Tyrimas: kas Lietuvoje atspariausi grėsmėms
Aka­de­mi­niai ty­ri­mai ro­do, kad Lie­tu­vos vi­suo­me­nė nė­ra pa­sy­vi įvy­kių ste­bė­to­ja, pa­ma­žu mes są­mo­nin­gė­ja­me, im­ame rū­pin­tis sa­vo pa­čių sau­gu­mu. Mums rū­pi tai, kas vyks­ta gre­ta Lie­tu­vos, ne­ra­mi­na kai­my­nų li­ki­mas ir mes pui­kiai su­vo­kia­me grės­mes, ky­lan­čias iš Ry­tų, sa­ko moks­li­nin­kas dr. Ai­nius La­šas pri­sta­tęs ma­žą di­de­lio ty­ri­mo „Lie­tu­vos vi­di­nių ir iš­ori­nių grės­mių kog­ni­ty­vi­nis že­mė­la­pis: eli­to ir vi­suo­me­nės si­ner­gi­jos ir san­kir­tos“ da­lį. 

Pristatydamas dalį atlikto tyrimo dr. A. Lašas sakė, jog darydami tyrimą aiškinosi visuomenės nuotaikas ir reakcijas pačiais įvairiausiais pjūviais, o štai politinės psichologijos pjūvis liko neaptartas, todėl jis ir panoro juo pasidalyti. Pasak mokslininko, jiems norėjosi išsiaiškinti žmonių nuotaikas ir reakcijas karinio konflikto atveju. Buvo imtas konkretus konfliktas kaimyninėje šalyje ir tirta, kaip į jį ir ir galimas panašias grėsmes mūsų šalyje reaguotų žmonės, kas lemia jų reakciją, ar pyktis ir nerimas didina, o gal – mažina norą griežtai atsakyti agresoriams.

Tie, kurie rėmė partizaninio judėjimo idėją Lietuvoje, tie, kurie rėmė ir manė, kad reikėjo priešintis Tarybiniam režimui ir šiandien stipriau remia NATO ir ES iniciatyvas padedant Ukrainai ir baudžiant Rusiją.

„Mums pasirodė, kad tai įdomi informacija tiek mums, tiek visuomenei. Taigi, labai klasikinis atvejis, kai nerimas ir pyktis labai skirtingai įtakoja paramą bet kokiai vykdomai politikai. Tarkime, kaip pavyzdį galime imti JAV vykusias apklausas ir amerikiečių nuotaikas skirtas Saddamui Husseinui. Tai buvo gana iškalbingos apklausos. Galime daryti išvadą, kad tie, kurie jaučia pykti, menkiau suvokia karo grėsmes ir labiau palaiko karinius veiksmus, na o tie, kurie jaučia nerimą, yra atsargesni, bailesni ir menkiau remia karinius veiksmus“, – aiškino mokslininkas.

Jis sakė, kad apklausų metu buvo siekta patikrinti, kas įtakoja žmonių nuotaikas ir reakcijas, kokie emociniai būviai yra svarbūs. Ar piktesnis žmogus iš principo labiau remia agresyvesnę politiką, ar bailesnis žmogus yra atsargesnis, mažiau remiantis galimus karinius atsakus, griežtos rankos politiką.

„Tai tokie ploni politinės psichologijos klausimai, bet jie mums buvo aktualūs. Taip pat buvo įdomu išsiaiškinti, kiek pyktis ir nerimas gali būti tapatinamas su individo asmeniniais bruožais, pykčių konkretiems žmonėms. Šiuo atveju, ar mes vėl grįžtame prie tų pačių istorinių patirčių, įsitikinimų“, – sakė A. Lašas.

Anot jo, žmonių apklausa tyrimui buvo atlikta 2016 metais ir mėginta aiškintis, kaip ir kodėl žmonės atsakinėja į tam tikrus klausimus, ar jų atsakymus lemia tautybė, asmeninė patirtis, išgyventas pyktis. Žmonių klausinėta apie karinius, istorinius dalykus, Rusijos grėsmę ir atsakymai, pasak mokslininko, kai kuriais atvejais nenustebino. Tarkime, tam tikri atsakymai buvo tampriai susiję su žmonių etnine kilme ar gyvenamąja vietove. Taip pat aiškintasi, kokie žmonės ir kodėl labiau remia kietesnę NATO bei ES politiką Rusijos atžvilgiu.

„Taigi matėme tuos faktorius, kurie išsiskiria, kaip statistiškai įtakojantys, tai šiuo atveju yra pozityvūs: kuo labiau pasitiki NATO, tuo daugiau remia kietesnę NATO ir ES politiką. Tada mes matome negatyvius vertinimus, kuo negatyviau vertiname, tuo parama didesnė. Dar išsiskiria tų žmonių atsakymai, kurie rėmė partizaninio judėjimo idėją Lietuvoje, tie žmonės, kurie rėmė ir manė, kad reikėjo priešintis Tarybiniam režimui, ir šiandien stipriau remia NATO ir ES iniciatyvas padedant Ukrainai ir baudžiant Rusiją“, – sakė dr. A. Lašas.

Kitas faktorius, kurį nagrinėjo mokslininkai, tai suvokimas apie karinę grėsmę Lietuvai. Jei apklausiamas žmogus manė, kad karinė grėsmė Lietuvai yra didesnė jis rėmė agresyvesnę ir kietesnę politiką iš NATO ir ES pusės.

„Tautybė šiuo atveju labai svarbi, jei buvo apklaustas lietuvis tokia parama buvo didesnė. Tokie rezultatai ir išvados šiuo atveju būtų kelios – kuo negatyvesnis vertinimas, tuo didesnė parama ir tikėjimas, kuo didesnė ir aiškesnė Rusijos grėsmė, tuo didesnė parama“, – sakė mokslininkas.

Nėra taip, kad žmonės, kurie iš savęs nerimastingi ar pikti, kažkaip skirtingai vertintų situaciją. Tie faktoriai labai aiškiai siejasi su konkrečiais asmenimis, patirtimi, bet ne su neurozėmis.

Anot jo, gauti rezultatai parodė, kad vertinimai nėra susiję su žmonių neurozėmis. Nėra taip, kad žmonės, kurie iš savęs nerimastingi ar pikti, kažkaip skirtingai vertintų situaciją. Tie faktoriai labai aiškiai siejasi su konkrečiais asmenimis, patirtimi, bet ne su neurozėmis. Jis padarė išvadą, kad nerimas ir pyktis atsieti nuo žmonių netenka prasmės, todėl jie visada su kažkuo siejasi.

„Tai yra, jie visada siejasi su patirtimis, su pykčiu kažkam ar nerimu dėl kažko“, – darė išvadą dr. A. Lašas.