Trijulė, kuri rengiasi mus valdyti
Bal­suo­da­mas už soc­de­mą ga­li iš­rink­ti ti­krą kon­ser­va­to­rių, o ati­duo­da­mas bal­są už „vals­tie­tį“ – gry­niau­sią tau­ti­nin­ką. Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je daug kas ap­vers­ta aukš­tyn ko­jo­mis. „So­cial­de­mo­kra­tai“, „vals­tie­čiai“, „kon­ser­va­to­riai“ – pa­pras­tai taip pri­sta­to­mos trys par­ti­jos, ku­rios, anot apk­lau­sų, su­lauks di­džiau­sio rin­kė­jų pa­lai­ky­mo per Sei­mo rin­ki­mus. Ta­čiau kas sle­pia­si po jų iš­ka­bo­mis?

So­cial­de­mo­kra­tams la­biau tik­tų „vals­tie­čių“ eti­ke­tė, nes pa­grin­di­nis par­ti­jos elek­to­ra­tas – ne did­mies­čių gy­ven­to­jai. Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jo­je (LSDP) so­cia­lis­ti­nės idė­jos su­mi­šu­sios su kon­ser­va­ty­vio­mis, tau­ti­nė­mis. Tuo me­tu kon­ser­va­to­riais va­di­na­ma Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai (TS-LKD) bu­ria ne­ma­žai kai­rio­sios eko­no­mi­nės min­ties ša­li­nin­kų, o mo­ra­lės klau­si­mais – ir pa­čių ti­kriau­sių li­be­ra­lų. Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (LVŽS) aps­kri­tai de­ri­na tai, kas, re­gis, ne­su­de­ri­na­ma. Ga­liau­siai „vals­tie­čių“ są­ra­šo vir­šu­je – tar­si ne­par­ti­nių vei­kė­jų bū­re­lis.

Kon­ser­va­to­rius A. Butkevičius

Algirdas Butkevičius

Prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­mo­je LSDP ryš­kes­nių po­ky­čių per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus ne­ma­ty­ti. Par­ti­jos vir­šū­nė­se – tie pa­tys ge­rai ži­no­mi vei­dai. Nau­ja ky­lan­čia žvaigž­de bū­tų ga­li­ma lai­ky­ti ne­bent per­nai į LSDP įsto­ju­sią da­bar­ti­nę fi­nan­sų mi­nis­trę Ra­są Bud­ber­gy­tę, o už­ge­su­sia – par­ti­ją ap­lei­du­sį Drus­ki­nin­kų me­rą ir bu­vu­sį LSDP pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją Ri­čar­dą Ma­li­naus­ką.

Ką LSDP tu­ri bend­ra su va­ka­rie­tiš­ka so­cial­de­mo­kra­ti­ja? Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (TSPMI) pro­fe­so­rė Ai­nė Ra­mo­nai­tė LSDP lin­ku­si api­bū­din­ti kaip par­ti­ją, nu­si­tai­kiu­sią į pla­tų elek­to­ra­tą, ar­ba kaip par­ti­ją, ku­ri ban­do orien­tuo­tis į vi­sa api­man­čią stra­te­gi­ją (angl. catch all). Anot jos, bū­tent dėl to­kios lai­ky­se­nos LSDP šiek tiek iš­lai­ko ideo­lo­gi­nes gai­res, ta­čiau jos – iš­plau­ku­sios.

„Di­de­lė įvai­ro­vė ir par­ti­jos vi­du­je. Eko­no­mi­nė­je plot­mė­je ji bent dek­la­ruo­ja pa­na­šes­nes ver­ty­bes, o mo­ra­li­nė­je – ga­na ryš­kios skir­tys. Nuo li­be­ra­lių pa­žiū­rų, su­tam­pan­čių su li­be­ra­lų, iki kon­ser­va­ty­vių. Pa­vyz­džiui, A. But­ke­vi­čiaus pa­žiū­ros ga­na kon­ser­va­ty­vios“, – aiš­ki­no po­li­to­lo­gė.

Tar­ki­me, Ma­ri­jos Auš­ri­nės Pa­vi­lio­nie­nės ir Gied­rės Pur­va­nec­kie­nės pa­žiū­ros ge­ro­kai ski­ria­si nuo Juo­zo Ber­na­to­nio ar Juo­zo Ole­ko bei dau­gu­mos frak­ci­jos na­rių. „Mo­ra­li­nė­je plot­mė­je LSDP lai­ko­si „bra­zaus­kiš­kos“ po­li­ti­kos, ku­ri ga­na kon­ser­va­ty­vi, ne vi­siš­kai ati­tin­kan­ti tą so­cial­de­mo­kra­ti­nę ideo­lo­gi­ją, kaip ji įsi­vaiz­duo­ja­ma Va­ka­ruo­se. Toks „tau­ti­nis ko­mu­niz­mas“. So­cia­lis­ti­nės idė­jos su­mi­šu­sio­mis su kon­ser­va­ty­vio­mis, sa­vo­tiš­kai tau­ti­nė­mis. Ir net krikš­čio­niš­ko­mis ver­ty­bė­mis. Tai toks mi­ši­nys, ku­ris la­bai ge­rai su­ba­lan­suo­tas vi­du­ti­niam rin­kė­jui“, – dės­tė A. Ra­mo­nai­tė.

Prog­re­si­nių mo­kes­čių pasaka

VU TSPMI do­cen­tas po­li­to­lo­gas Kęs­tu­tis Gir­nius pa­brė­žė, kad LSDP va­din­ti kai­rią­ja par­ti­ja su­nku. Lak­mu­so po­pie­rė­lis, anot jo, – prog­re­si­niai mo­kes­čiai, apie ku­riuos so­cial­de­mo­kra­tai daug šne­kė­jo, ta­čiau mo­kes­čių re­for­mos taip ir ne­siė­mė.

Apie tai šių me­tų pra­džio­je vėl pra­bi­lo Al­gir­das Sy­sas. Ta­čiau kal­bų apie prog­re­si­nius mo­kes­čius bū­ta ir 2007 me­tais, kai bu­vo tei­kia­mas biu­dže­to pro­jek­tas. Tuo­me­tis fi­nan­sų mi­nis­tras Ri­man­tas Ša­džius 2008-ai­siais ir­gi mi­nė­jo to­kių mo­kes­čių ga­li­my­bę jau 2009 me­tais.

Kas LSDP ski­ria nuo ki­tų par­ti­jų? „I­ro­niš­ka, ta­čiau ją la­biau tik­tų va­din­ti „vals­tie­čių“ par­ti­ja. Va­ka­ruo­se so­cial­de­mo­kra­tai pa­pras­tai tu­ri di­džiau­sią pa­lai­ky­mą mies­tuo­se, o LSDP mies­tuo­se itin silp­na, jos elek­to­ra­tas – re­gio­nuo­se. Tai iš­skir­ti­nis da­ly­kas, ne­bū­din­gas kai­rie­siems“, – tvir­ti­no K. Gir­nius.

Be­je, dar 2012 me­tais, po Sei­mo rin­ki­mų, per ku­riuos so­cial­de­mo­kra­tams la­bai ne­pa­si­se­kė di­džių­jų mies­tų vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se, A. But­ke­vi­čius pers­pė­jo par­ti­jos ko­le­gas: „Ne­sut­vir­ti­nę sa­vo įta­kos mies­tuo­se, ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je ri­zi­kuo­ja­me pra­ras­ti po­zi­ci­jas vi­sos Lie­tu­vos mas­tu.“

Dar vie­na de­ta­lė: TSPMI moks­li­nin­kai yra iš­ty­rę, kad da­lies rin­kė­jų po­li­ti­nes nuo­sta­tas la­biau­siai le­mia par­ti­jų po­žiū­ris į so­vie­ti­nius lai­kus. Tei­gia­mai juos ver­ti­nan­tie­ji daž­niau­siai bal­suo­ja už so­cial­de­mo­kra­tus ar­ba Dar­bo par­ti­ją, ne­igia­mai – už li­be­ra­lus ir kon­ser­va­to­rius.

Nau­ja iš­ka­ba, se­nos problemos

Po­žiū­ris į is­to­ri­ją – svar­bus TS-LKD ta­pa­ty­bės ir at­pa­žįs­ta­mu­mo dė­muo. Nors prie par­ti­jos vai­ro jau pu­san­trų me­tų yra nau­jas ly­de­ris Gab­rie­lius Lands­ber­gis, skel­bian­tis apie at­si­nau­ji­ni­mą, dau­gu­ma TS-LKD nuo­sta­tų kol kas ne­kin­ta.

Ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tai TS-LKD ne kar­tą siū­lė per­si­va­din­ti tie­siog „kon­ser­va­to­riais“, nes dvi­gu­bas pa­va­di­ni­mas – ir per­ne­lyg il­gas, ir ne­ats­pin­din­tis par­ti­jos veik­los es­mės. Re­gis, bū­tent to­dėl dar rin­ki­mų kam­pa­ni­jos pra­džio­je kon­ser­va­to­riai skel­bė, kad „Nau­ja Tė­vy­nės są­jun­ga – nau­jų ga­li­my­bių Lie­tu­vai“, ir krikš­čio­nių de­mo­kra­tų ne­pa­mi­nė­jo ne­at­si­tik­ti­nai.

„Tie du flan­gai – kon­ser­va­to­riš­ka­sis ir krik­de­miš­ka­sis – la­bai jun­ta­mi. Kai par­ti­jos su­si­jun­gė, jė­gos per­sis­kirs­tė. Ta­čiau yra da­lis žmo­nių, ku­rie lin­kę pa­lai­ky­ti cen­tro ar­ba kai­rią­ją eko­no­mi­nę po­li­ti­ką. Bet la­biau rū­pi­na­si mo­ra­lės klau­si­mais, re­gu­lia­vi­mu šio­je sri­ty­je. Ki­ta da­lis – li­be­ra­les­nės eko­no­mi­kos ša­li­nin­kai. Ta skir­tis ryš­ki, tai­gi pa­čio­je par­ti­jo­je vyks­ta tam ti­kros ko­vos“, – kal­bė­jo A. Ra­mo­nai­tė.

Krik­de­mams par­ti­jo­je at­sto­vau­ja Ire­na De­gu­tie­nė, Va­len­ti­nas Stun­dys, Žy­gi­man­tas Pa­vi­lio­nis, Lau­ry­nas Kas­čiū­nas. O „nau­ji vei­dai“ – tai G. Lands­ber­gio ša­li­nin­kai Rad­vi­lė Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė, Ta­das Lan­gai­tis, Mo­ni­ka Na­vic­kie­nė, Vy­tau­tas Ker­na­gis ir ki­ti.

Pa­ša­li­no socialdemokratus

Šie­met konf­lik­tas su TS-LKD „so­cial­de­mo­kra­tais“, bent taip juo­kau­da­vo pa­tys par­ti­jos na­riai, Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­ne ir Ari­man­tu Dum­čiu­mi pa­sie­kė pi­ką – šie as­me­nys bu­vo pa­ša­lin­ti iš par­ti­jos. Tuo me­tu į an­trą pla­ną nu­stum­ti kai ku­rie il­ga­me­čiai TS-LKD vei­kė­jai ne kar­tą pa­si­rū­pi­no, kad ne­su­ta­ri­mai par­ti­jo­je pa­siek­tų vie­šą­ją erd­vę – bu­vo nu­te­kin­ti e. laiš­kai par­ti­jos pir­mi­nin­kui ir pan.

„Trin­ties tarp kon­ser­va­to­rių ir krik­de­mų esa­ma. Ta­čiau dau­giau yra to, kas juos vie­ni­ja, o ne ski­ria. Ryš­kes­nė ne idė­jų, bet vie­tų kon­ku­ren­ci­ja – kon­ser­va­to­rių ir I. De­gu­tie­nės žmo­nių. Ir tų, ku­rie bu­vo ša­lia Vy­tau­to Lands­ber­gio. Čia dau­giau ne ideo­lo­gi­jos ko­vos, o ko­vos dėl įta­kos pa­čio­je par­ti­jo­je – kas ir ko­kią po­zi­ci­ją užims, – įsi­ti­ki­nęs K. Gir­nius. – Daug vy­res­nių par­ti­jos na­rių ma­no, kad vai­kai­tis ga­li pa­vel­dė­ti iš se­ne­lio so­dą, bet ne­ga­li pa­vel­dė­ti par­ti­jos. Ar tam yra pa­grin­do? Man re­gis, taip.“

TS-LKD gar­sė­ja kaip mo­ra­lės ar­ba, kaip pa­tys ak­cen­tuo­ja, tra­di­ci­nių ver­ty­bių ser­gė­to­jai. A. Ra­mo­nai­tė pa­žy­mė­jo, kad „tau­tos do­ro­vės“ sri­ty­je kon­ser­va­to­riai – ne mo­no­po­li­nin­kai. „Y­ra ta krikš­čio­niš­ko­ji par­ti­jos da­lis, bet ne­pa­sa­ky­čiau, jog šiuo at­ve­ju TS-LKD tu­ri ko­kį nors pra­na­šu­mą ki­tų par­ti­jų at­žvil­giu. Kai ku­rios ki­tos par­ti­jos ir­gi no­ri užim­ti tą pa­čią ni­šą, pa­vyz­džiui, LVŽS. Mo­ra­lės sri­ty­je ji ir­gi kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų. Ar­ba, pa­vyz­džiui, „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“, net so­cial­de­mo­kra­tai. Ne­atro­do, kad šio­je sri­ty­je ga­li­ma taip leng­vai nu­kon­ku­ruo­ti ki­tus“, – sa­kė po­li­to­lo­gė.

Anot A. Ra­mo­nai­tės, vy­res­nia­jai kar­tai svar­bus par­ti­jų po­žiū­ris į so­viet­me­tį, o jau­nes­nio­ji šio dė­mens aps­kri­tai ne­ver­ti­na. Tiek LSDP, tiek TS-LKD po­li­ti­ka ma­žiau be­si­do­min­tis jau­ni­mas lai­ko jas tie­siog „se­no­mis“, „a­tė­ju­sio­mis iš ki­tų lai­kų“.

„Dvi di­džio­sios par­ti­jos pa­ten­ka į vie­ną ka­te­go­ri­ją, ne­be­ma­to­ma, kad čia yra skir­tis, kaip so­vie­ti­nių lai­kų pa­li­ki­mas. To­dėl da­lis elek­to­ra­to ne­la­bai „pa­gau­na“ ir kon­ku­ren­ci­nės par­ti­jų lo­gi­kos – kas su kuo ko­vo­ja“, – aiš­ki­no A. Ra­mo­nai­tė.

Daž­niau­sias api­bū­di­ni­mas – „eklektika“

Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

O štai Ra­mū­no Kar­baus­kio va­do­vau­ja­ma LVŽS su­nkiai pa­si­duo­da ko­kiems nors api­bū­di­ni­mams. „Ek­lek­ti­ka“ – šis žo­dis daž­niau­siai skam­ba iš po­li­to­lo­gų lū­pų. Prieš 2012-ųjų Sei­mo rin­ki­mus „vals­tie­čiai“ pa­si­ža­dė­jo gin­ti ža­lią­sias idė­jas ir pa­si­va­di­no LVŽS. Tą­syk rin­kė­jų ne­įti­ki­no – šiuo me­tu par­ti­ja par­la­men­te tu­ri vie­nin­te­lę at­sto­vę Ri­mą Baš­kie­nę.

Prieš šiuos rin­ki­mus R. Kar­baus­kis po par­ti­jos spar­nu ėmė bur­ti ne­par­ti­nius kan­di­da­tus – vi­suo­me­ni­nin­kus ir anks­čiau ki­toms po­li­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms pri­klau­siu­sius as­me­nis, o jų ly­de­riu ta­po Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai ku­rį lai­ką va­do­va­vęs bu­vęs po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras Sau­lius Skver­ne­lis.

Lie­tu­viš­kie­ji „vals­tie­čiai“ su „ža­lių­jų“ prie­mai­ša – tar­si kaž­kas ne­su­de­ri­na­ma. „Taip, ža­lių­jų dė­muo pri­de­da ge­ro­kai ek­lek­tiš­ku­mo. Pa­pras­tai ža­lie­ji Va­ka­ruo­se bū­na kai­rie­ji, ypač mo­ra­lės sri­ty­je. Tuo me­tu LVŽS at­sto­vai pa­gal skel­bia­mus duo­me­nis at­si­du­ria cen­tre, o eko­no­mi­nė­je plot­mė­je – šiek tiek į kai­rę, apie cen­trą. Cen­tras reiš­kia tai, kad ban­do įtik­ti vi­siems“, – pa­brė­žė A. Ra­mo­nai­tė.

K. Gir­niaus ma­ny­mu, LVŽS ir R. Kar­baus­kiui pa­de­da aiš­kios po­zi­ci­jos ne­tu­rė­ji­mas. „LVŽS lo­šia ke­lio­mis kor­to­mis. Vie­na jų – do­ro­vė, ko­va su gir­ta­vi­mu. Be to, ji tar­si yra nau­ja, „ne­su­si­te­pu­si“ po­li­ti­nė jė­ga. R. Kar­baus­kis su­tel­kė ne­ma­žai žmo­nių, ne­par­ti­nių. Klau­si­mas, ar par­ti­ja su­kurs nuo­la­ti­nę struk­tū­rą, iš­lai­kys ją, ar vis dėl­to iš­sib­laš­kys?“ – svars­tė po­li­to­lo­gas.

Ki­ta ver­tus, su­nku kal­bė­ti apie bend­rą ideo­lo­gi­ją ir idė­jas, kai da­lis par­ti­jos vir­šū­nių at­sto­vų dek­la­ruo­ja esan­tys ne­par­ti­niai, tar­si spe­cia­lis­tai „iš ša­lies“. „Net jei­gu jų ideo­lo­gi­ja bū­tų tvar­kin­ga ir gra­ži, jei­gu jie ne­par­ti­niai, jų nie­kas su tuo ne­sie­ja. Tad ko­dėl tu­rė­tų ko nors lai­ky­tis? Štai kas ke­lia ne­ri­mą“, – re­ziu­ma­vo A. Ra­mo­nai­tė.

Pra­ėju­sį mė­ne­sį at­lik­ta „Vil­mo­rus“ apk­lau­sa par­odė: trys par­ti­jos uži­ma apy­ly­ges po­zi­ci­jas, vie­na nuo ki­tos at­si­lie­ka pa­klai­dos ri­bo­se. Už LSDP bal­suo­tų 14,2 proc., už LVŽS – 12 proc., už TS-LKD – 10,8 proc. rin­kė­jų. Ši apk­lau­sa at­sklei­džia, kad LSDP ly­de­ris A. But­ke­vi­čius iš­lie­ka an­tras pa­gal po­pu­lia­ru­mą vi­suo­me­nės vei­kė­jas (8,7 proc.), LVŽS pir­mi­nin­kas R. Kar­baus­kis – tre­čias (4,4 proc.), o TS-LKD ved­lys G. Lands­ber­gis – penk­tas (3,4 proc.).