Tyrimas: imigrantai laikomi finansine našta
Pa­grin­di­nė prie­žas­tis, le­mian­ti ne­igia­mą po­žiū­rį į pa­bė­gė­lių ap­gy­ven­di­ni­mą Lie­tu­vo­je – eko­no­mi­nė. Kaip at­sklei­dė nau­jau­sias in­ter­ne­to var­to­to­jus rep­re­zen­tuo­jan­tis „The Fu­tu­re of Lit­hua­nia“ ty­ri­mas, du iš tri­jų res­pon­den­tų at­vy­kė­lius lai­ko fi­nan­si­ne naš­ta. 

Per ne­prik­lau­so­my­bės me­tus iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dau­giau nei 800 tūkst. as­me­nų, tad nie­ko keis­to, jog trys iš ke­tu­rių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų sa­ko tu­rį ar­ti­mų ar to­li­mų gi­mi­nai­čių už­sie­ny­je. Pa­klaus­ti, ko­kios prie­žas­tys nu­lė­mė to­kio ke­lio pa­si­rin­ki­mą, 67 proc. įvar­di­jo dar­bą, 10 proc. stu­di­jas. Dau­giau nei ket­vir­tis (36 proc.) nu­ro­dė, jog ar­ti­mie­ji iš­vy­ko „be tiks­lo“. Penk­ta­da­lis pri­si­pa­ži­no pa­tys svars­tan­tys apie iš­vy­ki­mą iš Lie­tu­vos.

Bend­rau­ja per „Skype“

Nors pa­sta­ruo­ju me­tu kal­ba­ma apie grįž­ta­mą­ją mig­ra­ci­ją (2014 me­tais į Lie­tu­vą grį­žo 17,5 proc. dau­giau emig­ran­tų nei 2013 me­tais), nau­jau­sias „The Fu­tu­re of Lit­hua­nia“ ty­ri­mas ro­do di­des­nę res­pon­den­tų da­lį (59 proc.) ma­nant, kad ar­ti­mie­ji su­grįž­ti ne­ke­ti­na. Tik 14 proc. at­sa­kė, jog gi­mi­nai­čiai ke­ti­na grįž­ti, o 12 proc. – apie tai svars­to.

„Ar­ti­miau­siu me­tu vi­sam lai­kui su­grįž­ti į Lie­tu­vą ke­ti­na tik 14 proc. emig­ran­tų. To­dėl na­muo­se pa­si­li­kę jų gi­mi­nai­čiai tei­gia, kad spe­cia­liai dėl bend­ra­vi­mo su emig­ra­vu­siais pra­dė­jo nau­do­tis vir­tua­liais ko­mu­ni­ka­ci­jos bū­dais: treč­da­lis bend­rau­ja „Sky­pe“, penk­ta­da­lis per „Fa­ce­book“, po­pu­lia­rė­ja po­kal­biams skir­tos mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų prog­ra­mė­lės. Ypač šių tech­ni­nių nau­jo­vių var­to­ji­mas au­ga tarp vy­res­nių nei 40 me­tų as­me­nų“, – ko­men­tuo­ja agen­tū­ros „OMD Lie­tu­va“ va­do­vas Da­rius Gri­cius.

86 proc. iš­vy­ku­sių gy­ve­ni­mą sve­tur ver­ti­na tei­gia­mai, ta­čiau tai ne­reiš­kia, jog at­si­ri­bo­ja­ma nuo gim­to­sios ša­lies. Pu­sė res­pon­den­tų nu­ro­dė, jog il­gi­si Lie­tu­vos, no­riai do­mi­si po­li­ti­kos bei eko­no­mi­kos ak­tua­li­jo­mis. Kad iš­vy­kė­liai se­ka gim­to­sios ša­lies nau­jie­nas ilius­truo­ja ir fak­tas, kad penk­ta­da­lį di­džių­jų lie­tu­viš­kų por­ta­lų au­di­to­ri­jos su­da­ro skai­ty­to­jai iš sve­tur.

Be­veik pu­sė re­mia ar­ti­muo­sius Lietuvoje

Kaip ma­ty­ti iš ty­ri­mo re­zul­ta­tų, fi­nan­si­nę par­amą Lie­tu­vo­je li­ku­siems gi­mi­nai­čiams tei­kia kas an­tras emig­ran­tas, ta­čiau tik de­šim­ta­da­lis lė­šų su­lau­kia re­gu­lia­riai.

Di­des­nė da­lis iš­vy­kė­lių (69 proc.) tė­vy­nę ap­lan­ko kar­tą ar du per me­tus. Trum­pam su­grį­žę jie lan­ko­si pas odon­to­lo­gą (42 proc.), pro­fi­lak­tiš­kai ti­kri­na­si svei­ka­tą (27 proc.), at­os­to­gau­ja ku­ror­tuo­se (24 proc.), nau­do­ja­si kos­me­to­lo­gų pa­slau­go­mis (12 proc.). Pa­sta­rų­jų ko­ky­bė bei kai­na emig­ran­tų ver­ti­na­ma ypač pa­lan­kiai.

Pa­bė­gė­lių klau­si­mu pa­si­gen­da aiškumo

67 proc. ty­ri­mo me­tu apk­laus­tų res­pon­den­tų at­sa­kė ne­no­rin­tys, kad pa­bė­gė­liai ap­si­gy­ven­tų Lie­tu­vo­je. „Y­pač ne­igia­mai pa­bė­gė­lius ver­ti­na vy­res­nio am­žiaus ma­žų mies­te­lių ir kai­mų gy­ven­to­jai. Pa­grin­di­nė prie­žas­tis, su­kė­lu­si to­kį ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, yra ta, kad pa­bė­gė­liams bus ski­ria­mos iš­mo­kos iš vals­ty­bės biu­dže­to. Taip pat gy­ven­to­jai bai­mi­na­si, kad pa­bė­gė­liai yra ki­tos kul­tū­ros ir ki­to ti­kė­ji­mo“, – ne­igia­mas vi­suo­me­nės nuo­sta­tas aiš­ki­na D. Gri­cius. Net 40 proc. res­pon­den­tų sa­vo ne­igia­mą po­žiū­rį į pa­bė­gė­lius grin­džia tuo, kad Lie­tu­va jiems – tran­zi­ti­nė ša­lis.

D. Gri­cius ne­igia­mą po­žiū­rį į im­ig­ran­tus sie­ja ir su pa­di­dė­ju­siu Lie­tu­vos gy­ven­to­jų dė­me­siu iš­lai­doms po eu­ro įve­di­mo. Di­džio­ji da­lis (62 proc.) ty­ri­mo da­ly­vių tei­gė, kad pa­si­kei­tus va­liu­tai ga­lį įsi­gy­ti ge­ro­kai ma­žiau pre­kių bei pa­slau­gų.

Apk­laus­ti gy­ven­to­jai iš­reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ge­bė­ji­mu įgy­ven­din­ti im­ig­ran­tų in­teg­ra­ci­ją pa­leng­vi­nan­čias prog­ra­mas. Di­des­nė da­lis jų (60 proc.) ne­ti­ki, kad val­džia sėk­min­gai iš­spręs šią prob­le­mą. Svar­bu ir tai, kad net 3 iš 5 apk­laus­tų­jų nu­ro­dė pa­si­gen­dan­tys aiš­kios in­for­ma­ci­jos apie im­ig­ran­tų in­teg­ra­ci­ją. Žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tams kri­ti­kuo­jant Lie­tu­vos ži­niask­lai­dą dėl for­muo­ja­mo pra­sto im­ig­ran­tų įvaiz­džio, tik 37 proc. res­pon­den­tų sa­kė pa­ste­bė­ję, kad in­for­ma­ci­ja vie­šo­jo­je erd­vė­je šiuo klau­si­mu ne­igia­ma. Ket­vir­ta­da­lis nu­ro­dė be­si­do­min­tys pa­bė­gė­lių te­ma už­sie­nio ži­niask­lai­do­je.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, į Lie­tu­vą per dve­jus me­tus tu­ri bū­ti per­kel­ti 1 105 už­sie­nie­čiai. Ruk­lo­je esan­čia­me Pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo cen­tre vie­no už­sie­nie­čio in­teg­ra­ci­jos kai­na sie­kia iki 800 eu­rų, sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je – iki 600 eu­rų.

Lie­tu­vos in­ter­ne­to nau­do­to­jų nuo 15 iki 59 m. kie­ky­bi­nį nuo­mo­nės ty­ri­mą šių me­tų rugp­jū­čio-spa­lio mė­ne­siais at­li­ko ko­mu­ni­ka­ci­jos pla­na­vi­mo agen­tū­ra „OMD Lie­tu­va“. Apk­laus­ti 2322 res­pon­den­tai.