Tobulins Zbignevo Jedinskio projektą dėl KGB agentų
Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas (NSGK) nu­ta­rė iš es­mės per­žiū­rė­ti va­di­na­mą­jį Lius­tra­ci­jos įsta­ty­mą, kur nu­ma­to­ma ap­sau­ga pri­si­pa­ži­nu­siems bu­vu­siems slap­tiems KGB agen­tams, kar­tu nu­ma­tant iš­im­tis.

Komitetas trečiadienį nutarė neapsiriboti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Zbignevo Jedinskio parengtu projektu ir sudarė darbo grupę, kad ši iki spalio parengtų būtinas įstatymo pataisas.

Z. Jedinskis siūlo paviešinti prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių slaptų KGB bendradarbių pavardes bei jų suteiktą informaciją. Seimas po pateikimo pritarė šiam projektui. Kritikai sako, kad juo galėtų pasinaudoti Rusijos tarnybos, nes jos dabar nežino, kurie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei.

Zbignevas Jedinskis./Romo Jurgaičio nuotrauka

Dabartinis Liustracijos įstatymas numato, kad prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys saugomi 75 metus. Tačiau jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi. Apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad Lenkų rinkimų akcijos atstovams vis keliant šį klausimą, reikia rasti kompromisą.

„Kalbant apie realias grėsmes nacionaliniam saugumui, mano supratimu kiekviena grėsmė turi savo tam tikras ribas. Ši grėsmė taip pat turi savo tam tikras ribas, kurios susijusios su tuo žmonių amžiumi. Jei žmogus miręs, jei žmogus labai garbaus amžiaus, žinoma, kad grėsmių nacionaliniam saugumui jis jau sukelti negali. Matyt, šiuo atveju galima diskutuoti apie šio termino – 75 metų – sutrumpinimą“, – teigė jis.

A. Anušauskas taip pat tvirtino, kad pareigybių, kurioms netaikoma apsauga, sąrašas turėtų būti papildytas diplomatais, galbūt strateginių įmonių vadovais.

Jis taip pat svarstė, kiek laikyti įslaptintus archyvinius dokumentus, kurie saugomi Ypatingajame archyve.

„Apie didelę dalį prisipažinusiųjų (archyve – BNS) apskritai nėra informacijos. Tačiau apie tam tikrą dalį yra, ir yra tie įslaptinimai. Nors turiu pasakyti iš praktikos, kad visi dokumentai – be vardų, be pavardžių, tik ilgalaikio tyrimo metu gali padaryti išvadas, analizuodamas dokumentus, apie kokius asmenis kalbama. Mano siūlymas – su KGB archyvu elgtis radikaliau, nelaikyti tų dalių slaptomis, kad nebūtų įslaptinti tie dokumentai, kurie yra senesni nei 30 metų nuo jų sudarymo datos“, – teigė A. Anušauskas.

Arvydas Anušauskas./ Romo Jurgaičio nuotrauka

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas abejojo, ar prisipažinusiojo amžius galėtų būti atskaitos taškas.

„Jeigu tavo senelis buvo kagėbistas, automatiškai per tą senelį galima šantažuoti gimines, šeimą, brolį, sūnų, žmoną. Nereikia manyti, kad mirė ir grėsmė pasibaigė, kaip tik grėsmė, ir ypač jeigu buvo autoritetas, svarbu“, – sakė jis.

Tuo pačiu jis dėstė ir priešingą požiūrį. D. Gaižauskas aiškino nesuprantąs, kodėl išvis reikėtų saugoti informaciją apie prisipažinusius buvusius KGB slaptus bendradarbius. Teiginius, kad paskelbus prisipažinusiųjų sąrašą, Rusijos specialiosios tarnybos gali imti šantažuoti tuos, kurių tame sąraše nebus, „valstietis“ atrėmė prielaida, kad Rusijos žvalgyba jau turi tą sąrašą ir jau dirba su jame esančiais žmonėmis. Mat Rusijoje laikomi visi svarbiausi KGB dokumentai.

„Galvoju, kad yra dvi galimybės, kad jie jau ir turi, ir naudoja, ir šantažuoja, ir užduotis yra išdalinę“, – tvirtino jis.

Dainius Gaižauskas./ Alinos Ožič nuotrauka

Šiemet kovą Lietuvos žvalgyba pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.