Teisme – dar viena A. Ramanausko-Vanago nužudymo byla
Kau­no apy­gar­dos teis­mas penk­ta­die­nį ėmė­si nag­ri­nė­ti dar vie­ną by­lą, su­si­ju­sią su Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go su­lai­ky­mu ir nu­žu­dy­mu.

Sta­sys Šim­kus kal­ti­na­mas, kad, bū­da­mas SSRS rep­re­si­nės struk­tū­ros ope­ra­ty­vi­niu įga­lio­ti­niu, 1956 me­tais da­ly­va­vo A.Ra­ma­naus­ko–­Va­na­go ir jo žmo­nos Bi­ru­tės Ma­žei­kai­tės su­lai­ky­mo ope­ra­ci­jo­je, po ku­rios A.Ra­ma­naus­kas bu­vo įka­lin­tas KGB ka­lė­ji­me Vil­niu­je. Maž­daug me­tus žiau­riai fi­ziš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai kan­kin­tas Lie­tu­vos lais­vės ko­vo­to­jas 1957 me­tų rug­sė­jo 24-25 die­no­mis Lie­tu­vos SSR Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nuo­spren­džiu nu­teis­tas mir­ties baus­me. Nuo­spren­dis įvyk­dy­tas tų pa­čių me­tų lap­kri­čio 29 die­ną Vil­niu­je.

Kal­ti­na­ma­ja­me ak­te nu­ro­do­ma, kad S.Šim­kus vei­kė drau­ge su ki­tu KGB par­ei­gū­nu Sta­nis­lo­vu Drė­lin­gu, ku­rio by­la taip pat nag­ri­nė­ja­ma teis­me. Jam vals­ty­bės kal­tin­to­jas siū­lo skir­ti sep­ty­ne­rių me­tų įka­li­ni­mo baus­mę.

Pir­ma­sis po­sė­dis S.Šim­kaus by­lo­je bu­vo ati­dė­tas – į po­sė­dį ne­at­vy­ko nu­ken­tė­ju­sio­ji – A.Ra­ma­naus­ko ir B.Ma­žei­kai­tės du­kra Auk­su­tė Ra­ma­naus­kai­tė–S­ko­kaus­kie­nė, BNS in­for­ma­vo teis­mo at­sto­vė spau­dai Gin­ta­rė Ve­že­ly­tė. In­for­ma­ci­jos apie šau­ki­mo įtei­ki­mą teis­mas ne­tu­ri.

Į po­sė­dį ne­at­vy­ko ir pats kal­ti­na­ma­sis, ku­ris, by­los duo­me­ni­mis, gy­ve­na Bal­ta­ru­si­jo­je. Ti­kė­ti­na, kad by­lą rei­kės nag­ri­nė­ti jam ne­da­ly­vau­jant, nes pa­sak teis­mo at­sto­vės, Bal­ta­ru­si­jos ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra at­si­sa­kė teik­ti pro­ce­si­nius do­ku­men­tus, kal­ti­na­ma­sis ven­gė iki­teis­mi­nio ty­ri­mo.

Ki­tas po­sė­dis by­lo­je nu­ma­ty­tas ba­lan­džio 10 die­ną.

Su so­vie­tų oku­pa­ci­ja Lie­tu­vo­je po­ka­rio me­tais ko­vo­jo apie 50 tūkst. par­ti­za­nų, dar va­din­tų „miš­ko bro­liais“.

So­vie­tų dik­ta­to­riaus Jo­si­fo Sta­li­no val­dy­mo me­tais po­ka­riu žu­vo dau­giau kaip 21 tūkst. re­zis­ten­tų, jų šei­mų na­rių ir rė­mė­jų.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kad so­vie­tų vyk­dy­tus trė­mi­mus ir rep­re­si­jas vyks­tant par­ti­za­ni­niam ka­rui Lie­tu­vos teis­mai ga­li pri­ly­gin­ti ge­no­ci­dui, įro­džius, kad šiais nu­si­kal­ti­mais siek­ta su­nai­kin­ti reikš­min­gą lie­tu­vių tau­tos da­lį.

Už so­viet­me­čiu vyk­dy­tas žu­dy­nes so­cia­li­niu ar po­li­ti­niu pa­grin­du, jei tai ne­kė­lė grės­mės lie­tu­vių tau­tos iš­li­ki­mui, ne­ga­li­ma baus­ti kaip už ge­no­ci­dą, ta­čiau teis­mai pri­va­lo įver­tin­ti, ar tai ne­bu­vo ki­ti nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui, tei­gia­ma Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­me.