Teismuose daugėtų viešumo kanalų
Kad vi­suo­me­nė ge­riau su­pras­tų Te­mi­dės tar­nų pri­ima­mų spren­di­mų mo­ty­vus, pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė siū­lo teis­mų veik­lo­je įtei­sin­ti tech­no­lo­gi­nių nau­jo­vių. Jo­mis bū­tų ga­li­ma nau­do­tis tik fi­na­li­nė­je teis­mi­nio pro­ce­so da­ly­je.

Pre­zi­den­tė Sei­mui pa­tei­kė Teis­mų įsta­ty­mo ir su­si­ju­sių tei­sės ak­tų pa­tai­sas, ku­rio­mis siū­lo­ma įtvir­tin­ti ga­li­my­bę trans­liuo­ti, fil­muo­ti ar fo­tog­ra­fuo­ti skel­bia­mą teis­mo spren­di­mą, da­ry­ti jo gar­so ar vaiz­do įra­šą, jei­gu tai bū­ti­na vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo, moks­lo ar mo­ky­mo tiks­lais. To­kia ga­li­my­bė bū­tų su­da­ro­ma esant as­mens pra­šy­mui, iš­sky­rus at­ve­jus, kai tai ga­lė­tų trik­dy­ti teis­mo dar­bą, ro­dy­ti jam ne­pa­gar­bą ar­ba pa­žeis­ti žmo­gaus tei­ses.

Tei­gia­ma, jog pa­tai­sos už­ti­krin­tų skaid­res­nę ir ko­ky­biš­kes­nę teis­mų veik­lą, nes įpa­rei­go­tų tei­sė­jus at­sa­kin­giau ir su­pran­ta­miau mo­ty­vuo­ti, for­mu­luo­ti bei pri­sta­ty­ti vi­suo­me­nei sa­vo spren­di­mus. Pro­jek­tų ren­gi­mą ini­ci­ja­vo Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas (AT), jiems pri­ta­rė Tei­sė­jų ta­ry­ba.

Tu­ri tei­sę ži­no­ti

Pre­zi­den­tės ma­ny­mu, teis­mų at­vi­ru­mas ir jų veik­los vie­šu­mas – vie­nas svar­biau­sių de­mo­kra­ti­nės vals­ty­bės bruo­žų. „To­dėl vi­suo­me­nei bū­ti­na su­da­ry­ta kuo dau­giau ga­li­my­bių su­si­pa­žin­ti su teis­mų spren­di­mų mo­ty­vais. Ji tu­ri tei­sę gau­ti in­for­ma­ci­jos apie tai, kas ir kaip vyks­ta teis­muo­se, ko­kie spren­di­mai pri­ima­mi vals­ty­bės var­du, kaip vyk­do­mas tei­sin­gu­mas“, – dės­tė D. Gry­baus­kai­tė.

Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas Sta­sys Šed­ba­ras įsi­ti­ki­nęs, kad siū­lo­mos nau­jo­vės iš tie­sų su­teik­tų vi­suo­me­nei dau­giau in­for­ma­ci­jos apie teis­mų dar­bą. „Kar­tais la­bai efek­tin­gai par­odo­mos ak­ci­jos, kai ko­kiam nors ži­no­mes­niam as­me­niui už­de­da­mi an­tran­kiai. Pa­da­ro­mas ti­kras šou. Ta­čiau pa­skui žmo­nės vi­sa tai už­mirš­ta. O koks šios is­to­ri­jos fi­na­las – iš­tei­si­no as­me­nį, nu­tei­sė? Štai čia ir bū­tų ga­li­my­bė par­ody­ti bai­gia­mą­ją da­lį. Ji tu­rė­tų ne tiek „spek­tak­li­nę“, kiek in­for­ma­ci­nę ver­tę“, – LŽ aiš­ki­no jis. Par­la­men­ta­ras spė­jo, kad siū­lo­mos pa­tai­sos ne­tu­rė­tų užk­liū­ti Sei­mui, juo­lab jog nau­jo­vių pra­smę ma­to pa­ti tei­sė­jų bend­ruo­me­nė.

Šiuo me­tu teis­mo pro­ce­sus fik­suo­ti tech­ni­nė­mis prie­mo­nės drau­džia­ma, iš­skir­ti­niais at­ve­jais lei­džia­ma da­ry­ti tik gar­so įra­šus. Dėl to vi­suo­me­nė ne­tu­ri ga­li­my­bes su­si­pa­žin­ti su teis­mų spren­di­mais. Toks griež­tas ri­bo­ji­mas nė­ra ob­jek­ty­viai pa­grįs­tas ir pa­tei­si­na­mas, tad pa­tai­so­mis siū­lo­ma leis­ti fik­suo­ti, kaip teis­mas skel­bia spren­di­mus, ir su­da­ry­ti są­ly­gas žmo­nėms iš­sa­miau su­si­pa­žin­ti su tais spren­di­mais bei jų ar­gu­men­tais. Nau­do­tis tech­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis teis­muo­se ga­li­ma (su ap­ri­bo­ji­mais) dau­ge­ly­je Eu­ro­pos vals­ty­bių, pa­vyz­džiui, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, Bel­gi­jo­je, Da­ni­jo­je, Es­ti­jo­je ir ki­tur.

Pri­va­lu už­ti­krin­ti ba­lan­są

AT pir­mi­nin­ko Rim­vy­do Nor­kaus žo­džiais, jun­ta­mas vis di­des­nis vi­suo­me­nės su­si­do­mė­ji­mas teis­mų dar­bu, nag­ri­nė­ja­mo­mis by­lo­mis, pri­ima­mais spren­di­mais. Pa­sak jo, vi­suo­me­nė ir ži­niask­lai­da jau šian­dien ga­li da­ly­vau­ti po­sė­džiuo­se, per ku­riuos skel­bia­mi teis­mų spren­di­mai. Jie ko­men­tuo­ja­mi, vie­šai ap­ta­ria­mi ir so­cia­li­niuo­se tink­luo­se.

Rimvydas Norkus/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Lei­di­mas fil­muo­ti teis­mo skel­bia­mą spren­di­mą su­teik­tų dar vie­ną ka­na­lą ži­niask­lai­dai ir vi­suo­me­nei ge­riau su­pras­ti, ko­kį spren­di­mą pri­ėmė teis­mas. In­for­ma­ci­ja, ku­ri pa­sklis­tų vie­šo­jo­je erd­vė­je, bū­tų tiks­les­nė, ras­tų­si ma­žiau in­terp­re­ta­ci­jų apie tai, ką iš tie­sų nu­spren­dė teis­mas. Kar­tu tai pri­si­dė­tų prie teis­mų au­to­ri­te­to di­di­ni­mo“, – LŽ tvir­ti­no R. Nor­kus.

Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad ir šiuo at­ve­ju pri­va­lu už­ti­krin­ti vi­suo­me­nės in­te­re­so ži­no­ti ir per teis­mo pro­ce­są pa­tei­kia­mų jau­trių duo­me­nų ap­sau­gos ba­lan­są. To­dėl AT pir­mi­nin­kas pa­brė­žė, jog lei­di­mas fil­muo­ti, da­ry­ti įra­šą bū­tų su­tei­kia­mas tik esant fi­na­li­nei pro­ce­so da­liai, kai rea­liai skel­bia­mas teis­mo spren­di­mas. Be to, lei­di­mas ne­bū­tų ab­so­liu­tus, o iš­duo­da­mas tik tais at­ve­jais, kai nė­ra pa­žei­džia­ma as­mens duo­me­nų ap­sau­ga, vals­ty­bės, ko­mer­ci­nės ar ki­to­kios pa­slap­tys. Da­ry­ti įra­šo bū­tų ne­lei­džia­ma ir pa­aiš­kė­jus, kad tai ga­li bū­ti ne­su­de­ri­na­ma su teis­mo spren­di­mo ko­ky­bės už­ti­kri­ni­mu.

„Ne­no­ri­me teis­mo spren­di­mo skel­bi­mo pa­vers­ti šou“, – ti­ki­no R. Nor­kus. AT va­do­vas taip pat pri­mi­nė, kad jei teis­mo spren­di­mas pri­ima­mas už­da­ra­me po­sė­dy­je, jis ir skel­bia­mas už­da­rai, iš­sky­rus re­zo­liu­ci­nę da­lį. Ji vi­sa­da skel­bia­ma vie­šai, to­dėl ga­li įra­ši­nė­ti ir ži­niask­lai­da. R. Nor­kaus tei­gi­mu, vi­sos tech­ni­nės nu­ma­to­mų pa­tai­sų de­ta­lės bus ap­tar­tos įsta­ty­mų ly­di­muo­siuo­se ak­tuo­se.

Įžvel­gė prob­le­mą

Ad­vo­ka­tų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Ig­nas Vė­gė­lė taip pat ma­no, kad par­eng­tos pa­tai­sos leis­tų vi­suo­me­nei ge­riau pa­žin­ti teis­mų dar­bą, su­ži­no­ti tiks­les­nius pri­ima­mų spren­di­mų mo­ty­vus. Anot ad­vo­ka­to, ana­lo­giš­ka tvar­ka eg­zis­tuo­ja ir ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių teis­muo­se. O, pa­vyz­džiui, JAV vyks­tant teis­mo pro­ce­sui drau­džia­ma nau­do­tis bet ko­kio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, ga­li­ma tik pieš­ti.

Pa­sak I. Vė­gė­lės, la­bai svar­bu, kad lei­di­mas fil­muo­ti teis­mo skel­bia­mą spren­di­mą ne­pa­žeis­tų žmo­gaus tei­sių. Ta­čiau di­des­nį pa­vo­jų jis įžvel­gia dėl pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mų ir nuo­spren­džių vie­ši­ni­mo. „Ži­no­me, kad pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas nė­ra ga­lu­ti­nis. To­dėl tais at­ve­jais, kai bū­tų pa­vie­šin­tas jo spren­di­mas, o ga­lu­ti­nės ins­tan­ci­jos spren­di­mas bū­tų vi­siš­kai ki­toks ar net prieš­in­gas, ga­li­ma įžvelg­ti tam ti­krų pa­žei­di­mų. Tar­ki­me, bau­džia­mo­jo­je by­lo­je – ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos“, – LŽ aiš­ki­no Ad­vo­ka­tų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas.

Jis svars­tė, ar ži­niask­lai­da vi­sais at­ve­jais su­ge­bės tin­ka­mai pa­brėž­ti, jog tai yra tik pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas. Be to, ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mus ga­li­ma skųs­ti ka­sa­ci­ne tvar­ka. „Tai vie­nin­te­lis as­pek­tas, į ku­rį rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad ne­bū­tų pa­žeis­ta ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja ir iš­lai­ky­tas teis­mų veik­los nuo­sek­lu­mas“, – pa­žy­mė­jo I. Vė­gė­lė.