Trolinimas – lyg vakarietišką radiją sovietmečiu slopinęs triukšmas
XX am­žiu­je re­ži­mai lais­vės ir de­mo­kra­ti­jos bal­sus, sklin­dan­čius per Va­ka­rų ra­di­jo sto­tis, slo­pin­da­vo klau­sy­ti truk­dan­čiu triukš­mu, o XXI am­žiu­je to­kiam slo­pi­ni­mui vir­tua­lio­je erd­vė­je nau­do­ja va­di­na­mą­jį tro­li­ni­mą, tei­gė po­li­to­lo­gas Ne­ri­jus Ma­liu­ke­vi­čius.

Po­li­to­lo­gas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to dės­ty­to­jas ir moks­lo dar­buo­to­jas N. Ma­liu­ke­vi­čius pri­mi­nė, kad Šal­to­jo ka­ro lai­kais so­vie­ti­nis to­ta­li­ta­ri­nis re­ži­mas ban­dė kur­ti triukš­mą va­ka­rie­tiš­kiems na­ra­ty­vams, skam­bė­ju­siems per ra­di­jo sto­tis, trans­lia­vu­sias re­ži­mo te­ri­to­ri­jų gy­ven­to­jams. Bu­vo slo­pi­na­mos to­kios sto­tys, kaip „Lais­vo­ji Eu­ro­pa“, „A­me­ri­kos bal­sas“ ir ki­tos. Ra­di­jo truk­džiai truk­dy­da­vo jas gir­dė­ti.

Anuo­met nau­do­tą tech­ni­nį triukš­mą slo­pin­ti lais­vą žo­dį, sklin­dan­tį iš Va­ka­rų į re­ži­mo muš­truo­ja­mas, už­da­ras vi­suo­me­nes, po­li­to­lo­gas ly­gi­no su šia­me, XXI am­žiu­je so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ir aps­kri­tai in­ter­ne­te pa­pli­tu­siu reiš­ki­niu, va­di­na­mu trolinimu*.

Politologas Nerijus Maliukevičius. Alinos Ožič nuotrauka

Trolinimas – tai sa­vo­tiš­kas triukš­mas, – per dis­ku­si­ją apie so­cia­li­nius tink­lus ir po­li­ti­ką tei­gė N. Ma­liu­ke­vi­čius. – So­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­sky­ras tu­rin­tys po­li­ti­kai ir ki­ti as­me­nys tu­rė­tų su­pras­ti, kiek jų pa­sa­ko­ji­mai nai­ki­na­mi tuo triukš­mu, ir ati­tin­ka­mai jį va­ly­ti.“

Pa­sak po­li­to­lo­go, tuo­se trolių ka­ruo­se yra ir ki­tų įdo­mių da­ly­kų. Tar­ki­me, so­cia­li­niam tink­lui „Twit­ter“ nau­do­ja­mos kom­piu­te­ri­zuo­tos sis­te­mos, per ku­rias ga­li­ma val­dy­ti va­di­na­muo­sius botus, kad už­gož­tų ten pa­skelb­tą pa­sa­ko­ji­mą ar­ba įdieg­tų pa­pil­do­mą. O Ru­si­ja yra su­kū­ru­si tro­lių fabrikų sis­te­mą, juo­se su­so­din­ti dar­buo­to­jai ku­ria al­ter­na­ty­vius pa­sa­ko­ji­mus.

„Vi­sa tai ir yra triukš­mo kū­ri­mas, ku­rio ly­gį rei­kia val­dy­ti“, – sa­kė N. Ma­liu­ke­vi­čius.

Ban­dy­mas da­ry­ti įtaką

Is­to­ri­kė dr. In­ga Ar­laus­kai­tė-Zak­šaus­kie­nė yra pa­sa­ko­ju­si LŽ, kaip so­vie­tų val­džia rea­guo­da­vo į „minkš­tą­ją“ Va­ka­rų ga­lią, skli­du­sią ra­di­jo ban­go­mis. „Bu­vo iš­plė­to­ta ra­di­jo sig­na­lų slo­pi­ni­mo sis­te­ma, ku­ri so­vie­tams kai­na­vo la­bai bran­giai. Per me­tus tam bu­vo iš­lei­džia­ma apie 150 mi­li­jo­nų do­le­rių“, – tei­gė so­viet­me­čio ty­ri­nė­to­ja, ana­li­za­vu­si Va­ka­rų ra­di­jo trans­lia­ci­jos į so­vie­ti­nę Lie­tu­vą 1950–1990 me­tais.

Kaip ra­šė LŽ, In­ter­ne­to ži­niask­lai­dos aso­cia­ci­jos va­do­vė Ais­tė Ži­lins­kie­nė yra kal­bė­ju­si, kad in­ter­ne­to troliai, pa­si­tel­kę tech­no­lo­gi­jas, įval­dę tam ti­krus in­ter­ne­ti­nius pro­ce­sus, ban­do da­ry­ti įta­ką ir ko­men­ta­rų erd­vę pri­pil­dy­ti ne­ti­krų, pro­vo­kuo­jan­čių nuo­mo­nių, ku­rios ne­re­tai ska­ti­na konf­lik­tus, ne­apy­kan­tą, ne­pa­si­ti­kė­ji­mą, ne­sau­gu­mo jaus­mą, no­rą at­sa­ky­ti, rea­guo­ti ne pa­čiu švel­niau­siu bū­du. „Kar­tais ma­to­me, kad iš vie­no in­ter­ne­to pro­to­ko­lo (IP) ad­re­so skel­bia­ma 50–70 pro­vo­kuo­jan­čių nuo­mo­nių, ska­ti­nan­čių smur­tą, ne­apy­kan­tą as­me­nų ar vals­ty­bės po­li­ti­kos at­žvil­giu. Su to­kiais troliais šian­dien in­ten­sy­viai ko­vo­ja­ma pir­miau­sia tech­no­lo­gi­nė­mis prie­mo­nė­mis, iden­ti­fi­kuo­jant IP ad­re­sus, fik­suo­jant iš jų par­ašy­tų ko­men­ta­rų kie­kius. To­kie ko­men­ta­rai yra ša­li­na­mi“, – sa­kė ji.

*Trolinimas – kai va­di­na­mas in­ter­ne­to troliu va­di­na­mas as­muo, ku­ris pri­si­jun­gia prie su­si­for­ma­vu­sios bend­ruo­me­nės, pa­vyz­džiui, nau­jie­nų gru­pės ir skel­bia kurs­tan­čias, gru­bias ar­ba įžei­džian­čias ži­nu­tes, siek­da­mas iš­pro­vo­kuo­ti ki­tų bend­ruo­me­nės na­rių emo­ci­nę reak­ci­ją ir nu­trauk­ti įpras­ti­nę dis­ku­si­ją bend­ruo­me­nei rei­ka­lin­ga te­ma ar­ba nu­krei­piant ją į ki­tą te­mą, to­kiu bū­du už­go­žiant ap­ta­ria­mą­ją.