Tiesiogiai rinkti seniūnus siūloma neskubėti
Įtei­sin­ti tie­sio­gi­nius se­niū­nų rin­ki­mus šios ka­den­ci­jos Sei­mas grei­čiau­siai ne­pa­jėgs. En­tu­ziaz­mo dėl nuo­lat par­la­men­ta­rų rea­ni­muo­ja­mos ini­cia­ty­vos ne­ro­do nei Vy­riau­sy­bė, nei pa­tys se­niū­nai.

Pa­va­sa­rį pir­mą kar­tą tie­sio­giai me­rus rin­ku­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams po ket­ve­rių me­tų vyk­sian­čiuo­se sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se ga­li bū­ti su­teik­ta tei­sė to­kiu pat bū­du bal­suo­ti ir už se­niū­nus. Nors su­si­tar­ti dėl tie­sio­gi­nių se­niū­nų rin­ki­mų bū­ti­ny­bės po­li­ti­kams kol kas ne­si­se­ka, pri­pa­žįs­ta­ma, kad pra­si­dė­ju­sios dis­ku­si­jos ska­ti­na ieš­ko­ti to­bu­les­nio sa­vi­val­dos, o kar­tu ir se­niū­ni­jų mo­de­lio. Pir­mas žings­nis – su­teik­ti se­niū­ni­joms dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo.

Pro­jek­tui nepritaria

Tre­čia­die­nį Vy­riau­sy­bė ren­gia­si ne­pri­tar­ti gru­pės Sei­mo na­rių par­eng­tam Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sų pro­jek­tui, ku­rio­mis no­ri­ma įtei­sin­ti tie­sio­gi­nius se­niū­nų rin­ki­mus ir nu­sta­ty­ti se­niū­ni­jų tei­sę tu­rė­ti sa­vo biu­dže­tą. Par­la­men­ta­rai siū­lo, kad se­niū­nai bū­tų ren­ka­mi ket­ve­riems me­tams. Kaip ir per sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mus, bal­suo­ti ga­lė­tų Lie­tu­vos pi­lie­čiai ir ki­ti nuo­la­ti­niai ad­mi­nis­tra­ci­nio vie­ne­to gy­ven­to­jai. Ini­cia­to­rių nuo­mo­ne, to­kios Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos se­niū­nams ir se­niū­ni­joms su­teik­tų kons­ti­tu­ci­nį sta­tu­są, ga­ran­tuo­tų rea­lią sa­vi­val­dą ir ren­ka­mų par­ei­gū­nų at­skai­to­my­bę bend­ruo­me­nėms. Kar­tu siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad se­niū­ni­jos tu­rė­tų sa­vo biu­dže­tą.

Vy­riau­sy­bės nuo­mo­ne, se­niū­nas nė­ra sa­vi­val­dy­bės vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo su­bjek­tas, per ku­rį įgy­ven­di­na­ma sa­vi­val­dos tei­sė. “Es­mi­nės se­niū­ni­jų ir se­niū­nų funk­ci­jos - or­ga­ni­zuo­ti tin­ka­mą vie­šų­jų pa­slau­gų tei­ki­mą gy­ve­na­mo­sios vie­to­vės bend­ruo­me­nei, o ne at­sto­vau­ti bend­ruo­me­nės in­te­re­sams for­muo­jant sa­va­ran­kiš­ką po­li­ti­ką”, - tei­gia­ma pa­teik­tuo­se ar­gu­men­tuo­se. Taip pat at­krei­pia­mas dė­me­sys, kad iš siū­lo­mo nu­sta­ty­ti tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo ne­aiš­ku, koks bus iš­rink­tų se­niū­nų sta­tu­sas ir san­ty­kis su bend­ruo­me­nės iš­rink­ta sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba bei jos su­da­ry­to­mis vyk­do­mo­sio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis. Dar vie­nas ar­gu­men­tas, ska­ti­nan­tis Vy­riau­sy­bę ne­pri­tar­ti Sei­mo na­rių pro­jek­tui, - kad sa­va­ran­kiš­kų biu­dže­tų įtei­si­ni­mas lem­tų dvie­jų pa­ko­pų sa­vi­val­dos mo­de­lio kū­ri­mą, ku­ris “ne­pa­si­tei­si­no ir bu­vo pa­nai­kin­tas 1995 me­tais”.

Per­nai Vy­riau­sy­bė “blo­ka­vo” pa­na­šų Sei­mo na­rių mė­gi­ni­mą tie­sio­gi­nius se­niū­nų rin­ki­mus įtei­sin­ti įsta­ty­mo pa­tai­sa. Au­to­riams bu­vo pri­min­tas Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo 2002 me­tų nu­ta­ri­mas, kons­ta­ta­vęs, kad sa­vi­val­dy­bių ta­ry­boms at­skai­tin­gų vyk­do­mų­jų or­ga­nų ne­ga­li­ma trak­tuo­ti kaip to­kių, “per ku­riuos te­ri­to­ri­nės bend­ruo­me­nės įgy­ven­di­na sa­vi­val­dos tei­sę”.

Ver­ti­na rea­liai

Vie­nas kons­ti­tu­ci­nių pa­tai­sų au­to­rių Sei­mo opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos se­niū­no pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Jur­gis Raz­ma ne­igia­mos Vy­riau­sy­bės iš­va­dos sa­kė per daug ne­su­reikš­mi­nan­tis. “Vie­nų ar ki­tų par­ei­gū­nų, at­sto­vų tie­sio­gi­nių rin­ki­mų klau­si­mas - par­ti­jų po­li­ti­nio su­si­ta­ri­mo rei­ka­las. Re­zul­ta­tą tu­rė­tų lem­ti par­ti­jų ir frak­ci­jų ly­de­rių po­kal­biai. O Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nė nė­ra to­kia reikš­min­ga”, - LŽ tvir­ti­no kon­ser­va­to­rius.

Pa­sak TS-LKD at­sto­vo, pro­jek­tas at­si­ra­do sie­kiant dar la­biau pri­ar­tin­ti sa­vi­val­dą prie žmo­nių, o ar­čiau­siai ša­lia žmo­gaus esan­tį sa­vi­val­dos at­sto­vą – se­niū­ną – leis­ti gy­ven­to­jams rink­ti pa­tiems. J. Raz­mos nuo­mo­ne, ge­riau­sias me­tas tie­sio­giai rink­ti se­niū­nus bū­tų sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mai. Tuo­met ne­su­si­da­ry­tų di­de­lių pa­pil­do­mų iš­lai­dų. “Bū­tų ne­lo­giš­ka juos sie­ti su Sei­mo ar pre­zi­den­to rin­ki­mais, nes rin­kė­jai "pa­si­mes­tų". Kai per sa­vi­val­dos rin­ki­mus tie­sio­giai bū­tų ren­ka­mas me­ras ir se­niū­nas, žmo­nėms bū­tų aiš­ku, kad jie for­muo­ja vi­są sa­vi­val­dos gran­di­nę”, - kal­bė­jo kon­ser­va­to­rius. Jis pri­mi­nė, jog įsi­pa­rei­go­ji­mas įtei­sin­ti tie­sio­gi­nius se­niū­nų rin­ki­mus įtrauk­tas į TS-LKD rin­ki­mų prog­ra­mą. To­dėl pa­ža­dus rin­kė­jams ža­da­ma vyk­dy­ti jei ne šią, ta­da ki­tą Sei­mo ka­den­ci­ją. “Bū­siu at­vi­ras - bal­sa­vi­mas po pro­jek­to pa­tei­ki­mo daug vil­čių, kad Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos bus pri­im­tos, ne­pa­li­ko. To­dėl pro­ce­so ne­sku­bin­si­me, mė­gin­si­me tar­tis su ki­to­mis par­ti­jo­mis”, - aiš­ki­no J. Raz­ma.

Ko­vą po pa­tei­ki­mo už Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas bal­sa­vo 50 Sei­mo na­rių, prieš – 5, su­si­lai­kė 35 par­la­men­ta­rai.

Pa­teik­ta alternatyva

Pa­sak Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kės so­cial­de­mo­kra­tės Mil­dos Pe­traus­kie­nės, al­ter­na­ty­vą Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­soms yra pa­tei­ku­si Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je su­da­ry­ta dar­bo gru­pė. “Siū­lo­ma ei­ti ki­to­kiu ke­liu ir ne­įtei­sin­ti tie­sio­gi­nių se­niū­nų rin­ki­mų, nes tuo­met se­niū­nai virs­tų po­li­ti­kais, “ne­tel­pan­čiais” į ad­mi­nis­tra­ci­jos pa­da­li­nio rė­mus. Pa­gal nau­ją­jį mo­de­lį sa­vi­val­dy­bių ta­ry­boms bū­tų su­teik­ta tei­sė spręs­ti, ar se­niū­ni­ja lie­ka ad­mi­nis­tra­ci­jos pa­da­li­nys, kaip iki šiol, ar tam­pa biu­dže­ti­ne įstai­ga”, - LŽ dės­tė M. Pe­traus­kie­nė. Anot par­la­men­ta­rės, pa­gal te­ri­to­ri­jos dy­dį, tei­kia­mų pa­slau­gų apim­tį se­niū­ni­jos la­bai skir­tin­gos. “Jei sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba ma­to, kad se­niū­ni­ja ir se­niū­nas ga­li tvar­ky­tis sa­va­ran­kiš­kai ir to no­ri, su­tei­kia jai biu­dže­ti­nės įstai­gos sta­tu­są”, - pa­brė­žė po­li­ti­kė.

M. Pe­traus­kie­nė sa­kė su­pran­tan­ti, kad šū­kis įtei­sin­ti tie­sio­gi­nius se­niū­nų rin­ki­mus po­li­tiš­kai la­bai pa­trauk­lus. Ta­čiau ne­prog­no­zuo­ja­ma, kas bus to­liau. “Siū­lo­ma keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją. Bet mes net tie­sio­gi­niams me­rų rin­ki­mams ne­su­ge­bė­jo­me to pa­da­ry­ti. O žmo­nes iš­si­rin­ko tuos, ku­riuos no­rė­jo. Ma­ty­si­me, kaip bus to­liau. Gal­būt at­ei­ty­je pa­kei­si­me ir Kons­ti­tu­ci­ją”, - svars­tė Sei­mo na­rė. Jo žo­džiais, Lie­tu­vo­je sa­vi­val­da val­do­ma “šiek tiek iš vir­šaus”, to­dėl sa­va­ran­kiš­ku­mo su­tei­ki­mas se­niū­ni­joms bū­tų tei­gia­mas žings­nis.

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių se­niū­nų aso­cia­ci­jos (LSSA) pre­zi­den­tas Jo­nas Sa­moš­ka įsi­ti­ki­nęs, kad pir­miau­sia rei­kia nu­spręs­ti, koks sta­tu­sas bus su­teik­tas tie­sio­giai ren­ka­miems se­niū­nams ir se­niū­ni­joms. “Jei se­niū­nas ne­tu­rės fi­nan­si­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo, jam bus su­nku iš­dės­ty­ti prog­ra­mą rin­kė­jams. Iš ti­krų­jų jis bus sa­vi­val­dy­bės įkai­tas”, - LŽ sa­kė J. Sa­moš­ka. Jo tei­gi­mu, žmo­nėms ma­žiau­siai rei­kia se­niū­no po­li­ti­ko. “Po­li­ti­ką įgy­ven­di­na me­ras, o iš se­niū­no lau­kia­ma kon­kre­čių dar­bų”, - ti­ki­no LSSA pre­zi­den­tas.