­so­my­bę.“

Ant Kry­žiaus yra už­ra­šas dviem kal­bo­mis „Už jū­sų ir mū­sų lais­vę“.

Pa­sak lie­tu­vio, kry­žiaus pa­sta­ty­mas tu­ri itin di­de­lę reikš­mę ne tik jam, bet ir ukrai­nie­čiams. „Džiau­giuo­si, kad pa­ga­liau ma­no idė­ja bus įgy­ven­din­ta. Tai taps dar vie­na vie­ta, į ku­rią mes bū­ti­nai vyk­si­me su ka­riais“, – tei­gė jis. Lie­tu­vo­je be­si­gy­dan­čių Ukrai­nos gy­nė­jų glo­bė­jas nuo­lat or­ga­ni­zuo­ja jiems kei­lio­nes po mū­sų kraš­tą, su­si­ti­ki­mus, eks­kur­si­jas.

Svar­bus psichologiškai

„Min­tis įpras­min­ti žu­vu­sių Ukrai­nos did­vy­rių at­mi­ni­mą ki­lo dar 2014 me­tais, kai pra­dė­jau rū­pin­tis į Lie­tu­vą gy­dy­mui ir rea­bi­li­ta­ci­jai at­vež­tais su­žeis­tais ukrai­nie­čių ka­riais, bet vis ne­drįs­da­vau šiuo su­ma­ny­mu gar­siai pa­si­da­ly­ti su ki­tais, – pri­si­mi­nė drus­ki­nin­kie­tis R. Šer­pa­taus­kas. – Ta­čiau vi­sai ne­se­nai Ukrai­nos am­ba­sa­do­rius po­nas Vo­lo­di­my­ras Ja­cin­kevs­kis pa­siū­lė nu­vež­ti rea­bi­li­ta­ci­jai at­vy­ku­sius ukrai­nie­čius ka­rius į Kry­žių kal­ną. Tai bu­vo tas mo­men­tas, kai nu­spren­džiau, kad pa­ga­liau at­ėjo tin­ka­mas lai­kas šiam pro­jek­tui įgy­ven­din­ti ir ak­ty­viai ėmiau­si veiks­mų.“

Pra­si­dė­jo kon­kre­tus dar­bas. Kry­žių iš me­džio pa­da­rė R. Šer­pa­taus­ko ko­le­ga, Drus­ki­nin­kų šau­lių kuo­pos šau­lys, dar­bų mo­ky­to­jas Al­man­tas Trai­na­vi­čius. Su­meis­tra­vo per ke­le­tą die­nų.

Šiuo me­tu rea­bi­li­ta­ci­ją Ka­rių rea­bi­li­ta­ci­jos cen­tre Drus­ki­nin­kuo­se at­lie­ka še­ši ukrai­nie­čių ka­riai. Vie­nas iš jų – Kry­mo to­to­rius, po Kry­mo anek­si­jos pa­si­trau­kęs į Ukrai­ną ir sto­jęs į ko­vą prieš Ru­si­jos ag­re­si­ją. Vi­si ka­riai ba­lan­džio 19 die­ną su R. Šer­pa­taus­ku ke­liaus į Kry­žių kal­ną. Ten kar­tu pa­sta­tys kry­žių žu­vu­siems ukrai­nie­čiams. Pa­šven­tins jį ka­ro ka­pe­lio­nas ma­jo­ras Vir­gi­ni­jus Vei­len­tas ir uni­tų ku­ni­gai. Dar da­ly­vaus Ukrai­nos am­ba­sa­do­rius, ukrai­nie­čių bend­ruo­me­nės Lie­tu­vo­je at­sto­vai, Ka­ri­nių oro pa­jė­gų Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­no sal­vės gru­pė.

„U­krai­nos ka­riams šio kry­žiaus pa­sta­ty­mas – la­bai svar­bus psi­cho­lo­gi­nis mo­men­tas“, – pa­žy­mė­jo lie­tu­vis.

Iki ka­ro bu­vo civiliai

R. Šer­pa­taus­kas pa­sa­ko­jo, kad ka­riai, ku­rie šiuo me­tu at­vy­kę į rea­bi­li­ta­ci­ją Drus­ki­nin­kuo­se, yra iš skir­tin­gų Ukrai­nos pa­da­li­nių. Vie­ni – kad­ri­niai ka­ri­nin­kai, ki­ti – ei­li­niai sa­va­no­riai, nuo pat pra­džių sto­ję į ko­vą su Ru­si­jos ag­re­si­ja Ukrai­no­je. Iki ka­ro dau­gu­ma dir­bo įpras­tus ci­vi­lius dar­bus, bet pra­si­dė­jus prieš­iš­kiems veiks­mams vis­ką me­tė ir ta­po ša­lies gy­nė­jais.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je be­si­gy­dan­čių ukrai­nie­čių ka­rių su­žei­di­mai dau­giau­sia – šau­ti­niai ir ske­veld­ri­niai, dar kon­tū­zi­jos, taip pat įvai­rios stu­bu­ro ar sa­na­rių li­gos, pa­tir­tos ar­ba iš­si­vys­čiu­sios dėl ne­per­trau­kia­mai vil­kint su­nkias šar­vo lie­me­nes, nuo šal­čio, drėg­mės.

Pa­var­go nuo karo

R. Šer­pa­taus­ką ste­bi­na tai, kad ži­niask­lai­dai ta­po ne­beį­do­mu, kad da­ro­si Ukrai­no­je. „Ten mū­šiai vyks­ta kas­dien, – pa­sa­ko­jo jis. – Ka­riai nuo­lat man siun­čia in­for­ma­ci­jos ir vi­deo iš Ši­ro­ki­no, Vo­de­no­je ir ki­tų vie­tų, ku­rio­se su­si­rė­mi­mai bei ap­šau­dy­mai bū­na kiek­vie­ną die­ną.“

Kaip sa­kė lie­tu­vis, ukrai­nie­čiai jau pa­var­go nuo ka­ro, ne­tgi oku­puo­to­se te­ri­to­ri­jo­se gy­ve­nan­tiems žmo­nėms ne­bes­var­bu kas ten bus – Ru­si­jos ka­riai ir se­pa­ra­tis­tai ar ukrai­nie­čių pa­jė­gos, rū­pi, kad ne­be­bū­tų ap­šau­dy­mų, mir­čių ir taip to­liau. Į Ru­si­jos sklei­džia­mus mi­tus ukrai­nie­čiai se­niai ne­be­krei­pia dė­me­sio. Api­bū­di­ni­mas banderovcas ta­po po­pu­lia­riu ir ver­tu di­džiuo­tis.

Trys variantai

„Kas bus to­liau? Pers­pek­ty­vos dvi – jė­gos ke­liu at­siim­ti oku­puo­tas te­ri­to­ri­jas, gal­būt ne­tgi at­vi­ras konf­lik­tas su Ru­si­ja ir su­gra­žin­ta sie­nų kon­tro­lė, – svars­tė Lie­tu­vos šau­lys ir ka­rys. – Ta­čiau vi­si pui­kiai su­pran­ta, kad tos te­ri­to­ri­jos jau var­gu ar taps lo­ja­lios Ki­je­vui.“

Kaip an­trą va­rian­tą R. Šer­pa­taus­kas mi­nė­jo po­li­ti­nį spren­di­mą ir vals­ty­bių va­do­vų su­ta­ri­mą dėl pa­liau­bų, kai Ru­si­ja iš­ves­tų ka­rius, o Ukrai­na pe­rim­tų te­ri­to­ri­jos kon­tro­lę. „Ta­čiau tai yra lyg mi­ra­žas, to­dėl su­nkiai įsi­vaiz­duo­ja­mas“, – sa­kė jis. La­biau­siai ti­kė­ti­nu sce­na­ri­ju­mi va­di­no tre­čią va­rian­tą – įšal­dy­tą konf­lik­tą.

„La­bai su­nku prog­no­zuo­ti kuo vis­kas baig­sis, – sa­kė R. Šer­pa­taus­kas. – Ste­bė­da­mas kai ku­riuos pro­ce­sus, drįs­čiau teig­ti, kad konf­lik­tas bus įšal­dy­tas.“

Be­veik pu­san­tro šimto

Nuo 2014 spa­lio iki da­bar lie­tu­vis iš vi­so glo­bo­jo be­veik pu­san­tro šim­to ukrai­nie­čių ka­rių, at­vy­ku­sių į mū­sų ša­lį rea­bi­li­ta­ci­jai.

R. Šer­pa­taus­kas yra Drus­ki­nin­kų šau­lių kuo­pos va­das, o nuo va­sa­rio ofi­cia­liai pra­dė­jo dirb­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Dr. Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus Ka­ro me­di­ci­nos tar­ny­bos Ka­rių rea­bi­li­ta­ci­jos cen­tre. Tad šiuo me­tu ukrai­nie­čių ka­riais jis rū­pi­na­si jau ofi­cia­liai. Prieš tai Il­gą lai­ką ukrai­nie­čius ka­rius, ku­rie at­vyk­da­vo gy­dy­tis į Drus­ki­nin­kus, glo­bo­jo sa­va­no­riš­kai, skir­da­mas jiems pra­ktiš­kai vi­są sa­vo lais­va­lai­kį.