Turtas ir skurdas: nelygybės mastas auga
Koe­fi­cien­tas, ro­dan­tis pa­ja­mų ne­ly­gy­bės mas­tą, Lie­tu­vo­je po tru­pu­tį vėl stie­bia­si į vir­šų. Tai reiš­kia, kad at­otrū­kis tarp di­džiau­sias ir ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­čių gy­ven­to­jų di­dė­ja. Ne­ly­gy­bės mū­sų ša­ly­je iš­ta­kos – ne­prik­lau­so­my­bės pra­džia ir rin­kos re­for­mos, ku­rios pra­si­dė­jo nuo pri­va­ti­za­ci­jos. Au­gan­tis ne­ly­gy­bės mas­tas da­bar rū­pi vi­sam pa­sau­liui.

Apie ne­ly­gy­bę, skur­dą ir at­skir­tį prieš po­rą sa­vai­čių Sei­me, skai­ty­da­ma me­ti­nį pra­ne­ši­mą, pra­kal­bo ir pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Ji par­eiš­kė, kad Lie­tu­vo­je – di­džiau­sia pa­ja­mų ne­ly­gy­bė Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Ne­ly­gu ty­ri­mai, mū­sų ša­ly­je ji di­des­nė nei ES vi­dur­kis ir po tru­pu­tį di­dė­ja. Apie tai, ko­dėl skurs­ta­ma ir tur­tė­ja­ma vis grei­čiau, kaip tai pa­keis­ti, dis­ku­tuo­ja dau­ge­lis pa­sau­lio vy­riau­sy­bių. Skai­čiuo­ja­ma, kad 1 proc. pa­sau­lio tur­tin­gų­jų grei­tai tu­rės dau­giau nei li­ku­sie­ji 99 proc. žmo­nių. Kaip pa­sis­kirs­to Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tur­tas, pa­ti­ki­mų duo­me­nų nė­ra. Iš pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ro­dik­lių ga­li­ma spręs­ti, kad la­bai ne­to­ly­giai.

Ri­ba – 241 euras

Per­nai pa­skelb­ti Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys ro­do, kad že­miau skur­do ri­bos gy­ve­na apie penk­ta­da­lis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Tai – apie 560 tūkst. žmo­nių. Skur­do ri­zi­kos ri­ba 2014 me­tais bu­vo 241 eu­ras per mė­ne­sį vie­nam gy­ve­nan­čiam as­me­niui, 506 eu­rai – šei­mai, ku­rią su­da­ro du su­au­gę as­me­nys ir du vai­kai iki 14 me­tų.

Prieš ke­lias die­nas pa­skelb­ta, kad pa­gal dar­bo jė­gos kai­ną Lie­tu­va at­si­dū­rė są­ra­še vals­ty­bių, ku­rio­se me­tų pra­džio­je dar­bo jė­gos kai­na au­go la­biau­siai. Ta­čiau lie­tu­viai, kaip ir bul­ga­rai, ru­mu­nai ar lat­viai, yra ma­žiau­sius at­ly­gi­ni­mus gau­nan­tys eu­ro­pie­čiai. Vi­du­ti­nė al­ga į ran­kas Lie­tu­vo­je – 583,9 eu­ro.

Gi­ni koe­fi­cien­tas, gy­ven­to­jų pa­ja­mų pa­sis­kirs­ty­mo sta­tis­ti­nis ro­dik­lis, var­to­ja­mas pa­ja­mų skir­tu­mams api­bū­din­ti, pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus ki­lo ir da­bar Lie­tu­vo­je sie­kia 35, o ES vi­dur­kis – 30. „Kaip Eu­ro­pos vals­ty­bės, mū­sų koe­fi­cien­tas la­bai aukš­tas. Jei­gu vi­sų gy­ven­to­jų pa­ja­mos bū­tų vie­no­dos, ro­dik­lis bū­tų 0, – aiš­ki­no Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) pro­fe­so­rius eko­no­mis­tas Ro­mas La­zut­ka. – Mū­sų vals­ty­bė pers­kirs­to la­bai ma­žai pa­ja­mų. Ro­dik­lis au­ga, nes dar­bo už­mo­kes­tis ma­žas, la­bai daug žmo­nių dir­ba už mi­ni­ma­lų ar ma­žes­nį at­ly­gi­ni­mą.“

Prieš po­rą me­tų VU moks­li­nin­kų at­lik­tas gy­ven­to­jų pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ty­ri­mas at­sklei­dė, kad di­džiau­sia Lie­tu­vo­je yra sam­do­mo dar­bo pa­ja­mų ne­ly­gy­bė. Ta­čiau ty­ri­me nu­ro­do­ma, kad ša­lies pen­si­nin­kų ne­ly­gy­bė yra vie­na ma­žiau­sių tarp ki­tų Eu­ro­pos ša­lių, nors ša­lies ne­ly­gy­bės vi­dur­kis – vie­nas aukš­čiau­sių. Anot ty­ri­mo, taip yra to­dėl, kad so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos yra pa­ly­gin­ti vie­no­dos dėl pers­kirs­ty­mo ir jos – di­džiau­sias pen­si­nin­kų pa­ja­mų šal­ti­nis. Šių me­tų ko­vą vi­du­ti­nė pen­si­ja sie­kė 255 eu­rus.

Per di­de­lis že­mės ūkis

VU Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius Jo­nas Či­čins­kas tei­gia, kad ne­ly­gy­bės Lie­tu­vo­je prie­žas­čių rei­kė­tų ieš­ko­ti ir mū­sų eko­no­mi­kos struk­tū­ro­je, nes ji dik­tuo­ja so­cia­li­nę ša­lies struk­tū­rą. „Iš so­viet­me­čio pa­vel­dė­jo­me per di­de­lį že­mės ūkį. O tai yra at­si­lie­kan­ti, ma­žą pri­dė­ti­nę ver­tę ku­rian­ti ša­ka. Bet Lie­tu­vo­je daug žmo­nių ten dir­ba, jų dar­bas ne­na­šus, pa­ja­mos ma­žos – tai ro­dik­lius ir­gi trau­kia že­myn“, – dės­tė jis.

Štai Če­ki­jos ir Slo­va­ki­jos, po­so­vie­ti­nių vals­ty­bių, ne­ly­gy­bės ro­dik­liai – kur kas ma­žes­ni, pa­na­šūs į Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bių. R. La­zut­ka pri­mi­nė, kad ne­ly­gy­bės iš­ta­kos Lie­tu­vo­je – po­so­vie­ti­nis lai­ko­tar­pis. „Leo­ni­do Brež­ne­vo lai­kais bu­vo po­pu­lia­rus toks pra­keiks­mas: „Kad tau tek­tų gy­ven­ti iš al­gos.“ Nes ki­ti pa­si­vog­da­vo, kas – kom­bi­na­te mė­sos, kas – dar ko nors ir pan. Lie­tu­vo­je tiems, ku­rie dir­ba už at­ly­gi­ni­mą, da­bar yra blo­gai – at­ly­gi­ni­mai yra ma­ži. San­ty­kis tarp ka­pi­ta­lo ir dar­bo yra pa­sta­ro­jo ne­nau­dai“, – ti­ki­no jis.

Moks­li­nin­kas nu­ro­dė, kad ša­lies gy­ven­to­jų tur­tas per­sis­kirs­tė dar at­kur­tos ne­prik­lau­so­my­bės pra­džio­je vyk­dy­tos pri­va­ti­za­ci­jos lai­kais. Ga­liau­siai tur­tas su­si­tel­kė ne­di­de­lės vi­suo­me­nės da­lies ran­ko­se. Be to, pro­fe­si­nės są­jun­gos yra silp­nos, jų iš­ta­kos – taip pat so­vie­ti­nės. „Tai­gi žmo­nės ke­lis de­šimt­me­čius ne­si­vie­ni­jo rei­ka­lau­ti al­gų, o pri­va­čia­me sek­to­riu­je strei­kų be­veik nie­ka­da nė­ra bu­vę“, – pa­brė­žė eko­no­mis­tas.

Pa­na­šiai kal­bė­jo ir SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas Gi­ta­nas Nau­sė­da. Rin­kos re­for­ma Lie­tu­vo­je bu­vo kur kas ra­di­ka­les­nė, ir da­lis gy­ven­to­jų nu­skur­do dar pra­di­niu eko­no­mi­kos trans­for­ma­ci­jos lai­ko­tar­piu. „Tiek per jį, tiek po jo, kai pra­si­dė­jo pri­va­ti­za­ci­ja, ku­ri bu­vo „pro for­ma“, to­kia liau­diš­ka. Vė­liau ta pa­da­ly­ta nuo­sa­vy­bė la­bai grei­tai su­si­tel­kė ne­di­de­lės da­lies žmo­nių ran­ko­se. Ki­ti li­ko ir be ak­ci­jų, ir be pa­ja­mų. O dėl ga­na že­mo dar­bo efek­ty­vu­mo ir na­šu­mo, di­de­lės kon­ku­ren­ci­jos rin­ko­je, kai ypač ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je bu­vo di­de­lis, at­ly­gi­ni­mai bu­vo la­bai ma­ži. Če­ki­jo­je ar Slo­va­ki­jo­je to­kios prob­le­mos ne­bu­vo“, – sa­kė eko­no­mis­tas.

Romas Lazutka: "Santykis tarp kapitalo ir darbo yra pastarojo nenaudai.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Ne­ži­no­ma, kaip pa­sis­kirs­to turtas

Kaip pa­sis­kirs­to gy­ven­to­jų pa­ja­mos, yra dau­giau ar ma­žiau ži­no­ma, o kaip gy­ven­to­jų tur­tas – su­dė­tin­ges­nis klau­si­mas. „Ne­ma­nau, kad yra pa­ti­ki­mų duo­me­nų. Žur­na­lų ar šal­ti­nių mė­gi­ni­mas skai­čiuo­ti tur­tin­giau­sių­jų tur­tus man ke­lia šyp­se­ną. Ma­nau, kad tur­to pa­sis­kirs­ty­mas Lie­tu­vo­je la­bai ne­to­ly­gus. Bet esa­me ne to­kia tur­tin­ga vi­suo­me­nė, kad jo­je tarp­tų di­de­lis sluoks­nis la­bai pa­si­tu­rin­čių žmo­nių. Vei­kiau­siai nie­ka­da taip ne­bus, kad ga­lė­si­me pa­si­gir­ti di­de­liu mi­li­jar­die­rių skai­čiu­mi“, – kal­bė­jo G. Nau­sė­da.

Gy­ven­to­jų tur­tas pa­pras­tai bū­na pa­sis­kirs­tęs dar ne­to­ly­giau nei pa­ja­mos. Apie Lie­tu­vos at­ve­jį kol kas ži­no­ma la­bai ma­žai. Duo­me­nys, kau­pia­mi ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir ju­ri­di­nių as­me­nų re­gis­tre, ko­mer­ci­niuo­se ban­kuo­se ir pan., nė­ra lais­vai prie­ina­mi, tai­gi moks­li­nių ty­ri­mų šia te­ma nė­ra. R. La­zut­ka sa­kė, jog ty­ri­mai par­ody­tų, kad Lie­tu­vo­je tur­tas yra la­bai kon­cen­truo­tas. „Ki­to­se ša­ly­se tur­tas pa­vel­dė­tas, su­kaup­tas per kar­tas. Lie­tu­vo­je žmo­nės ne pa­vel­dė­jo, o ga­vo če­kius. Už juos nu­si­pir­ko bu­tus, ku­riuo­se gy­ve­no. O tie, ku­rie su­ge­bė­jo, su­pir­ko če­kius, pri­va­ti­za­vo įmo­nes. Dėl si­tua­ci­jos, kad už dar­bą ga­li­ma mo­kė­ti ma­žai, pel­nas lie­ka di­de­lis. Va­di­na­si, ga­li tą pel­ną kaup­ti kaip tur­tą, in­ves­tuo­ti“, – aiš­ki­no jis.

Di­des­nės al­gos teks palaukti

Ki­ta ver­tus, ka­pi­ta­lo pa­ja­mos di­dė­ja, Lie­tu­vos eko­no­mi­ka po kri­zės at­si­gau­na. Vis dėl­to at­ly­gi­ni­mų po­ky­čiai – ne to­kie ženk­lūs. Mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga (MMA) pa­ki­lo iki 350 eu­rų, vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis po­pie­riu­je pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­tį bu­vo 748 eu­rai. Be­dar­biai, anot sta­tis­ti­kų, šiuo me­tu yra apie 122,5 tūkst. žmo­nių.

G. Nau­sė­da svars­tė, kad ka­pi­ta­lo pa­ja­moms au­gant tu­rė­tų aug­ti ir pa­si­tu­rin­čių­jų ar­ba tur­tin­giau­sios vi­suo­me­nės gru­pės pa­ja­mos, to­dėl Lie­tu­vos Gi­ni koe­fi­cien­tas te­bė­ra aukš­tas. „Pra­di­niu at­si­ga­vi­mo eta­pu, pra­dė­jus aug­ti pel­nui, at­ly­gi­ni­mai to­li gra­žu ne­au­ga to­kiu pa­čiu tem­pu, daž­nai at­si­lie­ka. O kar­tu nė­ra ga­li­my­bių spar­čiai di­din­ti pen­si­jas ir ki­tas so­cia­li­nes iš­mo­kas, nes šie da­ly­kai tar­pu­sa­vy­je la­bai su­si­ję“, – aiš­ki­no jis.

Gitanas Nausėda: „Vyriausybės perskirstymo politika nebuvo aktyvi.""Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Eko­no­mis­tas pri­dū­rė, kad vė­ly­vuo­ju lai­ko­tar­piu, kai ne­dar­bo ly­gis nu­krin­ta, at­ly­gi­ni­mai au­ga grei­čiau, kar­tais pra­de­da lenk­ti įmo­nių pel­nų di­dė­ji­mą. „Vy­riau­sy­bės pers­kirs­ty­mo po­li­ti­ka ne­bu­vo ak­ty­vi. Reikš­min­gų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čių po­ky­čių apž­vel­gia­muo­ju lai­ko­tar­piu ne­bu­vo. Ne­bent spren­di­mas di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį (NPD), to­dėl ro­dik­lis ne­ste­bi­na“, – ti­ki­no G. Nau­sė­da.

„Vais­tai“: MMA, NPD ir prog­re­si­niai mokesčiai

At­otrū­kį tarp dau­giau­sia ir ma­žiau­siai pa­ja­mų gau­nan­čių gy­ven­to­jų vy­riau­sy­bės spren­džia įvai­riais bū­dais. Vie­nas jų – mo­kes­čių prog­re­sy­vu­mas. Lie­tu­vo­je apie tai kar­tais dis­ku­tuo­ja­ma, ta­čiau po­li­ti­kai mo­kes­čių sis­te­mos keis­ti ne­si­ryž­ta. At­otrū­kį ma­žin­ti ga­li­ma ir di­di­nant MMA, ke­liant NPD.

J. Či­čins­kas, kal­bė­da­mas apie pa­ja­mų ir tur­to ne­to­ly­gų pa­sis­kirs­ty­mą, lai­kė­si nuo­mo­nės, kad pa­ja­mų klau­si­mas – kur kas reikš­min­ges­nis. „Tur­tas ne­tu­ri bū­ti toks svar­bus. Jį stum­čiau į an­trą pla­ną. Vals­ty­bės eko­no­mi­niam gy­ve­ni­mui yra svar­bios pa­ja­mos. Vals­ty­bė di­džiau­sias pa­ja­mas gau­na pa­ja­mas ap­mo­kes­tin­da­ma, iš tur­to daug ne­su­rink­si. O mes ne Ang­li­ja ar JAV, kur per po­rą šim­tų me­tų su­kaup­ti di­džiu­liai tur­tai. Tur­ti­nė ne­ly­gy­bė ne­tu­rė­tų bū­ti taip ak­cen­tuo­ja­ma, kaip mū­sų pa­ja­mų ne­ly­gy­bė“, – svars­tė jis.

Pa­ja­mų ne­ly­gy­bė ir skur­do ly­gis Lie­tu­vo­je bu­vo aukš­tes­ni nei ES vi­dur­kis ir prieš eko­no­mi­kos kri­zę, ir po jos. Ver­ti­nant ES ša­lis, 2008 me­tais Lie­tu­va pa­gal Gi­ni koe­fi­cien­tą bu­vo 27 vie­to­je iš 31, 2012 me­tais – 23, o pa­gal skur­do ly­gį 24 vie­to­je.

Skai­čiai:

Ne­ly­gy­bė ne­ma­žė­jo nei val­dant kai­rie­siems, nei de­ši­nie­siems (Gi­ni koe­fi­cien­tas)*

2006200720082009201020112012201320142015
Eu­ro­pos Sąjunga30,330,631,030,630,530,830,430,530,9
Lietuva35,033,834,535,937,033,032,034,635,0
Latvija38,935,437,537,535,935,135,735,235,535,4
Estija33,133,430,931,431,331,932,532,935,6
Lenkija33,332,232,031,431,131,130,930,730,8

Šal­ti­nis: Eurostat

* Gi­ni yra gy­ven­to­jų pa­ja­mų pa­sis­kirs­ty­mo sta­tis­ti­nis ro­dik­lis, var­to­ja­mas pa­ja­mų skir­tu­mams api­bū­din­ti. Gi­ni koe­fi­cien­to reikš­mė ga­li kis­ti nuo 0 (ab­so­liu­ti ly­gy­bė, kai vi­si na­mų ūkiai gau­na vie­no­das pa­ja­mas) iki 100 (ab­so­liu­ti ne­ly­gy­bė, kai vie­nas na­mų ūkis už­dir­ba vi­sas ša­lies pa­ja­mas).