Tikrojo veido Seimas dar neparodė
Di­de­lių po­ky­čių vil­tį įžie­bu­sio Sei­mo veik­los šim­ta­die­nis la­biau įsi­mi­nė ne dar­bais, o skan­da­lais.Ta­čiau po­li­to­lo­gai tei­gia, kad trys mė­ne­siai – per trum­pas lai­ko tar­pas ti­kra­jam Sei­mo vei­dui iš­ryš­kė­ti. Vis dėl­to kai ku­rie jo bruo­žai jau da­bar ke­lia ne­ri­mą.

Ro­man­tiš­ką­jį veik­los pra­džios pe­rio­dą bai­gian­čiam Sei­mui jau ko­vą teks su­si­dur­ti su gy­ve­ni­mo rea­ly­be. Eks­per­tų nuo­mo­ne, vi­su gra­žu­mu par­la­men­ta­rai at­sisk­leis, kai ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lę pa­va­sa­rio se­si­jos pra­džio­je pa­sieks prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bės par­eng­ti anon­suo­tie­ji tei­sės ak­tų pro­jek­tai. Jų trū­ku­mas kol kas ne­lei­do ak­ty­viau pa­si­ro­dy­ti nei val­dan­tie­siems – Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gai (LVŽS) bei So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jai (LSDP), nei opo­zi­ci­jai, ku­ri ne­tu­rė­jo ko kri­ti­kuo­ti.

Koa­li­ci­ja ne­tu­ri stra­te­gi­jos

Pa­sak Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Lau­ro Bie­li­nio, su­vok­ti sa­vo nau­ją­jį vaid­me­nį, ap­sip­ras­ti, su­de­rin­ti tar­pu­sa­vio kom­pe­ten­ci­jas, in­te­re­sus tu­ri kiek­vie­nas nau­jas Sei­mas, Vy­riau­sy­bė ir jos na­riai. To­dėl var­gu ar ga­li­ma rei­ka­lau­ti, kad efek­ty­viai dirb­ti Sei­mas pra­dė­tų nuo pat pir­mos die­nos. „Ki­tas klau­si­mas, ar ga­li­ma to ti­kė­tis vė­liau? Svar­biau­sia val­dan­čio­sios dau­gu­mos prob­le­ma yra tai, kad ji ne­tu­ri jo­kios rea­lios stra­te­gi­jos. Yra ke­le­tas į pri­nci­pus pa­na­šių ne­blo­gai skam­ban­čių tei­gi­nių, ta­čiau jų įgy­ven­di­ni­mo ke­lias vi­siš­kai ne­apib­rėž­tas, me­to­dai, kaip ke­ti­na­ma pa­siek­ti vie­ną ar ki­tą tiks­lą, ne­aiš­kūs. Kaip ir re­sur­sai, ku­riais ža­da­ma vyk­dy­ti pla­nus“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė po­li­to­lo­gas. Jo nuo­mo­ne, efek­ty­ves­nių Sei­mo veiks­mų ne­bus bent jau iki ru­dens.

L. Bie­li­nis ne­at­me­tė ga­li­my­bės, kad da­bar­ti­nė val­dan­čio­ji dau­gu­ma ga­li su­griū­ti. Anot jo, so­cial­de­mo­kra­tai jau pa­siun­tė to­kią ži­nu­tę. „Tie­są sa­kant, LSDP šio­je koa­li­ci­jo­je la­bai nu­stum­ta į ša­lį, ga­li­ma sa­ky­ti, jų vaid­muo – ga­ran­tuo­ti bal­sų dau­gu­mą. Ar jų vie­tą ga­li užim­ti kas nors ki­tas? Teo­riš­kai – taip. Ta­čiau kal­bos apie kon­ser­va­to­rius, ku­rie no­rė­tų sa­vo­tiš­kai su­ar­tė­ti su vals­tie­čiais, iš ti­krų­jų yra per anks­ty­vos. Kol kas kon­ser­va­to­rių užuo­mi­nos apie par­amą Vy­riau­sy­bei tė­ra vie­šų­jų ry­šių lyg­mens“, – sa­kė L. Bie­li­nis.

Jis nu­ro­dė, kad ski­li­mo ga­li ne­iš­veng­ti ir di­džiau­sia Sei­mo LVŽS frak­ci­ja. „Ma­to­me aiš­kiai su­si­for­ma­vu­sias dvi gru­puo­tes. Vie­nos at­sto­vai tel­kia­si apie S. Skver­ne­lį, ki­tos – apie Ra­mū­ną Kar­baus­kį“, – tei­gė po­li­to­lo­gas. Jo žo­džiais, si­tua­ci­ja LVŽS pri­klau­sys nuo to, kaip šiems ly­de­riams pa­vyks su­de­rin­ti sa­vo as­me­ni­nius pri­nci­pus, taip pat abie­jų gru­pių prog­ra­mi­nius in­te­re­sus.

„Šis Sei­mas, ypač „vals­tie­čiai“, ža­dė­jo la­bai daug skaid­ru­mo, pro­fe­sio­na­lu­mo. Ta­čiau to skaid­ru­mo ne­de­mons­tra­vo di­džiau­sias ža­dė­to­jas Ra­mū­nas Kar­baus­kis.“

Iš­mė­gi­ni­mai dar lau­kia

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to pro­fe­so­riaus To­mo Ja­ne­liū­no tei­gi­mu, bu­vo ti­kė­ta­si, kad gra­žias idė­jas pro­pa­guo­jan­tis Sei­mas im­sis iš kar­to jas įgy­ven­din­ti. Sei­mui iš tie­sų pa­vy­ko ope­ra­ty­viai su­for­muo­ti Vy­riau­sy­bę, ga­na sklan­džiai pa­tvir­tin­ti biu­dže­tą. „Pra­džia bu­vo vi­sai ne­pras­ta. Ir jei ne tie vi­suo­me­nės dė­me­sį pri­kaus­tę skan­da­lai, bū­tų ga­li­ma sa­ky­ti, kad Sei­mas ga­na sklan­džiai ėmė­si veik­los. Ypač tu­rint gal­vo­je, kad di­de­lė da­lis Sei­mo na­rių yra nau­jo­kai“, – tvir­ti­no T. Ja­ne­liū­nas. Jis prog­no­za­vo, kad di­džiau­si iš­mė­gi­ni­mai par­la­men­ta­rus užg­rius, kai teks pri­imi­nė­ti Vy­riau­sy­bės pa­teik­tus pro­jek­tus. Tuo­met vi­sa­pu­siš­kai ga­lės at­sisk­leis­ti ne tik val­dan­tie­ji, bet ir opo­zi­ci­ja.

T. Ja­ne­liū­nas sa­kė kol kas ne­įž­vel­gian­tis val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos griū­tį ro­dan­čių po­žy­mių. „So­cial­de­mo­kra­tai yra ne­ma­to­mi, ta­čiau jie ir pa­tys su­pran­ta sa­vo pa­dė­tį. Pir­miau­sia jie tu­ri iš­spręs­ti sa­vo vi­daus klau­si­mus. Tik ta­da, kai LSDP iš­si­rinks pir­mi­nin­ką, ma­ty­si­me, ar par­ti­ja tu­ri nau­ją prog­ra­mą tap­ti ryš­kes­nė“, – tei­gė eks­per­tas. Jis taip pat ne­ma­no, kad į dau­gu­mos val­tį ke­tin­tų pre­ten­duo­ti opo­zi­ci­nė Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) par­ti­ja. „Kon­ser­va­to­riams kol kas pa­to­giau kri­ti­kuo­ti ir lauk­ti, kol LVŽS kur nors pa­slys. Ki­ta ver­tus, TS-LKD ne­tu­ri prie­žas­čių kri­ti­kuo­ti Vy­riau­sy­bę, ku­rią iš da­lies ma­to kaip at­skir­tą ins­ti­tu­ci­ją nuo Sei­mo dau­gu­mos“, – pa­žy­mė­jo J. Ja­ne­liū­nas. Jis spė­jo, kad TS-LKD ly­de­ris Gab­rie­lius Lands­ber­gis ne vel­tui iš­sa­kė par­amą S. Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bės pro­jek­tams – gal­būt kon­ser­va­to­riai ti­ki­si, kad net bū­da­mas val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos da­li­mi S. Skver­ne­lis „ga­lės ba­lan­suo­ti ar su­kur­ti at­sva­rą R. Kar­baus­kiui ir jo ini­cia­ty­voms“.

Ne pra­džios mo­kyk­la

Po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas Rim­vy­das Va­lat­ka at­krei­pė dė­me­sį, kad šis Sei­mas, ypač LVŽS, ža­dė­jo la­bai daug – skaid­ru­mo, ge­ru­mo, pro­fe­sio­na­lu­mo. „Ta­čiau iš es­mės to skaid­ru­mo ne­de­mons­tra­vo di­džiau­sias ža­dė­to­jas R. Kar­baus­kis. Me­lo bu­vo tiek, kad kar­tais už pa­tį me­luo­jan­tį­jį bu­vo ne­pa­to­gu. Aps­kri­tai žo­dis „ver­ty­bė“ Lie­tu­vo­je yra de­val­vuo­tas. Ma­no kai­me sa­ky­da­vo – jei žmo­gus apie ką nors nuo­lat šne­ka, va­di­na­si, jis to ne­tu­ri, tai jo skau­džiau­sia vie­ta“, – kal­bė­jo jis. Pa­sak R. Va­lat­kos, 60–70 da­bar­ti­nio Sei­mo na­rių vi­siš­kai ne­sup­ran­ta, kas yra po­li­ti­nis dar­bas, o pa­ma­tę žur­na­lis­tą – bė­ga. „Vi­sa­me pa­sau­ly­je žur­na­lis­tą pa­ma­tę po­li­ti­kai sten­gia­si prie jo pri­sig­re­tin­ti. Ir mū­sų Sei­mo na­riai tai su­pras per ket­ve­rius me­tus, bet Lie­tu­vai tai bus pra­ras­tas lai­kas. Sei­mas ne­tu­rė­tų bū­ti pra­džios mo­kyk­la, pra­di­nį po­li­ti­nį moks­lą žmo­nės tu­rė­tų bū­ti bai­gę prieš at­ei­da­mi“, – įsi­ti­ki­nęs R. Va­lat­ka. Jis nuo­gąs­ta­vo, kad šis Sei­mas var­gu ar su­ge­bės pa­si­reng­ti 2020 me­tams, kai Lie­tu­va tu­rės pra­dė­ti gy­ven­ti be Eu­ro­pos Są­jun­gos ski­ria­mų pi­ni­gų.

„Sei­mas tu­rė­tų gal­vo­ti tik apie tai, kaip vers­lui pa­ge­rin­ti są­ly­gas, kad Lie­tu­va tap­tų „pi­ni­gų ga­min­to­ja, o ne lei­dė­ja“. Ta­čiau da­bar vis­kas su­ve­da­ma į tai, kaip pri­kib­ti prie ku­rios nors vais­ti­nės, pa­ka­riau­ti su vy­no gė­ri­mu, pa­mo­ra­li­zuo­ti. Dėl to­kių da­ly­kų pi­ni­gų ne­at­si­ran­da. Svar­biau­sias da­ly­kas – su­tvar­ky­ti eko­no­mi­ką, pa­siek­ti, kad Lie­tu­va bū­tų jau­ki vie­ta gy­ven­ti. Draus­mi­ni­mais, mo­ra­li­za­vi­mu ir aiš­ki­ni­mais, kad vi­si pra­si­gė­rę, var­gu ar tai su­kur­si“, – tei­gė R. Va­lat­ka. Jis spė­jo, kad „da­bar­ti­nis Sei­mo že­mė­la­pis“ ga­li iš­lik­ti iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos. „Vi­sa tai pri­klau­sys nuo bran­dos grei­čio. Žiū­rin­ti į dau­ge­lį „vals­tie­čių“ ne­atro­do, kad jie ga­lė­tų la­bai grei­tai mo­ky­tis. O jei to ne­ga­li, va­di­na­si, ir po­ky­čių val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je ne­tu­rė­tų bū­ti „, – sa­kė po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas.