Tramdomieji marškiniai „minimumui“ algų nesubalansuos
Vy­riau­sy­bės rū­muo­se en­tu­zias­tin­gai su­tik­tas Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) siū­ly­mas pri­stab­dy­ti mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos (MMA) di­di­ni­mą. Ta­čiau prof­są­jun­gų at­sto­vai ma­no, kad tu­rė­tų aug­ti tiek „mi­ni­mu­mas“, tiek ki­ti at­ly­gi­ni­mai, nes pa­gal su­ku­ria­mą bend­rą­jį vi­daus pro­duk­tą (BVP) vis ky­la­me aukš­tyn.

Kad at­ly­gi­ni­mai mū­sų ša­ly­je, pa­ly­gin­ti su bū­ti­no­sio­mis iš­lai­do­mis, yra ma­ži, su­tin­ka ir prof­są­jun­gų, ir darb­da­vių at­sto­vai. Ta­čiau prie­žas­tys, ko­dėl al­gos men­kos, ma­to­mos skir­tin­gos: dar­buo­to­jai ma­no, jog darb­da­viai ne­lin­kę da­ly­tis pel­nu, o šie sa­ko, kad at­ly­gi­ni­mus le­mia vers­lo efek­ty­vu­mo ly­gis.

„Dar­bie­čiai“ pasišiaušė

Anot TVF mi­si­jos Lie­tu­vai va­do­vo Chris­top­ho Klin­ge­no, sie­kiant di­des­nio pro­duk­ty­vu­mo, Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų už­ti­krin­ti, kad at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas ne­bū­tų per­ne­lyg grei­tas. „Šia­me kon­teks­te re­ko­men­duo­tu­me pri­stab­dy­ti MMA kė­li­mą, ku­ris nuo 2012 me­tų bu­vo ga­na spar­tus“, – tei­gė jis.

Prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus ti­ki­ni­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu pra­si­dė­jo dis­ku­si­ja: di­din­ti ar ne­di­din­ti „mi­ni­mu­mą“. „Tu­ri­me tam ti­krų pa­gei­da­vi­mų iš prof­są­jun­gų ly­de­rių, kad rei­kė­tų ne­sku­bė­ti, o at­lik­ti ana­li­zę, pa­si­tar­ti Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je ir pri­im­ti spren­di­mus. Op­ti­miz­mo, koks bu­vo anks­čiau, kad rei­kė­tų kuo daž­niau kel­ti mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, nė­ra. Rei­kia ver­tin­ti ir eko­no­mi­nę pa­dė­tį re­gio­nuo­se, tad elg­si­mės la­bai at­sa­kin­gai“, – sa­kė jis.

To­kie TVF siū­ly­mai ir A. But­ke­vi­čiaus par­eiš­ki­mai iš­kart su­lau­kė val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­rių ne­pa­si­ten­ki­ni­mo. Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis pik­ti­no­si, kad TVF ne­tei­kia re­ko­men­da­ci­jų, kaip di­din­ti Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­ja­mas, ku­rios yra ma­žiau­sios tarp kai­my­nių ša­lių. „Ko­dėl? O TVF – tai kas? Gai­la, kad prem­je­ras, ga­vęs to­kį pa­siū­ly­mą, pri­ima jį tar­si ma­ną iš dan­gaus ir puo­la pri­tar­ti. Lie­tu­vos pi­lie­čiai yra kan­trūs ir pa­ken­tės ar­ba iš­va­žiuos. Su to­kia po­zi­ci­ja nei aš, nei Dar­bo par­ti­ja ne­su­tiks. To­liau da­ry­si­me vis­ką, ką ga­li­me, kad žmo­nių, šei­mų pa­ja­mos, taip pat ir MMA, ku­ris pri­va­lo bū­ti su­ly­gin­tas su ne­ap­mo­kes­ti­na­muo­ju pa­ja­mų dy­džiu (NPD), di­dė­tų“, – prieš rin­ki­mus bū­din­ga re­to­ri­ka pra­bi­lo jis.

Prof­są­jun­gų būgštavimai

Pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­jos (PSK) pir­mi­nin­ko Ar­tū­ro Čer­niaus­ko tei­gi­mu, MMA di­di­ni­mas yra vie­nin­te­lė ga­li­my­bė vals­ty­bei da­ry­ti įta­ką dar­bo už­mo­kes­čio, ku­ris mū­sų ša­ly­je yra vie­nas ma­žiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES), au­gi­mui. „Ki­tų sver­tų, iš­sky­rus biu­dže­ti­nį sek­to­rių, vals­ty­bė ne­tu­ri“, – sa­kė jis.

Artūras Černiauskas: "Darbo rinkoje klostosi nepageidaujama situacija, kai dalies kvalifikuotų specialistų darbo užmokestis susilygino su nekvalifikuotų." /LŽ archyvo nuotrauka

Ta­čiau, anot A. Čer­niaus­ko, prof­są­jun­goms ke­lia ne­ri­mą tai, kad di­dė­jant „mi­ni­mu­mui“ taip pat spar­čiai ne­au­ga di­des­ni at­ly­gi­ni­mai. To­dėl dar­bo rin­ko­je klos­to­si ne­pa­gei­dau­ja­ma si­tua­ci­ja, kai ne­kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų dar­bo už­mo­kes­tis su­si­ly­gi­no su da­lies kva­li­fi­kuo­tų. Tai ne­ver­čia žmo­nių to­bu­lė­ti, kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, bū­ti pro­duk­ty­ves­niems. „Dar­bo rin­ka ti­krai ne­su­re­gu­liuo­ja dar­bo už­mo­kes­čio. Bi­jo­me, kad dar la­biau pa­di­di­nus MMA ją gaus di­des­nis pro­cen­tas dar­buo­to­jų, taip pat ir kva­li­fi­kuo­ti, o ta­da su­stos vi­sas eko­no­mi­kos vys­ty­ma­sis“, – būgš­ta­vi­mais da­li­jo­si jis.

A. Čer­niaus­kas pa­brė­žė, kad prof­są­jun­gos yra pa­siū­liu­sios Vy­riau­sy­bei nu­ma­ty­ti, kad darb­da­viai tu­rė­tų da­ly­tis su dar­buo­to­jais pel­nu ar­ba di­vi­den­dais. „Tu­rė­tų bū­ti ga­na aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad jei­gu įmo­nė iš­mo­ka di­vi­den­dus, da­lis jų tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma dar­buo­to­jams kaip pa­ska­ti­ni­mas už ge­rą dar­bą, pa­siek­tus re­zul­ta­tus“, – kal­bė­jo jis.

Taip pat prof­są­jun­gos no­ri, kad darb­da­viai nu­ma­ty­tų skaid­rią dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą, nes šiuo me­tu mū­sų ša­ly­je ji yra vie­na li­be­ra­liau­sių – esą dau­giau nei „mi­ni­mu­mą“ už­dir­ban­tiems dar­buo­to­jams už to­kį pat dar­bą vie­no­je įmo­nė­je mo­ka­ma la­bai ne­vie­no­dai.

Val­dan­čių­jų po­li­ti­nė ta­ry­ba yra nu­spren­du­si, kad nuo šių me­tų lie­pos MMA di­dės iki 380 eu­rų. A. Čer­niaus­kas su­ti­ko, kad toks di­di­ni­mas yra nor­ma­lus, bet kar­tu rei­kia per­žiū­rė­ti ma­žiau­siai už­dir­ban­čių biu­dže­ti­nio sek­to­riaus dar­buo­to­jų al­gas.

Kur dings­ta pi­ni­gai?

PSK at­sto­vė Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je Gra­ži­na Gruz­die­nė ap­gai­les­ta­vo, kad nė vie­na Vy­riau­sy­bė iki šiol ne­no­rė­jo kal­bė­ti apie dar­bo už­mo­kes­čio po­li­ti­ką. Ji pri­mi­nė, kad pa­gal vie­nam gy­ven­to­jui ten­kan­tį BVP pra­len­kė­me Grai­ki­ją, Es­ti­ją, Len­ki­ją, ta­čiau pa­gal at­ly­gi­ni­mų dy­dį esa­me tre­ti nuo ga­lo ES. Esą ki­to­se Bend­ri­jos ša­ly­se mi­ni­ma­lų dar­bo už­mo­kes­tį gau­na ke­li pro­cen­tai dar­buo­to­jų, o Lie­tu­vo­je – ket­vir­ta­da­lis. „Tai kur dings­ta tas iš­kep­tas py­ra­gas?“ – klau­sė PSK at­sto­vė.

Pa­sak jos, darb­da­viai ne­no­ri da­ly­tis pel­nu, nes nė­ra pa­kan­ka­mo dar­buo­to­jų spau­di­mo. Nuo to­kių dar­bo san­ty­kių pa­var­gę žmo­nės pa­pras­čiau­siai emig­ruo­ja. MMA di­di­ni­mą G. Gruz­die­nė ma­to kaip vie­nin­te­lę sva­rią ga­li­my­bę dar­bo už­mo­kes­čiui nuo­lat kil­ti. Esą at­ski­ros prof­są­jun­gų de­ry­bos su darb­da­viais dėl al­gų kė­li­mo mū­sų ša­ly­je vyks­ta la­bai su­nkiai.

Taip pat G. Gruz­die­nė pa­žy­mė­jo, kad mū­sų ša­lies įmo­nė­se bū­ti­na su­kur­ti skaid­rią dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­mą, pa­gal ku­rią nu­sta­tant al­gą bū­tų at­siž­vel­gia­ma į kva­li­fi­ka­ci­ją, at­sa­ko­my­bę, pa­tir­tį. Esą da­bar Lie­tu­vo­je at­ly­gi­ni­mo dy­dį daž­nai le­mia darb­da­vio sim­pa­ti­jos, gi­mi­nys­tės ry­šiai ir pan.

Siū­lo rū­pin­tis per­ka­mą­ja galia

Lie­tu­vos darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­diu­mo na­rio Da­nu­ko Ar­laus­ko ma­ny­mu, MMA di­di­ni­mas tu­rė­tų bū­ti de­po­li­ti­zuo­tas, t. y. pri­klau­sy­ti ne nuo po­li­ti­kų va­lios, o nuo eko­no­mi­kos ro­dik­lių, pa­vyz­džiui, vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mo. Tai esą ati­tin­ka TVF po­zi­ci­ją.

D. Ar­laus­ko nuo­mo­ne, rei­kia kal­bė­ti ne apie ma­žus at­ly­gi­ni­mus Lie­tu­vo­je, o apie per­ka­mą­ją ga­lią – pre­kių ir pa­slau­gų kie­kį, ku­rį ga­li­ma įsi­gy­ti už lie­tu­viš­kus at­ly­gi­ni­mus. Darb­da­vių at­sto­vas tei­gė, kad rū­pin­da­ma­si žmo­nė­mis val­džia tu­rė­tų di­din­ti jų per­ka­mą­ją ga­lią – kel­ti NPD, ma­žin­ti pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį (PVM) pa­grin­di­niams mais­to pro­duk­tams, nai­kin­ti vi­suo­ti­nę PVM leng­va­tą šil­dy­mui ir teik­ti par­amą ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­tiems gy­ven­to­jams, kad jie ga­lė­tų su­si­mo­kė­ti už ši­lu­mą.

„Čia tu­ri­me ti­krai la­bai daug re­zer­vų. Rei­kia ieš­ko­ti me­cha­niz­mų, kaip iš­trauk­ti su­nkiau­siai gy­ve­nan­čius žmo­nes iš skur­do ir pa­ten­kin­ti jų po­rei­kius, kad jie jaus­tų­si oriai“, – pa­brė­žė jis.

Aiš­kin­da­mas, ko­dėl Lie­tu­vo­je vie­nam gy­ven­to­jui ten­ka dau­giau BVP nei kai­my­nė­se ša­ly­se, bet al­gos yra ma­žes­nės, D. Ar­laus­kas sa­kė, kad tai yra tam ti­kra mįs­lė. Ta­čiau jis ak­cen­ta­vo, kad mū­sų ša­lies įmo­nių pel­nin­gu­mas nė­ra di­des­nis nei, pa­vyz­džiui, es­tiš­kų. Anot D. Ar­laus­ko, Es­ti­jo­je al­gos di­des­nės, nes tos ša­lies vers­las pa­ga­min­tą pro­duk­ci­ją už­sie­ny­je su­ge­ba par­duo­ti ge­ro­kai bran­giau. Be to, Lie­tu­vo­je esą la­bai men­kai ap­mo­kes­tin­tas že­mės ūkio sek­to­rius, ku­ria­me su­ku­ria­ma ne­ma­ža BVP da­lis.