Tyrimas: lietuviai labiausiai ES teisina smurtą
Lie­tu­viai la­biau­siai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) yra lin­kę pa­tei­sin­ti sek­sua­li­nį ir psi­cho­lo­gi­nį smur­tą šei­mo­je, ro­do penk­ta­die­nį pa­skelb­tas Eu­ro­ba­ro­me­tro ty­ri­mas.

Dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ma­no, kad par­tne­rio ver­ti­mas už­siim­ti sek­su ne­tu­rė­tų bū­ti drau­džia­mas įsta­ty­miš­kai. Tai – di­džiau­sias ro­dik­lis vi­so­je bend­ri­jo­je.

Žmo­gaus tei­sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­to at­sto­vė Na­ta­li­ja Bi­tiu­ko­va BNS sa­kė, kad vie­šo­jo­je erd­vė­je dar do­mi­nuo­ja „ty­los ko­das“ apie sek­sua­li­nį smur­tą šei­mo­je – apie jį nė­ra links­ta­ma kal­bė­ti, o dis­ku­si­jo­se, ypač re­gio­nuo­se, ga­li­ma iš­girs­ti min­čių, kad tai yra tam ti­kra mo­ters par­ei­ga vy­rui.

„Vie­nos smur­to for­mos pa­tei­si­ni­mas kaip la­biau pri­im­ti­nos už ki­tą yra ypač pa­vo­jin­ga ten­den­ci­ja, nes smur­to šei­mo­je at­ve­jai pa­si­reiš­kia kon­tro­lės ra­to pa­vi­da­lu – vie­ną smur­to for­mą ly­di ki­ta ir jos kar­tu per­si­pi­na“, – BNS sa­kė tei­si­nin­kė.

Lie­tu­vo­je tik 57 proc. res­pon­den­tų ma­no, kad sek­sua­li­nė par­tne­rio prie­var­ta yra ar tu­ri bū­ti drau­džia­ma įsta­ty­miš­kai. ES vi­dur­kis – 86 proc. Eko­no­mi­nę par­tne­rio kon­tro­lę nu­si­kal­ti­mu lai­ko tik 58 proc. res­pon­den­tų, ES vi­dur­kis – 78 proc.

N.Bi­tiu­ko­vos tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je, ly­gi­nant su vi­sa ES, ten­den­ci­ja pa­neig­ti mo­ters sek­sua­li­nę au­to­no­mi­ją, ne­tie­sio­giai pa­tei­si­nant ir ki­to­kį in­va­zy­vų el­ge­sį – sek­sua­liai at­vi­rų ži­nu­čių siun­ti­mą, dvip­ras­miš­kus juo­ke­lius, lie­ti­mą ne­pa­gei­dau­ja­mu bū­du dar­bo­vie­tė­je, yra itin ryš­ki.

„Tą ga­li­ma sie­ti ir su su­daik­tin­tu mo­ters kū­no vaiz­da­vi­mu rek­la­mo­je, po­pu­lia­rio­je kul­tū­ro­je, bet šak­nys yra gi­les­nės. Ste­reo­ti­pais par­em­tos švie­ti­mo prie­mo­nės, adek­va­čios ly­ti­nio ug­dy­mo prog­ra­mos ne­bu­vi­mas, pa­si­kar­to­jan­tis mo­ters au­to­no­mi­jos kves­tio­na­vi­mas (vis iš­ky­lan­tys abor­tų drau­di­mai, kon­tra­cep­ci­jos de­mo­ni­za­vi­mas) – šių veiks­nių vi­su­ma ir le­mia, kad ES kon­teks­te mes vėl at­si­lie­ka­me nuo Šiau­rės ša­lių ir, pa­čių Eu­ro­ba­ro­me­tro ren­gė­jų, mums yra re­ko­men­duo­ja­ma įdė­ti daug pa­stan­gų „ko­vo­jant su ste­reo­ti­pas apie smur­tą ly­ties pa­grin­du“, – sa­kė ji.

Ki­ta ver­tus, N.Bi­tiu­ko­va at­krei­pė dė­me­sį, kad vi­suo­me­nės švie­ti­mas, spe­cia­lis­tų mo­ky­mai, tei­sė­kū­ros po­ky­čiai nuo 2011 me­tų, ka­da bu­vo pri­im­tas Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mas, ne­nuė­jo vel­tui.

„Lie­tu­va at­sis­to­jo ša­lia to­kių vals­ty­bių kaip Šve­di­ja ir Da­ni­ja pri­pa­žin­da­ma, kad smur­tas prieš mo­te­ris daž­niau­siai pa­si­reiš­kia na­muo­se – taip ma­no 95 proc. vi­sų res­pon­den­tų, ir net 98 proc. vi­sų apk­laus­tų mo­te­rų. Ly­gi­nant su 2010 me­tais, dau­giau žmo­nių Lie­tu­vo­je ma­no, kad šei­my­ni­nis smur­tas prieš mo­te­ris yra la­bai pa­pli­tęs“, – sa­kė tei­si­nin­kė.

Pa­sak jos, tą pa­tvir­ti­na ir ofi­cia­li sta­tis­ti­nė in­for­ma­ci­ja – nuo 2012 me­tų sta­bi­liai au­ga pra­ne­ši­mų apie smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, ku­rio au­ko­mis 80 proc. at­ve­jų yra mo­te­rys, skai­čius. Pa­ly­gi­ni­mui, 2012 me­tais per 18 tūkst. pra­ne­ši­mų, 2014 m. dau­giau kaip 29 tūkst. pra­ne­ši­mų, 2015 m. – per 38 tūkst. pra­ne­ši­mų.