Trys propagandos lygiai: baltoji, pilkoji ir juodoji
Pro­pa­gan­da gru­biai bū­na kla­si­fi­kuo­ja­ma į vi­so­kias rū­šis, bet pir­miau­siai, jei jau kal­bė­si­me apie me­to­dus – mums rei­kia iš­skir­ti bal­tą­ją, pil­ką­ją ir juo­dą­ją. Bal­to­ji pro­pa­gan­da ir­gi nie­ko ge­ro sa­vy­je ne­tu­ri, ta­čiau ji yra bent jau ne­per­žen­gian­ti kaž­ku­rių eti­kos ri­bų – jo­je re­mia­ma­si ko­kiais nors fak­tais, nu­ty­li­mi ki­ti fak­tai ir pa­da­ro­mos tie­siog rein­terp­re­ta­ci­jos.

La­bai svar­bu su­pras­ti, kad pro­pa­gan­da, ko­kia be­bū­tų, skir­ta žmo­nių nuo­mo­nės kei­ti­mui ir for­ma­vi­mui. Nei bal­to­ji, nei pil­ko­ji pro­pa­gan­da nė­ra ge­ra – ji tie­siog gru­biai ne­pa­žei­džia kaž­ku­rių, pla­tes­nių ar siau­res­nių mo­ra­lės nor­mų (skir­tin­gai nuo juo­do­sios). Bet tai vis­vien pro­pa­gan­da, o ne nuo­mo­nė ar po­zi­ci­ja.

Dar vie­nas la­bai svar­bus su­pra­ti­mui da­ly­kas – kad pro­pa­gan­da to­li gra­žu ne­pri­va­lo bū­ti tie­sio­gi­nė. Daž­nai pro­pa­gan­da nau­do­ja­ma tam, kad, pvz., su­kur­tų ir įtvir­tin­tų ko­kius nors lyg ir ne­svar­bius, su pro­pa­gan­dos tiks­lais ne­su­si­ju­sius žmo­nių įsi­ti­ki­ni­mus, o jau tie įsi­ti­ki­ni­mai pa­nau­do­ja­mi ki­tiems tiks­lams.

Kaip pvz., iki pat II Pa­sau­li­nio ka­ro iš­va­ka­rių na­ciai la­bai in­ten­sy­viai sklei­dė pro­pa­gan­dą apie tai, kad vi­sos vals­ty­bės ap­link juos ne­pap­ras­tai ap­si­gink­la­vu­sios, o pats III Rei­chas yra vi­siš­kai ne­gink­luo­tas. Tai bu­vo da­ro­ma tik­tai tam, kad bū­tų ga­li­ma skleis­ti ki­tą pro­pa­gan­dos tei­gi­nį – kad Vo­kie­ti­jai rei­kia ne­pap­ras­tai smar­kiai ir grei­tai gink­luo­tis. Ne­pask­lei­dus pir­mo­jo įsi­ti­ki­ni­mo, an­tra­sis bū­tų at­ro­dęs bep­ras­miu.

La­bai svar­bu su­pras­ti, kad pro­pa­gan­dos už­sa­ko­vai, kū­rė­jai ir sklei­dė­jai tie­siog su­ku­ria me­la­gin­gą pa­sau­lio vaiz­dą – to­kį, kur vie­to­je rea­ly­bės ti­ki­ma pro­pa­gan­di­niais tei­gi­niais.

Dar vie­nas pa­ste­bė­ji­mo ver­tas da­ly­kas – tai, kad sėk­min­ga pro­pa­gan­da in­dok­tri­nuo­ja. Tai reiš­kia, kad žmo­nės, ku­rie pri­ima pro­pa­gan­dą kaip tie­są, il­gai­niui pa­tys tam­pa ne­są­mo­nin­gais, o kar­tais ir są­mo­nin­gais pro­pa­gan­dos sklei­dė­jais.

Ge­rai, o da­bar tru­pu­tį grįž­ki­me prie pa­grin­dų – tri­jų pro­pa­gan­dos ti­pų: bal­to­sios, pil­ko­sios ir juo­do­sios.

Bal­to­ji propaganda

Bal­to­ji pro­pa­gan­da bū­na par­em­ta at­se­ka­mais šal­ti­niais, tu­ri ga­na aiš­kius už­sa­ko­vus ir ga­na aiš­kius tiks­lus. Ki­ta ver­tus, ka­dan­gi tai vis­vien pro­pa­gan­da, to­kia pro­pa­gan­da ir­gi bū­na lin­ku­si pa­vaiz­duo­ti kaž­ko­kią tei­sy­bę ar nuo­mo­nę, o ne žmo­nių nuo­mo­nės for­ma­vi­mo ins­tru­men­tą.

Bal­to­ji pro­pa­gan­da nė­ra anei nie­kuo ge­ra. Ji tik ne­pa­žei­džia kaž­ku­rių eti­kos nor­mų, to­dėl ne­komp­ro­mi­tuo­ja ir ne­dis­kre­di­tuo­ja pro­pa­gan­dos už­sa­ko­vo. Ir ne­dis­kre­di­tuo­ja to už­sa­ko­vo tik pa­ties už­sa­ko­vo po­žiū­riu. Tiek jo­je ir bal­tu­mo.

Ti­piš­kas bal­to­sios pro­pa­gan­dos pa­vyz­dys: „Ru­si­ja tu­ri daug tur­tų, Lie­tu­vai ver­ta su ja drau­gau­ti, ta­da vi­si bus tur­tin­ges­ni“.

Ga­li­ma su­pras­ti, kad tai yra me­la­gin­gas dis­kur­sas, nes anks­tes­ni pe­rio­dai, kai Lie­tu­vos pre­ky­ba bu­vo smar­kiau orien­tuo­ta į Ru­si­ja, pa­si­žy­mė­jo ir ne­rea­liai di­de­lė­mis du­jų kai­no­mis, ir nuo­lat pa­si­kar­to­jan­čiais fo­ku­sais – pvz., pie­no pro­duk­tų im­por­to drau­di­mais, su­nkve­ži­mių stab­dy­mais pa­sie­ny­je ir pan. – jo­kių jun­ta­mų iš­lo­ši­mų iš to­kios pre­ky­bos Lie­tu­va ne­gau­da­vo, ta­čiau dėl pre­ky­bos da­rė­si pri­klau­so­ma nuo Ru­si­jos no­rų.

Ki­tas ti­piš­kas bal­to­sios pro­pa­gan­dos pa­vyz­dys: „Ru­si­ja ne­no­ri su nie­kuo ka­riau­ti, čia tik ru­so­fo­bai vis­ką me­luo­ja, o iš­ties Ru­si­ja yra tai­ki ša­lis, ku­ri nie­ko ne­puo­la“.

Ga­na ne­sun­ku su­pras­ti, kad tai ir­gi yra me­la­gin­gas dis­kur­sas – Ru­si­ja jau puo­lė Gru­zi­ją, anek­sa­vo Kry­mą, Ru­si­ja yra su­kū­ru­si ma­rio­ne­ti­nes pseu­do­vals­ty­bes, re­mia­mas Ru­si­jos jė­gų – tai Lu­hans­ko ir Do­nets­ko res­pub­li­kos, Pa­dnies­trės res­pub­li­ka, Ab­cha­zi­ja, Pie­tų Ose­ti­ja. Il­gai be­si­tę­sian­tis ka­ras Ukrai­no­je vi­są Ru­si­jos ag­re­sy­vu­mą ro­do ne­pa­nei­gia­mai, kaip ir vis au­gan­tis gink­la­vi­ma­sis ar ne­tgi gra­si­ni­mai „pre­ven­ty­viai“ pa­nau­do­ti bran­duo­li­nį gink­lą.

Ir vie­na­me, ir ki­ta­me pro­pa­gan­di­nia­me dis­kur­se ga­li­me aiš­kiai pa­ma­ty­ti ir už­sa­ko­vą (Krem­lių), ir tiks­lą – pvz., Lie­tu­vos pers­lin­ki­mą nuo ES/­NA­TO link Ru­si­jos.

Ver­ta pa­ste­bė­ti, kad kuo ma­žiau ma­to­si pro­pa­gan­dos dirb­ti­nu­mas, kuo ji at­ro­do ma­žiau nu­kry­pu­si nuo rea­ly­bės (tai ne­reiš­kia, kad ne­nu­kry­pu­si nuo rea­ly­bės – tai reiš­kia, kad tik at­ro­do ne­nu­kry­pu­si), tuo ji vei­kia įti­ki­na­miau, o ją sklei­džian­tys – ima at­ro­dy­ti pa­tei­si­na­mai.

Es­mi­nis bal­to­sios pro­pa­gan­dos po­žy­mis yra tik­tai tai, kad ji ne­komp­ro­mi­tuo­ja ir ne­dis­kre­di­tuo­ja jos sklei­dė­jo bent jau pa­ties už­sa­ko­vo po­žiū­riu – t.y., pats pro­pa­gan­dos už­sa­ko­vas ga­li tą pro­pa­gan­dą skleis­ti, ne­sis­lėp­da­mas.

Pil­ko­ji propaganda

Pil­ko­ji pro­pa­gan­da ski­ria­si tuo, kad in­for­ma­ci­jos šal­ti­niai, ku­riais re­mia­ma­si, bū­na nu­sle­pia­mi ar fal­si­fi­kuo­ja­mi, tiks­lai ir­gi vi­siš­kai mas­kuo­ja­mi, o už­sa­ko­vas lie­ka ne­ži­no­mu. Pil­ko­ji pro­pa­gan­da tam ti­kro­se ri­bo­se ga­li ir komp­ro­mi­tuo­ti, ir dis­kre­di­tuo­ti jos už­sa­ko­vą. Bū­tent to­dėl to­kia pro­pa­gan­da ir bū­na mas­kuo­ja­ma.

Ti­piš­kas pil­ko­sios pro­pa­gan­dos pa­vyz­dys: „Lie­tu­vo­je vis­kas tra­giš­ka, žmo­nės eva­kuo­ja­si iš ša­lies, nes ES Lie­tu­vą nu­ste­ke­no“.

Pa­nag­ri­nė­ję, pa­ma­to­me, kad čia ryš­kiai iš­krai­po­ma rea­ly­bė – Lie­tu­vo­je yra daug prob­le­mų, ta­čiau jos yra su­ab­so­liu­ti­na­mos (nu­ty­li­ma dau­gy­bė tei­gia­mų da­ly­kų) ir su­ve­lia­mos su ne­la­bai pa­ti­kri­na­mu me­lu apie tai, kaip ES nu­ste­ke­no Lie­tu­vą. Kaž­ku­rie tie­sos ele­men­tai per­mai­šo­mi su fak­tais ir pa­pil­do­mi ne­są­mo­nė­mis.

Ne­sun­ku su­pras­ti, kad šis pro­pa­gan­di­nis dis­kur­sas tu­ri du tiks­lus: su­kel­ti ar pa­gi­lin­ti žmo­nių nu­si­vy­li­mą vals­ty­be, o taip pat – su­prie­šin­ti Lie­tu­vą su ES.

Ki­tas ti­piš­kas pil­ko­sios pro­pa­gan­dos pa­vyz­dys: „SSRS ne­bu­vo be­dar­bių, reiš­kia, kad vi­si tu­rė­jo dar­bą, to­dėl vi­si bu­vo lai­min­gi – to­dėl at­kur­ki­me SSRS“.

Ga­li­me pa­ste­bė­ti, kad rea­ly­bės iš­krai­py­mas šia­me dis­kur­se yra aki­vaiz­dus: dar­bas bu­vo dau­ge­liu at­ve­jų pri­vers­ti­nis ir­ba toks, kaip val­džia nu­ro­dys, be žmo­gaus pa­si­rin­ki­mo, o ir pi­ni­gų už­dirb­da­vo žmo­nės ma­žai. Ki­ta ver­tus, to­kius da­ly­kus dau­ge­liui su­nku pa­ti­krin­ti – da­lis anais lai­kais ne­gy­ve­no, o da­lis tie­siog tu­ri trum­pą at­min­tį ir ne­su­ge­ba at­si­min­ti. Ati­tin­ka­mai, to­kia pro­pa­gan­da tam­pa veiks­min­ga.

Leng­va su­pras­ti, kad šis pro­pa­gan­di­nis dis­kur­sas tu­ri tiks­lą idea­li­zuo­ti SSRS ir su­kel­ti no­rą at­kur­ti SSRS ar­ba pri­si­jung­ti prie Ru­si­jos ar NVS blo­ko.

Dar vie­nas pa­vyz­dys: „Da­lia Gry­baus­kai­tė es­ka­luo­ja ka­rą, NA­TO ve­ža ka­riuo­me­nę, o ką ga­li da­ry­ti Ru­si­ja – tik gin­tis, mes ką – no­ri­me, kad mus už­pul­tų?“

Čia ga­lim pa­ste­bė­ti ir me­lą apie ka­ro es­ka­la­vi­mą, ir kar­tu grei­tą ap­ver­ti­mą – esą Ru­si­ja gin­sis ir to­dėl puls. T.y., pa­ti Ru­si­jos ag­re­si­ja jau pa­tei­kia­ma kaip esą gy­ny­ba ir tuo bau­gi­na­ma, kar­tu į kal­tų­jų vie­tą pa­sta­tant Pre­zid­ne­tę ir NA­TO. Jei žmo­gus ma­žiau ana­li­zuo­ja tai, ką jam kaž­kas sa­ko, to­kie ma­ka­ro­nai ga­li kaž­ką ir su­ba­la­mu­tin­ti.

Vi­sais nu­pa­sa­ko­tais at­ve­jais ne­sun­ku su­pras­ti, kad to­kie pro­pa­gan­dos dis­kur­sai yra skir­ti tam, kad su­kur­tų Lie­tu­vos pos­lin­kį link Ru­si­jos – kuo to­liau nuo ES ir kuo ar­čiau bu­vu­sios SSRS.

Ver­ta pa­ste­bė­ti, kad abie­jų mi­nė­tų pa­vyz­džių at­ve­jais Ru­si­jai no­rė­tų­si pa­vaiz­duo­ti, kad to­kios pro­pa­gan­dos ji ne­sklei­džia: per­ne­lyg aiš­kiai ma­to­si jos no­rai, o ir pro­pa­gan­dos me­la­gin­gu­mas per di­de­lis.

Es­mi­nis pil­ko­sios pro­pa­gan­dos po­žy­mis – tai, kad ji tam ti­kro­se ri­bo­se ga­li dis­kre­di­tuo­ti ar ne­tgi komp­ro­mi­tuo­ti jos sklei­dė­ją, to­dėl pil­ko­sios pro­pa­gan­dos už­sa­ko­vas ir kū­rė­jas sten­gia­si bent kaž­kiek nu­slėp­ti ir sa­ve, ir sa­vo tiks­lus. Ne­pai­sant to, pil­ko­ji pro­pa­gan­da ne­išei­na už tų ri­bų, kur ji ga­li bū­ti tie­siai įvar­di­na­ma, kaip aki­vaiz­džiai nu­si­kals­ta­ma, to­dėl ji bū­na la­bai pa­pli­tu­si.

La­bai svar­bu su­pras­ti ir dar vie­ną da­ly­ką: iš­ties pil­ko­ji pro­pa­gan­da tė­ra ta pil­ka zo­na, kur pro­pa­gan­dos sklei­dė­jas ir jo in­te­re­sai lyg ir nė­ra at­vi­ri, bet kar­tu ta pro­pa­gan­da dar lyg ir nė­ra juo­do­ji. Pil­ko­ji pro­pa­gan­da – tai tie­siog iš­sky­du­si di­de­lė sri­tis tarp bal­to­sios ir juo­do­sios.

Bū­tent to­dėl, kad pil­ko­ji pro­pa­gan­da lyg ir nė­ra nu­si­kals­ta­ma, ta­čiau jos už­sa­ko­vas sle­pia­si ar­ba sle­pia sa­vo tiks­lus, ji ir yra va­din­ti­na pil­ka.

Juo­do­ji propaganda

Juo­do­ji pro­pa­gan­da vi­sa­da bū­na par­em­ta ar nu­si­kals­ta­mais, ar tie­siog amo­ra­liais, ne­etiš­kais veiks­mais – pra­de­dant tie­siog ba­na­liu šlykš­čiu me­lu ir bai­giant la­bai rea­liais nu­si­kal­ti­mais, ku­rie ga­lė­tų tuos me­lus par­em­ti ar su­kur­ti tiems me­lams pa­grin­dą.

Ti­piš­kas juo­do­sios pro­pa­gan­dos pa­vyz­dys: „NA­TO ka­riai iš­prie­var­ta­vo pa­aug­lę kaž­kur prie Jo­na­vos“.

Ga­lim iš­syk pa­ste­bė­ti, kad to­kia pro­pa­gan­da vei­kia kaip me­las, ku­ris la­bai stip­riai emo­ciš­kai pa­vei­kia jos ga­vė­jus. Nors sklei­džia­mas vi­siš­kai me­la­gin­gas pra­ne­ši­mas apie nie­kur ne­bu­vu­sius įvy­kius, pats įvy­kis per­ne­lyg bai­sus, kad kas nors ga­lė­tų pa­ti­kė­ti, jog ši­taip ga­li­ma im­ti ir pri­me­luo­ti.

Pa­ban­dę su­pras­ti, koks to­kio pra­ne­ši­mo tiks­las, aiš­kiai pa­ma­ty­si­me pro­pa­gan­dos ži­nu­tę: „NA­TO ka­rei­viai yra klai­kus blo­gis“.

Ne­sun­ku su­pras­ti, kad tok­sai pra­ne­ši­mas yra skir­tas tam, kad NA­TO ka­riuo­me­nė bū­tų dis­kre­di­tuo­ta, žmo­nės ja ne­pa­si­ti­kė­tų ar ne­tgi im­tų rei­ka­lau­ti jos iš­ve­di­mo. Aki­vaiz­du, kad tai pui­kiau­siai ati­tin­ka Krem­liaus tiks­lus – bū­tent to­dėl to­kia pro­pa­gan­da ir yra ku­ria­ma.

Ki­ta ver­tus, ne­sun­ku su­pras­ti ir tai, kad to­kia pro­pa­gan­da jau yra nu­si­kals­ta­mo ly­gio.

Vi­sai ki­tas, ta­čiau kaž­kuo pa­na­šus nu­si­kals­ta­mos pro­pa­gan­dos va­rian­tas (dar juo­des­nis lyg­muo) – tiks­lin­gas nu­si­kal­ti­mų/p­ro­vo­ka­ci­jų ren­gi­mas, skir­tas tam, kad bū­tų ga­li­ma im­tis bai­gia­mų­jų pro­pa­gan­dos veiks­mų, pvz., prieš pra­de­dant ka­rą. Gan ti­piš­ki pa­vyz­džiai – gy­ve­na­mų­jų na­mų sprog­di­ni­mai Ru­si­jo­je, su­reng­ti prieš II Če­čė­ni­jos ka­rą (po tru­pu­tį vis dau­giau duo­me­nų apie tai, kad sprog­di­ni­mai reng­ti FSB), Sen­der Glei­witz in­ci­den­tas, skir­tas III Rei­cho in­va­zi­jai į Len­ki­ją pa­tei­sin­ti, Mai­ni­la in­ci­den­tas, skir­tas SSRS ka­rui prieš Suo­mi­ją pa­grįs­ti.

Kai ku­riais at­ve­jais vie­to­je nu­si­kals­ta­mų pro­vo­ka­ci­jų, ga­li bū­ti pa­nau­do­ja­mi ir rea­lūs įvy­kiai, juos iš­krai­pant taip, kad apie juos bū­tų kal­ba­ma taip, kaip rei­kia pro­pa­gan­dai.

Vi­sai ti­piš­ku pa­vyz­džiu ga­li bū­ti me­na­mas pa­aug­lės iš­prie­var­ta­vi­mas Vo­kie­ti­jo­je, skir­tas tam, kad bū­tų su­kur­tos ar iš­pūs­tos kal­bos apie nu­si­kal­ti­mus da­ran­čių pa­bė­gė­lių antp­lū­di (o tos kal­bos rei­ka­lin­gos pa­aiš­ki­ni­mui apie tai, kad ES vis­kas la­bai blo­gai) bei ru­sų na­cio­na­li­nių jaus­mų su­dir­gi­ni­mui. Rea­lus įvy­kis, kai pa­aug­lė nu­ei­na nak­vo­ti pas drau­gą, bai­gia­si vi­so­kiais pro­pa­gan­di­niais triukš­mais, iš­pūs­tais iki ne­su­vo­kia­mo ly­gio.

Be­je, nag­ri­nė­jant du to­kius me­na­mus iš­prie­var­ta­vi­mus (lie­tu­viš­ką ir vo­kiš­ką at­ve­jus), ga­li­ma pa­ste­bė­ti, kad jais par­em­ta pro­pa­gan­da smar­kiai ski­ria­si: vie­nu at­ve­ju yra ku­ria­mas tie­sio­gi­nis pra­ne­ši­mas apie esą bai­sius NA­TO ka­rius (tie­sio­gi­nis ne­igia­mo įvaiz­džio kū­ri­mas), o ki­tu at­ve­ju – ku­ria­mas bai­sių­jų im­ig­ran­tų vaiz­di­nys. Pa­sta­ra­sis tie­sio­giai ne­ne­ša Krem­liui nau­dos, ta­čiau yra pro­pa­gan­dos nau­do­ja­mas ta­da, kai no­ri­ma ap­juo­din­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą ir su­kel­ti bai­mės jaus­mą.

Dar vie­nu ti­piš­ku rea­lių įvy­kių pro­pa­gan­di­nio pa­nau­do­ji­mo pa­vyz­džiu ga­lė­tų bū­ti Bu­ta­je­vo in­ci­den­tas, kai 1940 Lie­tu­vo­je de­zer­ty­ra­vęs SSRS pa­jė­gų ka­rei­vis Bu­ta­je­vas bu­vo pro­pa­gan­do­je pa­tei­kia­mas, kaip esą pa­grob­tas Lie­tu­vos vy­riau­sy­bės, o pa­skui, kai šis bu­vo su­ras­tas ir nu­si­žu­dė, įvy­kis bu­vo pa­tei­kia­mas, kaip esą Lie­tu­vos iš­puo­lis prieš SSRS. Toks at­ve­jis ir­gi ge­rai ro­do, kaip rea­lūs įvy­kiai ga­li bū­ti pa­nau­do­ja­mi pro­pa­gan­dai, tuos įvy­kius tie­siog iš­krai­pant taip, kaip tik no­ri.

Rei­kia pa­ste­bė­ti, juo­do­ji pro­pa­gan­da vi­sa­da sie­ja­si ir su įvai­riais nu­si­kal­ti­mais – ti­pi­niais at­ve­jais tai bū­na opo­zi­ci­jos per­se­kio­ji­mai, žur­na­lis­tų nu­žu­dy­mai, o kar­tais ir įvai­rūs pro­vo­ka­ci­niai veiks­mai prieš ki­tas vals­ty­bes. Nu­si­kals­ta­ma pro­pa­gan­da bū­na su nu­si­kal­ti­mais – ir tam, kad už­čiaup­tų vi­sus ban­dan­čius pa­sip­rie­šin­ti, ir tam, kad fal­si­fi­kuo­tų įvy­kius.

Es­mi­nis juo­do­sios pro­pa­gan­dos po­žy­mis – kad ją iden­ti­fi­ka­vus ir iš­aiš­ki­nus, ji vi­sa­da dis­kre­di­tuo­ja ir komp­ro­mi­tuo­ja pro­pa­gan­dos sklei­dė­ją, nes to­kia pro­pa­gan­da ma­žų ma­žiau­siai bū­na amo­ra­li, o su­nkes­niais at­ve­jais – ir su­si­ju­si su nu­si­kal­ti­mais, ku­rie da­ro­mi pro­pa­gan­dos tiks­lais.

Bū­tent dėl to dis­kre­di­ta­vi­mo ir komp­ro­mi­ta­vi­mo juo­do­sios pro­pa­gan­dos už­sa­ko­vas vi­sa­da sle­pia ir ne­igia sa­vo da­ly­va­vi­mą, su­ku­riant to­kius pro­pa­gan­di­nius įvy­kius.

Pabaigai

Pro­pa­gan­da bū­na la­bai įvai­ri. Ne­prik­lau­so­mai nuo to, kiek ji at­vi­ra, ji vi­sa­da yra su­si­ju­si su me­lu. Ir kar­tu pro­pa­gan­da taip in­ten­sy­viai sten­gia­si pa­teik­ti sa­ve kaip tie­są, kad vi­sa­da vie­nu iš pro­pa­gan­dos tai­ki­nių tam­pa ži­niask­lai­da – tie, kas sten­gia­si in­for­muo­ti apie tai, kas vyks­ta iš ti­krų­jų. To­dėl pro­pa­gan­da vi­sa­da sten­gia­si pa­teik­ti sa­ve kaip ži­niask­lai­dą, kaip vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mą. Ir kar­tu pro­pa­gan­da vi­sa­da ban­do ži­niask­lai­dą ir vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mą pa­teik­ti kaip pro­pa­gan­dą.

Rei­kia pa­ste­bė­ti ir ki­tą pro­ce­są: vi­sas tas pro­pa­gan­dos skirs­ty­mas į bal­tą­ją, pil­ką­ją ir juo­dą­ją yra la­bai są­ly­gi­nis – tik pa­gal tai, kaip į tą pro­pa­gan­dą žiū­ri pats pro­pa­gan­dos už­sa­ko­vas. To­dėl tuo at­ve­ju, kai lai­ko­ma­si tei­sin­gu­mo pri­nci­pų, ne­tgi dau­ge­lis bal­to­sios pro­pa­gan­dos me­to­dų at­ro­do vi­siš­kai ne­priim­ti­nai – pa­ties ga­li­mo pro­pa­gan­dos už­sa­ko­vo ver­ti­ni­mu, jie pa­kliū­na į pil­ką­ją ar ne­tgi juo­dą­ją zo­ną. Ki­tais at­ve­jais, kai nuo tei­sin­gu­mo nu­kryps­ta­ma smar­kiai – dau­gy­bė juo­do­sios pro­pa­gan­dos me­to­dų tam­pa vi­siš­ka nor­ma – t.y., bal­tą­ja pro­pa­gan­da. Ki­taip ta­riant, vis­kas pri­klau­so nuo po­žiū­rio taš­ko.

Čia ir ver­ta su­pras­ti to­kį da­ly­ką: žiau­riau­siems to­ta­li­ta­ri­niams re­ži­mams bū­din­ga tai, kad į ofi­cia­lų, bal­to­sios pro­pa­gan­dos lyg­me­nį pe­rei­na klai­kūs juo­do­sios pro­pa­gan­dos me­to­dai – įskai­tant ne­tgi pro­pa­gan­di­niais tiks­lais įvyk­do­mas žmog­žu­dys­tes. Ir kar­tu to­kiuo­se re­ži­muo­se bai­siau­siai ir me­la­gin­giau­siai šmei­žia­mi vi­si, kas to­kiems re­ži­mams ne­įtin­ka. Bū­tent toks juo­do­sios pro­pa­gan­dos pe­rė­ji­mas į bal­to­sios, ofi­cia­lio­sios pro­pa­gan­dos lyg­me­nį bu­vo bū­din­gas na­ciams ir ko­mu­nis­tams.

Toks pat juo­do­sios pro­pa­gan­dos lyg­muo ati­tin­ka ir ne­ma­to­mus, sle­pia­mus veiks­mus – su­si­do­ro­ji­mus su opo­zi­ci­ja ar žur­na­lis­tų nu­žu­dy­mus. Kai ku­riais skai­čia­vi­mais, per Vla­di­mi­ro Pu­ti­no val­dy­mo me­tus bu­vo nu­žu­dy­ta apie 100–150 žur­na­lis­tų – di­džiu­le da­li­mi ren­gė­jai lik­da­vo ne­išaiš­kin­ti. Per pa­sku­ti­nius me­tus, iš­nai­ki­nus ži­niask­lai­dą, nu­žu­dy­mų ėmė ma­žė­ti – tie­siog dėl to, kad vi­si jau ži­no, kad ge­riau ty­lė­ti ir vaiz­duo­ti, kad vis­kas ge­rai. Žur­na­lis­tai ir­gi no­ri iš­gy­ven­ti.

Jei­gu pa­ban­dy­tu­me įsi­ver­tin­ti Krem­liaus pro­pa­gan­dą pa­gal silp­nus de­mo­kra­ti­nius kri­te­ri­jus (to­kius, kur aukš­čiau apib­rėž­ta bal­to­ji pro­pa­gan­da lai­ko­ma pri­im­ti­na vie­šą­ja­me dis­kur­se), tai pa­aiš­kė­tų, kad Ru­si­jos vi­du­je pri­im­ti­nas pro­pa­gan­dos lyg­muo yra ten, kur mums yra vir­šu­ti­nė juo­do­sios pro­pa­gan­dos zo­na (apa­ti­nės, be­je, daž­niau­siai mes net įsi­vaiz­duo­ti ne­ga­lim – tie­siog per­ne­lyg bai­su).

Ofi­cia­liais ka­na­lais ir per sa­vo dip­lo­ma­tus Ru­si­ja su­ge­ba skleis­ti at­vi­rą de­zin­for­ma­ci­ją, me­lą, šmeiž­tą – ir apie įvy­kius Ukrai­no­je, ir apie Lie­tu­vą, ir apie ki­tas vals­ty­bes. Toks lyg­muo ati­tik­tų ko­kių 1933–1935 Vo­kie­ti­ją ar SSRS, o kar­tais (kal­bant apie įvy­kius ka­ro me­tu – Ukrai­no­je ar Gru­zi­jo­je) – gal ir blo­ges­nį, ne­tgi 1937–1939 me­tų ly­gį.

Ga­lų ga­le, svar­biau­sias da­ly­kas, ku­rį bū­ti­na su­pras­ti, kal­bant apie pro­pa­gan­dą: pa­ti pro­pa­gan­dos gi­lu­mi­nė es­mė – tai me­las. Vie­nais at­ve­jais tas me­las ga­li bū­ti ne­di­de­lis ir už­mas­kuo­tas, ki­tais at­ve­jais – su­nkiai su­vo­kia­mo di­du­mo, ta­čiau vi­sa­da tai me­las. Ir me­lu prieš me­lą ko­vo­ti ne­įma­no­ma, ir tai aki­vaiz­du: tie, kas in­dok­tri­nuo­ti pro­pa­gan­di­niu me­lu, ne­ti­ki ki­tu me­lu, o pa­aiš­kė­jus me­lui – jie iš­vis nu­sto­ja bent kiek pa­si­ti­kė­ti. Vi­sa tai reiš­kia, kad pro­pa­gan­dą nu­ga­lė­ti įma­no­ma tik tei­sy­be.

Bū­tent to­dėl žur­na­lis­tų įta­ka čia yra le­mia­ma – bū­tent ne­prik­lau­so­ma, kon­ku­ruo­jan­ti ir fak­tus ti­krin­ti be­sis­ten­gian­ti ži­niask­lai­da tam­pa es­mi­niu kontrp­ra­pa­gan­dos veiks­niu. Anks­čiau ar vė­liau pro­pa­gan­dos me­las iš­aiš­kė­ja ir ji žlun­ga.