Tyrimas: pagal žiniasklaidos laisvę Lietuva lenkia Latviją ir Lenkiją
Pa­gal ži­niask­lai­dos lais­vę Lie­tu­va len­kia kai­my­ni­nes Ru­si­ją, Bal­ta­ru­si­ją, Lat­vi­ją ir Len­ki­ją, bet šiek tiek at­si­lie­ka nuo Es­ti­jos, ro­do tre­čia­die­nį pa­skelb­ta at­as­kai­ta.

Ame­ri­kie­čių ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Free­dom Hou­se“ su­da­ry­ta­me rei­tin­ge Lie­tu­va uži­ma 33 vie­tą iš 199 įver­tin­tų ša­lių ir te­ri­to­ri­jų, ir len­kia ne­ma­žai Va­ka­rų vals­ty­bių, įskai­tant Pra­ncū­zi­ją ir Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją.

„Free­dom Hou­se“ Vil­niaus biu­ro va­do­vas Vy­tis Jur­ko­nis BNS sa­kė, kad or­ga­ni­za­ci­ja, kaip ir anks­čiau, Lie­tu­vo­je at­krei­pia dė­me­sį į di­de­lę ži­niask­lai­dos nuo­sa­vy­bės kon­cen­tra­ci­ją ir ga­na su­dė­tin­gas eko­no­mi­nes są­ly­gas ži­niask­lai­dai veik­ti.

„Kai ži­niask­lai­dai su­dė­tin­ga iš­gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai, ji ne­re­tai tam­pa pri­klau­so­ma nuo sa­vo rė­mė­jų ir do­no­rų. Ne pa­slap­tis, jog mo­kes­čių po­li­ti­ka ga­na skau­džiai kir­to ypač lai­kraš­čiams ir žur­na­lams, o pri­klau­so­my­bė nuo sa­vi­val­dy­bių ir vie­tos po­li­ti­kų ypač su­dė­tin­ga tam ti­kruo­se re­gio­nuo­se“, – BNS sa­kė V.Jur­ko­nis.

Pa­sak jo, Lie­tu­vos rei­tin­gą kiek kils­te­lė­jo Sei­mo spren­di­mas pa­nai­kin­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę už įžei­di­mą.

Ge­riau­siai iš Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių įver­tin­ta Es­ti­ja užė­mė 15-ą vie­tą. Lat­vi­ja ir Len­ki­ja da­li­ja­si 51-a po­zi­ci­ja.

Bal­ta­ru­si­ja ir Ru­si­ja at­si­dū­rė rei­tin­go len­te­lės dug­ne, užim­da­mos ati­tin­ka­mai 192 ir 176 vie­tas.

Anot „Free­dom Hou­se“, Ru­si­ja, iš­to­bu­li­nu­si šiuo­lai­ki­nę vals­ty­bės pro­pa­gan­dą, di­di­no pa­stan­gas griež­tai kon­tro­liuo­ti vi­daus au­di­to­ri­jai pa­tei­kia­mas nau­jie­nas ir ma­ni­pu­liuo­ti in­for­ma­ci­nę ap­lin­ką ke­lio­se geo­po­li­tiš­kai reikš­min­go­se kai­my­nė­se, įskai­tant Ukrai­ną, Mol­do­vą, Bal­ti­jos ša­lis ir Cen­tri­nės Azi­jos vals­ty­bes.

„Ša­lies vi­du­je Ru­si­jos vy­riau­sy­bė per­kė­lė klai­di­nan­čio in­for­ma­vi­mo apa­ra­to dė­me­sio cen­trą nuo Ukrai­nos į pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no nau­jau­sią už­sie­nio po­li­ti­kos už­mo­jį – ka­ri­nę in­ter­ven­ci­ją Si­ri­jo­je. Vy­riau­sy­bės po­li­ti­kos ir jos siun­čia­mos ži­nios pro­pa­ga­vi­mas ta­po itin svar­bus di­dė­jant eko­no­mi­niams su­nku­mams Ru­si­jo­je; Krem­liui drau­giš­ka ži­niask­lai­da sten­gė­si nu­kreip­ti vi­suo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­mą į Jung­ti­nes Vals­ti­jas ir Eu­ro­pą, kal­tin­da­ma jas dar la­biau aš­tri­nant Ru­si­jos eko­no­mi­nius rū­pes­čius ir sau­gu­mo pa­dė­tį Si­ri­jo­je“, – ra­šo­ma at­as­kai­to­je.

Ty­rė­jų ver­ti­ni­mu, lais­viau­sia ži­niask­lai­da ga­li džiaug­tis nor­ve­gai, o blo­giau­sia si­tua­ci­ja yra Šiau­rės Ko­rė­jo­je.