Tyrimas: lobistinė veikla Europoje prižiūrima netinkamai
Dau­gu­mo­je Eu­ro­pos ša­lių ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mai pri­ima­mi ne­skaid­riai, o lo­bis­ti­nė veik­la pri­žiū­ri­ma ne­tin­ka­mai, par­odė „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ tarp­tau­ti­nio tink­lo at­lik­ta lo­bis­ti­nės veik­los ana­li­zė 19 Eu­ro­pos vals­ty­bių ir ES ins­ti­tu­ci­jų. Lie­tu­va šia­me ver­ti­ni­me ga­vo 50 ba­lų iš 100 ga­li­mų, nė vie­na vals­ty­bė ne­su­rin­ko dau­giau nei 55 ba­lų.

Ana­li­zė­je ty­rė­jai ver­ti­no, kaip re­gu­liuo­ja­ma lo­bis­ti­nė veik­la ir in­for­ma­ci­jos apie spren­di­mų pri­ėmi­me da­ly­vau­jan­čias in­te­re­sų gru­pes prie­ina­mu­mas, ko­kios eti­kos nor­mos ga­lio­ja lo­bis­tams ir po­li­ti­kams, ko­kia apim­ti­mi tai­ko­mi įsi­dar­bi­ni­mo ap­ri­bo­ji­mai bai­gus po­li­ti­nę tar­ny­bą, taip pat ar vi­sos in­te­re­sų gru­pės tu­ri vie­no­das ga­li­my­bes įsi­trauk­ti į spren­di­mų pri­ėmi­mą.

Re­zul­ta­tai at­sklei­dė, kad tik 7 iš 19 ver­tin­tų vals­ty­bių tu­ri lo­bis­ti­nei veik­lai skir­tus tei­sės ak­tus. Aus­tri­ja, Pra­ncū­zi­ja, Ai­ri­ja, Lie­tu­va, Len­ki­ja, Slo­vė­ni­ja bei Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė yra ir vie­nin­te­lės vals­ty­bės, tu­rin­čios pri­va­lo­mus lo­bis­tų re­gis­trus.

Tik Lat­vi­jo­je ir Len­ki­jo­je po­li­ti­kai, teik­da­mi tei­sės ak­tų pro­jek­tus, pri­va­lo nu­ro­dy­ti, su ko­kio­mis in­te­re­sų gru­pė­mis jie kon­sul­ta­vo­si ne tik ofi­cia­lių kon­sul­ta­ci­jų me­tu, bet ir prieš jas ar po jų. Lo­bis­tų eti­kos ko­dek­sai pri­im­ti tik Lie­tu­vo­je ir Aus­tri­jo­je, nors Lie­tu­vo­je šį do­ku­men­tą pri­ėmė ne lo­bis­tų pro­fe­si­nė bend­ruo­me­nė, o Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja.

Ge­riau­siai ty­ri­me įver­tin­ta Slo­vė­ni­ja – 55 ba­lai iš 100 ga­li­mų, pra­sčiau­siai įver­tin­tos Veng­ri­ja ir Kip­ras – po 14 ba­lų.

Es­mi­nis ty­ri­me įvar­din­tas Lie­tu­vos iš­šū­kis – per siau­ras lo­bis­ti­nės veik­los apib­rė­ži­mas, le­mian­tis, kad fak­tiš­kai pri­žiū­ri­ma ne lo­bis­ti­nė veik­la, o ne­di­de­lio re­gis­truo­tų lo­bis­tų skai­čiaus veik­la. Be to, Lie­tu­vo­je po­li­ti­kai ne­pa­kan­ka­mai vie­ši­na, ko­kios in­te­re­sų gru­pės ban­dė da­ry­ti jiems po­vei­kį.

“Lie­tu­va pa­si­ro­dė ge­riau nei dau­gu­ma ES sen­bu­vių, nes tu­ri at­ski­rą lo­bis­ti­nės veik­los įsta­ty­mą, aiš­kias tai­syk­les dėl in­te­re­sų konf­lik­tų ir bent jau teo­riš­kus drau­di­mus po­li­ti­kams įsi­dar­bin­ti su jų bu­vu­sia tar­ny­ba su­si­ju­sio­se sri­ty­se. Ta­čiau Lie­tu­va taip pat yra aki­vaiz­dus pa­vyz­dys, jog vien įsta­ty­mų ne­ga­na, bū­ti­na už­ti­krin­ti, kad veik­tų tei­sė­kū­ros pėd­sa­kas, o lo­bis­tais bū­tų lai­ko­mi ne nu­spren­dę re­gis­truo­tis as­me­nys, o fak­tiš­kai vyk­dan­tie­ji lo­bis­ti­nę veik­lą”, - sa­kė “Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal” Lie­tu­vos sky­riaus (TILS) va­do­vas Ser­ge­jus Mu­rav­jo­vas.

Abie­jų ty­ri­mų pa­grin­du TILS par­en­gė ir šian­dien Sei­mui pa­tei­kė pa­siū­ly­mus Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų, Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mams ir nau­jai Sei­me įre­gis­truo­tam Lo­bis­ti­nės veik­los įsta­ty­mo pro­jek­tui. Pa­grin­di­niai še­ši TILS siū­ly­mai Sei­mui:

- Lo­biz­mo ir lo­bis­ti­nės veik­los są­vo­kos tu­rė­tų bū­ti aiš­kiai apib­rėž­tos įsta­ty­me bei apim­ti bet ko­kią in­te­re­sų gru­pės da­ro­mą įta­ką tei­sė­kū­rai ir spren­di­mų pri­ėmi­mui.

- Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos kom­pe­ten­ci­jos taip pat tu­rė­tų apim­ti ne tik siau­rai įsta­ty­me apib­rėž­tos lo­bis­ti­nės veik­los prie­žiū­rą, bet ir ste­bė­ji­mą, ar tei­sės ak­tams bei spren­di­mų pri­ėmi­mui nė­ra da­ro­ma ne­tei­sė­ta ar­ba ne­ats­kai­tin­ga įta­ka.

- Lo­bis­tų re­gis­tra­vi­mo­si tvar­ka tu­rė­tų už­ti­krin­ti de­ta­lią ir lai­ku pa­tei­kia­mą in­for­ma­ci­ją apie jų veik­lą, jos apim­tį, su­si­ju­sias iš­lai­das.

- Bū­ti­na už­ti­krin­ti, kad re­gis­truo­ja­mi bū­tų vi­so­mis for­mo­mis ar bū­dais įvai­riems tei­sės ak­tams teik­ti pa­siū­ly­mai, ko­men­ta­rai ir pa­sta­bos.

- Bū­ti­na ska­tin­ti ge­rą­ją siū­lo­mo tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo po­vei­kio, kaš­tų ir nau­dos ana­li­zių, ki­tų ana­li­ti­nių me­to­dų tai­ky­mo pra­kti­ką, kai siū­lo­ma keis­ti, pri­im­ti ar­ba pa­nai­kin­ti tei­sės ak­tus.

- Taip pat bū­ti­na už­ti­krin­ti, kad tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų pa­kan­ka­mai žmo­giš­kų­jų ir tech­ni­nių iš­tek­lių tir­ti ga­li­mus ne­tei­sė­tos įta­kos at­ve­jus.