Tyrimas: algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje, tarp miesto ir kaimo – Lietuvoje
At­lik­to ty­ri­mo duo­me­nys ro­do, kad Bal­ti­jos ša­lių vi­suo­me­nės su­ne­ri­mu­sios dėl pa­ja­mų ne­ly­gy­bės. Apie 90 proc. apk­laus­tų lie­tu­vių ir apie 80 proc. es­tų vi­siš­kai su­tin­ka ar­ba su­tin­ka, kad vals­ty­bė tu­ri su­ma­žin­ti pa­ja­mų ne­ly­gy­bę. Tai vie­nas aukš­čiau­sių ro­dik­lių tarp­tau­ti­niuo­se ty­ri­muo­se.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mo „Pa­ja­mų pa­sis­kirs­ty­mo veiks­niai: dar­bas, ka­pi­ta­las ir ge­ro­vės vals­ty­bė“ duo­me­ni­mis, Bal­ti­jos ša­ly­se dar­bo ap­mo­kė­ji­mui ten­ka ma­ža bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to da­lis, Lie­tu­vo­je – apie 10 pro­cen­ti­nių punk­tų ma­žiau nei vi­du­ti­niš­kai ES. Šiuo me­tu Lie­tu­vos ma­te­ria­lios ge­ro­vės pa­grin­das – BVP – pa­sie­kė tris ket­vir­ta­da­lius ES vi­dur­kio Ir 75 proc. jo su­da­ro žmo­nių gau­na­mos pa­ja­mos: at­ly­gi­ni­mai, įvai­rios iš­mo­kos, pa­ja­mos iš sa­va­ran­kiš­kos ūki­nės veik­los ir pan. Tai tu­rė­tų bū­ti so­li­dus pa­grin­das vi­sų sluoks­nių ge­ro­vei, jei ne eg­zis­tuo­jan­ti di­džiu­lė pa­ja­mų ne­ly­gy­bė. No­rint su­ma­žin­ti ne­ly­gy­bę, mi­ni­ma­lių al­gų di­di­ni­mo ne­pa­kan­ka, svar­bus vi­sas al­gų spek­tras. 20 proc. di­džiau­sias al­gas už­dir­ban­čių­jų gau­na apie 50 proc. vi­sų Bal­ti­jos ša­ly­se iš­mo­ka­mų al­gų ir ši da­lis di­dė­ja. O 20 proc. ma­žiau­siai už­dir­ban­tie­siems ten­ka tik apie 4–5 proc. vi­so al­gų fon­do. Al­gų skir­tu­mai tarp ly­čių yra di­džiau­si Es­ti­jo­je, tarp mies­to ir kai­mo – Lie­tu­vo­je, ra­šo­ma pra­ne­ši­me spau­dai.

Po įsto­ji­mo į ES di­džiau­sia eko­no­mi­nio au­gi­mo re­zul­ta­tų da­lis Bal­ti­jos ša­ly­se ati­te­ko tur­tin­giau­siam gy­ven­to­jų sluoks­niui: 15 proc. tur­tin­giau­sių­jų ga­vo 35–40 proc. vi­so dis­po­nuo­ja­mų pa­ja­mų prie­au­gio, tuo tar­pu 15 proc. ne­tur­tin­giau­sių gy­ven­to­jų – vos 4–5 proc. bend­ro pa­ja­mų au­gi­mo. 5 proc. skur­džiau­sių na­mų ūkių ga­vo tik 1 proc. vi­sos ša­lies pa­ja­mų prie­au­gio, o 5 proc. tur­tin­giau­sių – net 21 proc.

Ne­ti­kė­ta, bet ty­ri­mų duo­me­nys na­mų ūkių lyg­me­ny­je ro­do, jog pa­ja­mų ne­ly­gy­bė iki so­cia­li­nių iš­mo­kų Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je pa­na­ši kaip Šve­di­jo­je ir Da­ni­jo­je. Ta­čiau skir­tin­gai nei Šiau­rės vals­ty­bė­se, Bal­ti­jos vals­ty­bė­se pers­kirs­to­ma­sis vaid­muo la­bai men­kas. De­ja, mo­kes­čių sis­te­ma ne­ly­gy­bės be­veik ne­ma­ži­na (šiek tiek dau­giau Es­ti­jo­je). Be to, Es­ti­jos ir se­nat­vės pen­si­jų mo­de­lis orien­tuo­tas į di­des­nį pa­ja­mų pers­kirs­ty­mą.

Ty­ri­mas aki­vaiz­džiai ro­do, kad Bal­ti­jos ša­lių vi­suo­me­nės su­ne­ri­mu­sios dėl pa­ja­mų ne­ly­gy­bės. Di­džio­ji dau­gu­ma no­rė­tų skan­di­na­viš­kos ar net dar ly­ges­nės vi­suo­me­nės. Apie 90 proc. apk­laus­tų lie­tu­vių ir apie 80 proc. es­tų vi­siš­kai su­tin­ka ar­ba su­tin­ka, kad vals­ty­bė tu­ri su­ma­žin­ti pa­ja­mų ne­ly­gy­bę. Tai vie­nas aukš­čiau­sių ro­dik­lių tarp­tau­ti­niuo­se ty­ri­muo­se. Tik apie 10–15 proc. Bal­ti­jos ša­lių pi­lie­čių no­rė­tų gy­ven­ti ša­ly­je, ku­rio­je ne­ly­gy­bė to­kia, ko­kia da­bar. Ne­pai­sant to, kad per pa­sta­rai­siais po­kri­zi­niais me­tais eko­no­mi­kos au­gi­mas Bal­ti­jos ša­ly­se bu­vo spar­tus, be­veik pu­sė lie­tu­vių bei lat­vių ir treč­da­lis es­tų tei­gia, kad jų as­me­ni­nės pa­ja­mos ne­pa­di­dė­jo. Tik ket­vir­ta­da­lis lie­tu­vių ir lat­vių tei­gia, kad jos šiek tiek pa­di­dė­jo (es­tų – 40 proc.).

Re­mian­tis ty­ri­mu, ga­li­ma teig­ti, kad Bal­ti­jos ša­lių vi­suo­me­nės svei­kin­tų to­kią po­li­ti­ką, ku­ri im­tų­si nuo­sek­lių pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mo prie­mo­nių.