Tyrimas: euras gali paskatinti politikų išlaidavimą
Ty­ri­mas ro­do, kad Lie­tu­vos po­li­ti­nis eli­tas su­pran­ta fis­ka­li­nės draus­mės svar­bą, bet eks­per­tai pers­pė­ja, kad dėl eu­ro įve­di­mo at­pi­gęs sko­li­ni­ma­sis ga­li pa­ska­tin­ti iš­lai­dau­ti, ypač ar­tė­jant rin­ki­mams.

Ty­ri­mą apie eu­ro įve­di­mą par­en­gęs Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­tas apk­lau­sė 74 res­pon­den­tus, tarp ku­rių - Sei­mo na­riai ir įstai­gų va­do­vai.

Ab­so­liu­ti dau­gu­ma ty­ri­mo da­ly­vių par­eiš­kė pri­ta­rian­tys, kad Lie­tu­vos biu­dže­tas bū­tų su­ba­lan­suo­tas (83,8 proc.), o at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas ne­tu­ri vir­šy­ti dar­bo na­šu­mo di­dė­ji­mo (82,4 proc.).

Anot TSPMI di­rek­to­riaus pro­fe­so­riaus Ra­mū­no Vil­pi­šaus­ko, apk­lau­sos re­zul­ta­tai ro­do, kad po­li­ti­nis eli­tas su­pran­ta fis­ka­li­nės dis­cip­li­nos svar­bą, ir šis su­pra­ti­mas su­si­jęs pir­miau­sia su pa­sta­ro­sios kri­zės pa­tir­ti­mi, ta­čiau tai ne­ga­ran­tuo­ja fi­nan­si­nės draus­mės Sei­me.

„Ri­zi­ka, kad įsi­ve­dus eu­rą su­stip­rės pa­ska­tos sko­lin­tis ir iš­nau­do­ti pi­ges­nio sko­li­ni­mo­si ga­li­my­bes, yra di­de­lė“, - BNS sa­kė R.Vil­pi­šaus­kas.

Po­li­ti­kos eks­per­to tei­gi­mu, val­dan­čių­jų spren­di­mas iki 2017 me­tų ati­dė­ti biu­dže­to su­ba­lan­sa­vi­mo pla­nus pa­tvir­ti­na ri­zi­ką, kad Vy­riau­sy­bė ar­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams mie­lau dau­giau sko­lin­sis nei kar­pys iš­lai­das ba­lan­suo­da­ma biu­dže­tą.

„Be­je, opo­zi­ci­jo­je esan­čių par­ti­jų na­riai la­biau su­pran­ta fis­ka­li­nės draus­mės svar­bą, nei po­zi­ci­jo­je. Tai ir­gi ma­ži­na ti­ki­my­bę, kad šis su­pra­ti­mas at­sis­pin­dės po­li­ti­niuo­se spren­di­muo­se dar iki Sei­mo rin­ki­mų“, - sa­kė R.Vil­pi­šaus­kas.

Pa­sak TSPMI va­do­vo, kol Lie­tu­vos biu­dže­to de­fi­ci­tas ne­vir­ši­ja 3 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to ri­bos, į lė­tes­nį jo ma­ži­ni­mą ES ins­ti­tu­ci­jos žiū­ri ga­na at­lai­džiai. Šiuo po­žiū­riu eu­ro zo­no­je yra daug su­dė­tin­ges­nė­je si­tua­ci­jo­je esan­čių ša­lių, pir­miau­sia Pra­ncū­zi­ja ir Ita­li­ja, ku­rių de­fi­ci­tai di­des­ni ir jų ma­ži­ni­mo gra­fi­kų tų ša­lių vy­riau­sy­bės ne­si­lai­ko.

„Kol kas Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ke­liems mė­ne­siams ati­dė­jo spren­di­mus dėl šių ša­lių, ta­čiau jie bus rim­tas iš­ban­dy­mas vi­sai kri­zės me­tu stip­rin­tai fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­lių sis­te­mai“, - tei­gė R.Vil­pi­šaus­kas.

Aiš­ki­nant pri­si­jun­gi­mo prie eu­ro zo­nos prie­žas­tis, dau­giau­sia res­pon­den­tų po­li­ti­nio eli­to apk­lau­so­je (58,1 proc.) kaip pir­mą prie­žas­tį nu­ro­dė, kad Lie­tu­vai tai nau­din­ga eko­no­miš­kai. An­tra pa­gal svar­bu­mą prie­žas­tis - ap­sau­ga nuo iš­orės grės­mių, tre­čia - gi­les­nė Lie­tu­vos in­teg­ra­ci­ja į ES.

Eu­rą Lie­tu­va įsi­ve­da sau­sio 1 die­ną.