Tyrimas: Lietuvos žiniasklaidoje dominuoja Rusijos šaltiniai
Lie­tu­vos ži­niask­lai­da, in­for­muo­da­ma apie Ru­si­jos ir Si­ri­jos san­ty­kius, daž­niau­siai nau­do­ja Ru­si­jos šal­ti­nius, ma­žiau – ki­tų už­sie­nio ša­lių, o Si­ri­jos – ne. Tik LRT te­le­vi­zi­jo­je ga­li­ma bu­vo pa­ma­ty­ti Si­ri­jos ka­na­lų me­džia­gą. To­kias iš­va­dos pa­teik­tos per žur­na­lis­ti­kos stu­di­jų ma­gis­tran­tų pri­sta­ty­tą ty­ri­mą.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to Ana­li­ti­nės žur­na­lis­ti­kos ma­gis­tran­tū­ros prog­ra­mos stu­den­tai at­li­ko ty­ri­mą, ku­rio tiks­las – iš­siaiš­kin­ti, kaip Ru­si­jos in­for­ma­ci­jos ir ži­niask­lai­dos šal­ti­niai nau­do­ja­mi Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se.

Ga­liau­siai žur­na­lis­ti­kos stu­di­jų ma­gis­tran­tai vie­šai pri­sta­tė „Ru­si­jos in­for­ma­ci­jos ir ži­niask­lai­dos šal­ti­nių Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos ka­na­luo­se“ ty­ri­mo re­zul­ta­tus. Dar­bas – jung­ti­nis, su­da­ry­tas iš at­ski­rų ty­ri­mų. Žur­na­lis­ti­kos ma­gis­tran­tai gi­li­no­si į di­džiau­sių mū­sų ša­lies nau­jie­nų por­ta­lų ir LRT sve­tai­nės bei te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo me­džia­gas. Pa­si­rink­tas lai­ko­tar­pis – nuo 2015 me­tų rug­sė­jo pa­bai­gos iki lap­kri­čio pra­džios.

Pa­si­rin­ko konf­lik­to laikotarpį

Vie­nas jau­nų­jų ty­rė­jų Au­gus­ti­nas Šu­li­ja sa­kė: „Mū­sų tiks­las bu­vo iš­ana­li­zuo­ti ir api­bend­rin­ti Ru­si­jos in­for­ma­ci­jos ir ži­niask­lai­dos šal­ti­nių pa­sis­kirs­ty­mą Lie­tu­vos in­ter­ne­to dien­raš­čių pub­li­ka­ci­jo­se ir LRT ra­di­ju­je bei te­le­vi­zi­jo­je.“ Jis pa­brė­žė, kad ty­ri­mas bu­vo kie­ky­bi­nis. O lai­ko­tar­pis pa­si­rink­tas at­siž­vel­giant į es­mi­nį įvy­kį, kai Ru­si­ja įsi­ki­šo į konf­lik­tą Si­ri­ją ir pra­dė­jo ka­ri­nės avia­ci­jos ants­kry­džius šio­je Ar­ti­mų­jų Ry­tų ša­ly­je.

Pa­sak A. Šu­li­jos, šis konf­lik­tas ži­niask­lai­do­je bu­vo smar­kiai es­ka­luo­ja­mas, skelb­ta daug pub­li­ka­ci­jų, vi­rė vi­suo­me­nės dis­ku­si­jos. „To­dėl mums at­ro­dė pa­vo­jin­ga, kad gal­būt Ru­si­ja ga­li da­ry­ti di­de­lę įta­ką, for­muo­jant mū­sų vi­suo­me­nės nuo­mo­nę“, – sa­kė žur­na­lis­ti­kos ma­gis­tran­tas.

Bu­vo ti­ria­ma, koks bu­vo kie­kis pub­li­ka­ci­jų, ku­rios rė­mė­si Ru­si­jos šal­ti­niais, kaip jos pa­sis­kirs­tė per ži­niask­lai­dos prie­mo­nes. Bu­vo sie­kia­ma iš­aiš­kin­ti, kiek jų re­mia­si tik šios ša­lies šal­ti­niais. Kel­ta ir dau­giau tiks­lų – ana­li­zuo­ja­mos ten­den­ci­jos, ieš­ko­mi iš­skir­ti­nu­mai ir taip to­liau.

Tyrimą atliko ir pristatė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Analitinės žurnalistikos magistrantūros programos studentai. / Auksės Podolskytės nuotrauka

Ru­si­jos šal­ti­niais nau­do­ja­ma­si daž­nai

Pa­sak ma­gis­tran­tės Vi­dos Kuz­mic­kai­tės, šiuo me­tu vyks­tan­čio in­for­ma­ci­nio ka­ro kon­teks­te Ru­si­jos val­džia sie­kia do­mi­nuo­ti, tai ma­to­ma po­so­vie­ti­nė­je erd­vė­je ir dar pla­čiau. „To­dėl mū­sų ži­niask­lai­do­je gau­su pra­ne­ši­mų, su­si­ju­sių su Ru­si­ja, – tei­gė ji. – Bu­vo įdo­mu iš­tir­ti, kuo rem­da­ma­si Lie­tu­vos ži­niask­lai­da pa­tei­kia in­for­ma­ci­ją, su­si­ju­sią bū­tent su Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­ka.“

Tai­gi ty­rė­jai aiš­ki­no­si, iš ko­kių šal­ti­nių dau­giau­sia se­mia­ma­si: Va­ka­rų ša­lių, JAV ir ki­tais ar Ru­si­jos. Pa­aiš­kė­jo, kad vis dėl­to – 59 proc. pa­sta­ro­sios vals­ty­bės. Ty­rė­jai ra­do ne vie­ną pub­li­ka­ci­ją, ku­rio­je bu­vo re­mia­ma­si vien tik ru­siš­kais in­for­ma­ci­jos ir ži­niask­lai­dos šal­ti­niais – vy­ra­vo 100 proc. Ru­si­jos šal­ti­nių in­for­ma­ci­ja. „Ga­li­ma iš­kel­ti klau­si­mą: kiek mū­sų ži­niask­lai­da ob­jek­ty­vi?“ – sa­kė V. Kuz­mic­kai­tė.

Iš tir­tų vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nių Ru­si­jos tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja ma­žiau­siai nau­do­jo­si LRT ra­di­jas ir te­le­vi­zi­ja, šios ša­lies šal­ti­niai su­da­rė ma­žiau nei pu­sę iš vi­sų.

Daž­niau­siai ci­tuo­tas – V. Putinas

Ty­rė­jai aiš­ki­no­si ir tai, ku­rie Ru­si­jos in­for­ma­ci­jos šal­ti­niai do­mi­na­vo. Šios ša­lies pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ci­tuo­tas daž­niau­siai – 38 proc. iš vi­sų šal­ti­nių, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ser­ge­jus Lav­ro­vas – 26 proc. To­liau se­ka Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­mai, V. Pu­ti­no at­sto­vo spau­dai Dmi­tri­jaus Pes­ko­vo. Iš Ru­si­jos ži­niask­lai­dos šal­ti­nių dau­giau­sia bu­vo re­mia­ma­si „Ria No­vos­ti“, „News­ru“ ir TASS.

„Vi­so­se tir­to­se elek­tro­ni­niuo­se dien­raš­čiuo­se ras­ta daug, įvai­rių ir ne­su­tam­pan­čių Ru­si­jos in­for­ma­ci­jos bei ži­niask­lai­dos šal­ti­nių, – pa­žy­mė­jo V. Kuz­mic­kai­tė. – Mes sten­gė­mės ras­ti bend­rus są­ly­čio taš­kus bei šal­ti­nius, kad ga­lė­tu­me įvar­dy­ti pa­si­kar­to­jan­čius ir bend­ras ten­den­ci­jas.“

Be Si­ri­jos šaltinių

Per ap­ta­ri­mą Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Dai­nius Ra­dze­vi­čius klau­sė: ar Lie­tu­vos ži­niask­lai­da, skelb­da­ma in­for­ma­ci­ją apie Ru­si­jos ir Si­ri­jos san­ty­kius, ne­si­nau­do­jo Si­ri­jos šal­ti­niais? Ty­rė­jai nu­ro­dė, kad šios ša­lies šal­ti­nių ap­ti­ko tik LRT te­le­vi­zi­jos ži­nio­se.

Į „Lie­tu­vos ži­nių“ klau­si­mą, ar in­for­ma­ci­jos se­mia­ma­si iš ne­prik­lau­so­mos Ru­si­jos ži­niask­lai­dos prie­mo­nių, to­kių, kaip nau­jie­nų por­ta­las „Me­du­za“, te­le­vi­zi­jos ka­na­las „Dožd“, lei­di­nys „No­va­ja ga­ze­ta“ ir ki­ti, bu­vo at­sa­ky­ta tei­gia­mai, bet pa­žy­mė­ta, kad jie ne­do­mi­nuo­ja.

Vi­so ty­ri­me „Ru­si­jos in­for­ma­ci­jos ir ži­niask­lai­dos šal­ti­nių Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos ka­na­luo­se“ ana­li­zuo­ta 160 pub­li­ka­ci­jų, skelb­tų nuo 2015 me­tų rug­sė­jo 25 iki lap­kri­čio 5 die­nos. Net 59 pub­li­ka­ci­jos re­mia­si tik Ru­si­jos šal­ti­niais.

***

Ty­ri­mą at­li­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to Ana­li­ti­nės žur­na­lis­ti­kos ma­gis­tran­tū­ros prog­ra­mos stu­den­tai Ind­rė Dauk­šai­tė, Auk­sė Po­dols­ky­tė, Kris­ti­na Ku­ri­lai­tė, Vi­da Kuz­mic­kai­tė, Jus­ti­na Steib­ly­tė, Au­gus­ti­nas Šu­li­ja, Jo­gin­tė Užu­sie­ny­tė, va­do­vas – prof. dr. And­rius Vaiš­nys.