Trys raidės Vyriausybės neišgąsdino
Vy­riau­sy­bė ta­rė žo­dį dėl dvie­jų pa­siū­ly­mų ko­re­guo­ti as­men­var­džių ra­šy­bą as­mens do­ku­men­tuo­se. Va­kar pa­lai­min­tas pro­jek­tas, ku­ris at­ver­tų ke­lią pir­ma­ja­me pa­so pus­la­py­je juos ra­šy­ti su tri­mis lo­ty­niš­ko­mis rai­dė­mis – w, x ir q. Ta­čiau Sei­mo spren­di­mas ga­li bū­ti ir ki­toks.

„Pri­ta­rė­me pro­jek­tui, pa­gal ku­rį pir­ma­ja­me pus­la­py­je as­men­var­džius bū­tų ga­li­ma ra­šy­ti ta kal­ba, ku­ria yra ra­šo­ma ori­gi­na­li žmo­gaus pa­var­dė“, – va­kar sa­kė prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis. Pa­tai­sos leis­tų var­dą ir pa­var­dę ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je ra­šy­ti san­tuo­kas su už­sie­nie­čiais su­da­riu­siems ir jų pa­var­des įgi­ju­siems ša­lies pi­lie­čiams bei jų vai­kams, taip pat Lie­tu­vos len­kams.

Ki­tas pro­jek­tas, ku­riuo pa­var­džių ra­šy­bą ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis siū­ly­ta įtei­sin­ti an­tra­ja­me as­mens do­ku­men­to pus­la­py­je, pa­lan­kaus Vy­riau­sy­bės ver­ti­ni­mo ne­su­lau­kė.

Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja (VLKK) ge­gu­žę pa­skel­bė, kad pa­grin­di­nia­me do­ku­men­to pus­la­py­je as­men­var­džiai ga­li bū­ti ra­šo­mi ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, jei­gu tai as­me­nys, ku­rie yra su­da­rę san­tuo­ką su už­sie­nio pi­lie­čiais, ar­ba tai yra Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę įgi­ję už­sie­nie­čiai. Pa­tai­sų, ku­rios leis­tų ir Lie­tu­vos len­kams pa­var­des ra­šy­ti su rai­dė­mis w ar x, kal­bi­nin­kai ne­ver­ti­no, nes, anot jų, iš pro­jek­te pa­teik­tų for­mu­luo­čių ne­aiš­ku, ko­kiems as­me­nims bū­tų su­tei­kia­ma tei­sė var­dus ir pa­var­des ra­šy­ti ne lie­tu­vių kal­bos raš­me­ni­mis ir kiek to­kių as­me­nų bū­tų.

Po­zi­ci­jos ne­kei­čia

Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas „vals­tie­tis“ Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša spė­jo, kad po Vy­riau­sy­bės pa­teik­tos iš­va­dos par­la­men­ta­rai ga­li pri­tar­ti va­di­na­ma­jam And­riaus Ku­bi­liaus ir Ge­di­mi­no Kir­ki­lo va­rian­tui. Ta­čiau jis pats ti­ki­no ne­ke­ti­nan­tis iš­si­ža­dė­ti idė­jų, su ku­rio­mis į Sei­mą ėjo Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (LVŽS). Ta­da „vals­tie­čiai“ dek­la­ra­vo re­mian­tys vi­suo­me­ni­nin­kų ini­cia­ty­vi­nės gru­pės „Tal­ka: už Lie­tu­vos vals­ty­bi­nę kal­bą“ as­men­var­džių ra­šy­bos pro­jek­tą, ku­rį sa­vo par­ašais prieš po­rą me­tų par­ėmė 70 tūkst. ša­lies pi­lie­čių. Tiek šis, tiek ana­lo­giš­kas ke­lių kon­ser­va­to­rių pro­jek­tas siū­lė rem­tis Lat­vi­jos pa­vyz­džiu – lo­ty­niš­kus raš­me­nis leis­ti ki­ta­me do­ku­men­to pus­la­py­je.

„Nuo­sek­liai lai­ky­siuo­si „Tal­kos“ su­for­mu­luo­tos nuo­sta­tos. Ki­taip bal­suo­ti ne­ga­liu. Ne­ma­nau, kad tai tei­sin­gas po­li­ti­nis žings­nis“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė par­la­men­ta­ras.

Jis tei­gė nau­jau­sio­je VLKK iš­va­do­je pa­si­ge­dęs aiš­kaus at­sa­ky­mo į Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) ko­mi­si­jai pa­teik­tą klau­si­mą, kaip siū­lo­mi pa­kei­ti­mai ga­li pa­veik­ti lie­tu­vių kal­bą, jos struk­tū­rą, lo­gi­ką. „VLKK ne­rei­kia po­li­ti­kuo­ti, tik at­sa­ky­ti į pa­teik­tą klau­si­mą. Aš to­kio at­sa­ky­mo ne­ra­dau“, – sa­kė E. Jo­vai­ša. Jis ne­at­me­tė ga­li­my­bės, kad LVŽS frak­ci­jos na­riai dėl as­men­var­džių bal­suos in­di­vi­dua­liai.

Jė­gos – apylygės

Anot Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) na­rio, vie­no iš an­tro­jo pro­jek­to au­to­rių Aud­ro­niaus Ažu­ba­lio, nė­ra nie­ko blo­giau, kai po­li­ti­kai pra­de­da kiš­tis į kal­bos rei­ka­lus. „Ma­to­me pa­vyz­dį, kai mė­gi­na­ma pri­im­ti spren­di­mą, ku­riam iš es­mės ne­pri­ta­ria vi­si gar­siau­si kal­bi­nin­kai. Gal­būt ir ga­li­ma eks­pe­ri­men­tuo­ti ki­to­se sri­ty­se, bet kai tai da­ro­ma su kal­ba ir dar Kal­bos me­tais, at­ro­do ap­gai­lė­ti­nai“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė jis.

Kon­ser­va­to­riaus tei­gi­mu, „sa­ve ger­bian­ti vals­ty­bė di­džiuo­ja­si sa­vo kal­ba ir ne­mė­gi­na jos vel­ti į po­li­ti­nes in­tri­gas“. A. Ažu­ba­lis ste­bė­jo­si, kad VLKK ir taip ga­na il­gai at­si­lai­kė po­li­ti­kų spau­di­mui. Ir da­bar VLKK nu­ma­ty­tos iš­im­tys, jo žo­džiais, nė­ra im­pe­ra­ty­vas, o tik ga­li­my­bė.

Nors va­di­na­mą­jį A. Ku­bi­liaus ir G. Kir­ki­lo pro­jek­tą sa­vo par­ašais par­ėmė dau­giau kaip pu­sė Sei­mo na­rių, o ki­tą – vos še­ši jo au­to­riai kon­ser­va­to­riai, abie­jų do­ku­men­tų ša­li­nin­kų jė­gos par­la­men­te yra apy­ly­gės. Di­džiau­sia prieš­prie­ša dėl šių pro­jek­tų yra val­dan­čių­jų „vals­tie­čių“ ir opo­zi­ci­nių kon­ser­va­to­rių frak­ci­jo­se.

Sei­me per mi­nė­tų pro­jek­tų pa­tei­ki­mą ge­gu­žės pra­džio­je už pir­mą­jį bal­sa­vo Li­be­ra­lų są­jū­džio bei Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos at­sto­vai, vi­si, iš­sky­rus vie­ną, so­cial­de­mo­kra­tai. Už šį li­be­ra­les­nį pro­jek­tą bu­vo di­des­nė da­lis TS-LKD frak­ci­jos bei ma­žiau nei pu­sė LVŽS frak­ci­jų na­rių. Tarp jų bu­vo Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis ir prem­je­ras S. Skver­ne­lis. Al­ter­na­ty­vų do­ku­men­tą, be ke­lių kon­ser­va­to­rių, par­ėmė „tvar­kie­čiai“, di­des­nė da­lis „vals­tie­čių“ su frak­ci­jos se­niū­nu Ra­mū­nu Kar­baus­kiu prieš­aky­je.

Griež­ta tvarka

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad pi­lie­čių do­ku­men­tuo­se var­dai ir pa­var­dės ra­šo­mi lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Lie­tu­vos teis­mai yra pri­ėmę ke­le­tą spren­di­mų, įpa­rei­go­jan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­suo­se ir ta­pa­ty­bės kor­te­lė­se įra­šy­ti pa­var­des ir ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, bet mig­ra­ci­jos val­dy­bos at­si­sa­ko tai da­ry­ti, mo­ty­vuo­da­mos įsta­ty­mo vir­še­ny­be prieš teis­mų spren­di­mus.

KT 2014 me­tais pa­skel­bė, kad nu­sta­ty­da­mas var­do ir pa­var­dės ra­šy­mo pa­se tai­syk­les Sei­mas tu­ri gau­ti aiš­kiai iš­dės­ty­tus lie­tu­vių kal­bos spe­cia­lis­tų pa­siū­ly­mus, į ku­riuos įsta­ty­mų lei­dė­jams at­siž­velg­ti pri­va­lu. Sei­mo stal­čiuo­se dū­la dar trys nuo anks­tes­nių ka­den­ci­jų už­si­li­kę as­men­var­džių ra­šy­bos pro­jek­tai. Jie ana­lo­giš­ki da­bar svars­ty­ti pra­dė­tiems tei­sės ak­tams.