Triskart vertingesni už statistinį pilietį
Mū­sų ša­lies aukš­čiau­si val­džios at­sto­vai – pre­zi­den­tė, Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės na­riai – už­dir­ba ge­ro­kai dau­giau nei sta­tis­ti­nis pi­lie­tis. Nors mū­sų at­ly­gi­ni­mai at­si­lie­ka nuo lat­vių ir es­tų, ly­gi­nant vi­du­ti­nės al­gos ša­ly­je ir par­la­men­ta­ro dar­bo už­mo­kes­čio san­ty­kį, Lie­tu­va ge­ro­kai len­kia ki­tas Bal­ti­jos kai­my­nes.

Sei­mo na­rio par­ei­gi­nė al­ga, ne­įs­kai­čiuo­jant in­di­vi­dua­laus prie­do už vals­ty­bi­nio dar­bo sta­žą, šiuo me­tu yra 3,4 kar­to di­des­nė nei vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas ša­ly­je. Ki­to­se Bal­ti­jos vals­ty­bė­se al­gų skir­tu­mai yra ma­žes­ni. Lat­vi­jo­je Saei­mos na­rio al­ga yra 2,9 kar­to di­des­nė nei vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ša­ly­je, o Es­ti­jos Ry­gi­ko­go na­rys už­dir­ba 3,2 kar­to dau­giau nei vi­du­ti­niš­kai ša­lies gy­ven­to­jas.

Eks­per­tai pa­žy­mi, kad prob­le­ma – ne per di­de­lės vals­ty­bės po­li­ti­kų al­gos, o per ma­ži pa­pras­tų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai. Be to, ma­no­ma, kad po­li­ti­kų, kaip ir vi­sų vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų, dar­bo už­mo­kes­tis tu­rė­tų bū­ti su­sie­tas su ob­jek­ty­viais eko­no­mi­niais ro­dik­liais, o ne ko­re­guo­ja­mas pa­gal po­li­ti­kų va­lią.

At­si­li­ko­me tik nuo Italijos

Nau­jie­nų ka­na­lo „Eu­ro­news“ in­ter­ne­to por­ta­las prieš ke­lis mė­ne­sius skel­bė, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je Lie­tu­va uži­ma an­trą vie­tą po Ita­li­jos pa­gal tai, kiek par­la­men­ta­ro al­ga yra di­des­nė už vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį ša­ly­je. Tie­sa, šio ty­ri­mo me­tu nau­do­ta­si 2010 me­tų duo­me­ni­mis.

Ta­čiau pa­dė­tis ir šiuo me­tu ne itin ge­res­nė. Skir­tu­mas tarp Sei­mo na­rio dar­bo už­mo­kes­čio ir vi­du­ti­nės al­gos yra di­džiau­sias tarp Bal­ti­jos ša­lių. Ei­li­nio Sei­mo na­rio par­ei­gi­nė al­ga (be in­di­vi­dua­liai aps­kai­čiuo­ja­mo prie­do už tar­ny­bos vals­ty­bei sta­žą, ku­rį su­da­ro 3 proc. nuo par­ei­gi­nės al­gos už kiek­vie­nus tre­jus vals­ty­bės tar­ny­bo­je pra­leis­tus me­tus, bet ne dau­giau kaip 30 proc. par­ei­gi­nės al­gos) šiuo me­tu sie­kia 2531 eu­rą (ne­ats­kai­čius mo­kes­čių). Par­la­men­to pir­mi­nin­kas, jo pa­va­duo­to­jai, Sei­mo ko­mi­te­tų, ko­mi­si­jų, frak­ci­jų va­do­vai, opo­zi­ci­jos ly­de­ris už­dir­ba dar dau­giau. Be to, sei­mū­nams kas mė­ne­sį at­sis­kai­ty­ti­nai ski­ria­mos lė­šos su par­la­men­ti­ne veik­la su­si­ju­sioms iš­lai­doms pa­deng­ti. Per­nai tam po­li­ti­kai ga­lė­jo iš­leis­ti apie 8,5 tūkst. eu­rų. O vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis dar­bo už­mo­kes­tis (VMDU) ša­ly­je pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­tį bu­vo 748 eu­rai (ne­ats­kai­čius mo­kes­čių).

Lat­vi­jo­je vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas yra di­des­nis, me­tų pra­džio­je jis sie­kė 854 eu­rus po­pie­riu­je, o Saei­mos na­rys už­dir­ba ma­žiau nei mū­sų par­la­men­ta­ras – 2448 eu­rus (ne­ats­kai­čius mo­kes­čių). Es­ti­jo­je VMDU di­džiau­sias tarp Bal­ti­jos ša­lių – pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­tį jis sie­kė 1091 eu­rą (ne­ats­kai­čius mo­kes­čių). Nors Es­ti­jos par­la­men­ta­rai už­dir­ba dau­giau nei mū­sų Sei­mo na­riai – apie 3437 eu­rus, jų al­gų at­otrū­kis nuo vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ša­ly­je yra ma­žes­nis nei Lie­tu­vo­je.

Ir par­la­men­ta­rai skundžiasi

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas Bro­nius Bra­daus­kas pri­mi­nė, kad par­la­men­ta­rų ir ki­tų po­li­ti­kų al­gos pa­di­dė­jo 2014 me­tais, kai įgy­ven­di­nant Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) spren­di­mą bu­vo pa­nai­kin­ti eko­no­mi­nės kri­zės me­tais nu­sta­ty­tas at­ly­gi­ni­mų su­ma­ži­ni­mas. „Vi­są lai­ką bu­vau už tai, kad Sei­mo na­riams ne­bū­ti­na su­grą­žin­ti bu­vu­sių al­gų. Ka­dan­gi gy­ve­nu ne iš Sei­mo na­rio al­gos, ne­no­riu iš­si­šok­ti prieš ko­le­gas, kad pa­skui jie ne­žvai­ruo­tų į ma­ne sa­ky­da­mi: „Tau be­pi­gu, tu­ri vers­lą, ga­li spjau­dy­tis, ša­ko­tis, o kai kam rei­kia gy­ven­ti iš tos al­gos“. Ta­čiau pra­gy­ve­ni­mo iš Sei­mo na­rio al­gos ne­pa­ly­gin­si su tuo, kaip iš­gy­ve­na žmo­nės gau­da­mi mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą ar­ba pen­si­jas“, – aiš­ki­no jis.

Ne­pai­sant Lie­tu­vos mas­tu so­li­džių al­gų, iš kai ku­rių ko­le­gų par­la­men­ta­rų B. Bra­daus­kas gir­dė­jo skun­dų, kad Sei­mo na­rio al­gos var­giai pa­kan­ka pra­gy­ve­ni­mui ir su dar­bu su­si­ju­sioms iš­lai­doms. Tur­tin­giau­sias par­la­men­ta­ras aiš­ki­no, kad jam pa­čiam, net ir ne­tu­rint pa­ja­mų iš šei­my­ni­nio vers­lo, Sei­mo na­rio al­gos pa­kak­tų.

B. Bra­daus­kas pa­žy­mė­jo, kad tarp­tau­ti­nė­je pra­kti­ko­je nė­ra nu­sis­to­vė­ju­sių tai­syk­lių, koks tu­rė­tų bū­ti par­la­men­ta­ro at­ly­gi­ni­mas. Kiek­vie­na vals­ty­bė dėl to spren­džia in­di­vi­dua­liai. Ta­čiau Sei­mo na­rys su­ti­ko, kad mū­sų ša­ly­je rei­kė­tų gal­vo­ti apie ki­to­kį po­li­ti­kų al­gų di­di­ni­mo me­cha­niz­mą. Esą jie ga­lė­tų bū­ti su­sie­ti su vi­du­ti­niu at­ly­gi­ni­mu. „Ta­čiau ta­da, tu­rė­ki­te ome­ny­je, Sei­mo na­riams ir­gi augs al­gos. Da­bar jos įšal­dy­tos ir ne­ky­la. Jei­gu pri­si­ri­ši­me prie vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo, jos kils“, – ak­cen­ta­vo jis. B. Bra­daus­kas svars­tė, kad al­gas Sei­mo na­riams gal­būt ga­lė­tų nu­sta­ty­ti ir pre­zi­den­tas.

Val­džios pirš­tai len­kia­si į sa­ve

Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­rio And­riaus Ku­bi­liaus tei­gi­mu, par­la­men­ta­rų ir ki­tų po­li­ti­kų at­ly­gi­ni­mų dy­dis pri­klau­so nuo po­li­ti­nės va­lios. Jis ti­ki­no ne­įž­vel­gian­tis da­bar­ti­nės val­džios no­ro tau­py­ti sa­vo sąs­kai­ta. „Ver­ta pri­si­min­ti, kad pir­mas šian­die­ni­nės Sei­mo dau­gu­mos ir Vy­riau­sy­bės veiks­mas bu­vo at­kur­ti Sei­mo na­rio at­ly­gi­ni­mą po kri­zės, ta­ria­mai re­mian­tis KT spren­di­mu, o pen­si­jos per šį lai­ko­tar­pį au­go tik 4 ar 5 pro­cen­tais. Tai ro­do, ko­kie yra šios val­džios pri­ori­te­tai“, – dės­tė jis.

Esą prob­le­ma mū­sų ša­ly­je – ne po­li­ti­kų al­gos, o ne­pa­kan­ka­mai spar­čiai di­dė­jan­tys pa­pras­tų žmo­nių at­ly­gi­ni­mai. To­dėl, anot A. Ku­bi­liaus, val­džia tu­rė­tų vyk­dy­ti pro­tin­gą eko­no­mi­nę po­li­ti­ką: ne tik di­din­ti mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą (MMA), bet ir rū­pin­tis in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mu, nau­jų dar­bo vie­tų pro­vin­ci­jo­je kū­ri­mu. „Kai to nė­ra, vi­du­ti­nė al­ga au­ga daug lė­čiau, ne­gu leis­tų eko­no­mi­nis po­ten­cia­las“, – įsi­ti­ki­nęs jis.

A. Ku­bi­lius su­tin­ka, kad spren­džiant vals­ty­bės po­li­ti­kų at­ly­gi­ni­mų klau­si­mą rei­kė­tų rem­tis skaid­res­niais ir ob­jek­ty­ves­niais kri­te­ri­jais nei da­bar. Esą par­la­men­ta­rai aiš­ki­na, kad jų dar­bo už­mo­kes­tis pri­klau­so nuo par­ei­gi­nės al­gos ba­zi­nio dy­džio, ku­ris le­mia at­ly­gi­ni­mų dy­dį vi­so­je vals­ty­bės tar­ny­bo­je. „Ta­da jie ta­ria­mai rū­pin­da­mie­si vi­sa vals­ty­bės tar­ny­ba, pa­si­rū­pi­na ir sa­vo at­ly­gi­ni­mais. Ma­nau, kad rei­kė­tų per­žiū­rė­ti vi­są vals­ty­bės tar­ny­bos sam­dy­mo, at­ly­gi­ni­mų sis­te­mą ir ją da­ry­ti ge­ro­kai lanks­tes­nę, ma­tant aiš­kias są­sa­jas su aukš­tų val­džios par­ei­gū­nų pa­sie­kia­mais dar­bo re­zul­ta­tais. Aukš­tes­nės vals­ty­bės tar­ny­bos at­ly­gi­ni­mai ga­lė­tų bū­ti re­gu­liuo­ja­mi ki­taip nei že­mes­nės. Ki­taip sa­kant, rei­kia sis­te­mi­nių po­ky­čių. Fak­tas, kad da­bar­ti­nė sis­te­ma yra ne tik žmo­nėms ne­sup­ran­ta­ma (pa­vyz­džiui, ko­dėl Sei­mo na­rių at­ly­gi­ni­mai au­ga grei­čiau nei vi­du­ti­nė al­ga, ko­dėl par­la­men­ta­rai pa­tys sau nu­sis­ta­to al­gas), bet dar blo­giau tai, kad ji ne­ska­ti­na vals­ty­bės tar­ny­bo­je siek­ti aiš­kes­nių re­zul­ta­tų, di­des­nių am­bi­ci­jų ir di­des­nės pa­žan­gos vi­so­je vals­ty­bė­je“, – dės­tė Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris.

Di­džio­ji po­li­ti­kų kaltė

Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ro­mas La­zut­ka pa­brė­žia, kad vals­ty­bės po­li­ti­kai tu­ri už­dirb­ti dau­giau, nei sie­kia vi­du­ti­nis ša­lies at­ly­gi­ni­mas. „Juk ne­no­ri­me, kad mus val­dy­tų vi­du­ti­nio­kai. No­ri­me, jog tai bū­tų aukš­tes­nio ly­gio žmo­nės, ku­rie už­dirb­da­mi dau­giau ne­bū­da­mi po­li­ti­kais ne­veng­tų ei­ti į po­li­ti­ką vien to­dėl, kad ten la­bai ma­žos al­gos. Nors, ži­no­ma, vien di­de­lė­mis al­go­mis ne­su­vi­lio­si, nes jei­gu žmo­gus ei­na vien dėl at­ly­gi­ni­mo – ir­gi nie­ko ge­ro. Žmo­gus tu­ri tu­rė­ti am­bi­ci­jų, idė­jų, no­ro pa­da­ry­ti ką nors ge­ro“, – pa­žy­mė­jo eks­per­tas.

Ver­tin­da­mas par­la­men­ta­rų ir vi­du­ti­nių at­ly­gi­ni­mų skir­tu­mus Bal­ti­jos ša­ly­se, R. La­zut­ka ak­cen­ta­vo, jog prob­le­ma ne ta, kad mū­sų Sei­mo na­rių al­gos yra di­de­lės, o tai, jog VMDU Lie­tu­vo­je yra ne­pag­rįs­tai ma­žas. „Di­džio­ji po­li­ti­kų kal­tė, kad jie ne­si­rū­pi­na vi­du­ti­ne al­ga. Ji tu­rė­tų bū­ti di­des­nė ne pa­gal mi­nis­trų dar­bo už­mo­kes­tį, o pa­gal mū­sų eko­no­mi­kos ly­gį. Pa­gal eko­no­mi­kos iš­si­vys­ty­mo ly­gį ne­sis­ki­ria­me nuo Es­ti­jos, o vi­du­ti­nės al­gos – ski­ria­si“, – sa­kė jis.

Ne­išsp­ren­džia­ma prob­le­ma R. La­zut­ka va­di­na at­ly­gi­ni­mų vals­ty­bės po­li­ti­kams di­di­ni­mo klau­si­mą. Spren­di­mus dėl to pri­ima Sei­mas. Ki­taip ta­riant, pa­tys po­li­ti­kai sau nu­sis­ta­to at­ly­gi­ni­mus (įsta­ty­mas nu­ma­to, kad par­la­men­to pa­lai­min­tos al­gų ko­rek­ci­jos ga­lio­ja tik ki­tos ka­den­ci­jos Sei­mo na­riams). Eko­no­mis­to nuo­mo­ne, de­rė­tų per­žiū­rė­ti ne tik po­li­ti­kų, bet vi­so vie­šo­jo sek­to­riaus dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­mą. Esą iš biu­dže­to lė­šų mo­ka­mus at­ly­gi­ni­mus de­rė­tų su­sie­ti su ob­jek­ty­viais eko­no­mi­niais ro­dik­liais, pa­vyz­džiui, VMDU, o ne gy­ven­ti pa­gal po­li­ti­kų ma­lo­nę. „Ne­tu­rė­tų bū­ti taip, kad jei­gu pa­triukš­ma­vo po­li­ci­nin­kai, jiems pa­di­di­na­me al­gas, jei­gu strei­ka­vo mo­ky­to­jai – jiems duo­da­me, o ki­tiems al­gos ne­si­kei­čia. At­ly­gi­ni­mų pro­por­ci­jos tu­rė­tų bū­ti nu­sta­ty­tos at­siž­vel­giant į tai, koks iš­si­la­vi­ni­mas rei­ka­lin­gas, dar­bo su­dė­tin­gu­mas, at­sa­ko­my­bė, pa­dė­tis dar­bo rin­ko­je – stin­ga dar­buo­to­jų ar yra kon­ku­ren­ci­ja. Kiek­vie­nais me­tais tvir­ti­nant biu­dže­tą, iš ku­rio fi­nan­suo­ja­mos šios al­gos, tai tu­rė­tų bū­ti su­sie­ta su vi­du­ti­ne al­ga. Jei­gu di­dė­ja vi­sų gy­ven­to­jų pa­ja­mos, di­dė­ja ir tų, ku­rie fi­nan­suo­ja­mi iš vals­ty­bės biu­dže­to, taip pat aukš­čiau­sių val­džios at­sto­vų al­gos“, – samp­ro­ta­vo jis.