Tvenks rusiškų programų upes
Sei­mas šią sa­vai­tę tu­rė­tų ga­lu­ti­nai ap­sisp­ręs­ti, ar im­tis rea­lių veiks­mų ri­bo­jant ru­siš­kos pro­duk­ci­jos kie­kį Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jo­se.

Projektą, siūlantį riboti rusiškų televizijų produkciją mūsų šalies televizijos ekranuose, praėjusių metų pabaigoje parengė konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Kernagis.

Jie pasiūlė Visuomenės informavimo įstatymą keisti taip, kad televizijos ir radijo produkcija ne oficialia Europos Sąjungos kalba būtų garsinama, o ne titruojama. „Kodėl to siekiame? Rusiškoje televizijų produkcijoje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. Kremlius televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Per televizinę produkciją ji formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.

Pasak jo, tikėtina, kad jei rusiška produkcija kalbės lietuviškai, jos vartojimas sumažės. „Jos kiekiai mažės ir tuo atveju, jei televizijos kanalai nuspręs, kad tokios produkcijos pabrangimas jiems yra nepriimtinas“, – pastebėjo konservatorius.

Po to, kai Seimas tokiam siūlymui pritarė po pateikimo, jį kelis mėnesius svarstė Kultūros komitetas. „Diskutavome, kalbėjomės ir su televizijų atstovais ir radome kompromisinį variantą: 90 minučių per parą galima bus rinktis ar titruoti, ar įgarsinti, o tai, kas virš šios kartelės – tik įgarsinti.

Rytoj šio siūlymo svarstymas ir, jeigu pasiseks, – šeštadienį balsavimas dėl galutinio šios pataisos priėmimo“, – teigė L. Kasčiūnas. Jo žiniomis, 2007 metais per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, 2016 metais – 151 valandą, 2017 metais – 198 valandas.