Teisingumo ministras – vėl valdančiųjų galvasopė
Ad­vo­ka­tas Gied­rius Da­nė­lius ar­ti­miau­siu me­tu tei­sin­gu­mo mi­nis­tru ne­taps. Val­dan­čių­jų „vals­tie­čių“ ir So­cial­de­mo­kra­tų dar­bo frak­ci­jos pa­siū­ly­tą kan­di­da­tą pre­zi­den­tė „išb­ro­ka­vo“ dėl ga­li­mo in­te­re­sų konf­lik­to. Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis to­kią po­zi­ci­ją pa­va­di­no pra­si­len­kian­čia su tei­si­nės vals­ty­bės pri­nci­pais.

Kandidato į teisingumo ministrus ieškota ilgiau kaip mėnesį. Nemenką prokuroro darbo patirtį turinčio advokato G. Danėliaus kandidatūra, valdančiųjų akimis, į ministerijos vadovus tiko idealiai.

Toks prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas apsunkins būsimo ministro paieškas.

Nerimo nekėlė ir viešumoje pasirodę nuogąstavimai, esą koją gali pakišti jo dalyvavimas kai kuriose rezonansinėse bylose. Todėl prezidentūros smūgis buvo netikėtas.

Vakar pranešta, kad premjero S. Skvernelio teiktas kandidatas nebus skiriamas į teisingumo ministrus dėl galimo interesų konflikto. „Advokatas pats apsisprendžia dėl vieno ar kito kliento atstovavimo ir gynybos. Kandidato pasirinkimas atstovauti klientams konkrečioje politinės korupcijos byloje nesuteikia galimybės būti paskirtam į politinę poziciją“, – nurodė prezidentūra.

G. Danėlius atstovavo prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės byloje, kurioje ji buvo kaltinama dėl valstybės paslapties atskleidimo. Pastaruoju metu jis koncerno „MG Baltic“ ir kelių partijų politinės korupcijos byloje gynė kyšininkavimu įtariamą buvusį koncerno viceprezidentą Raimondą Kurlianskį. Šią savaitę byla perduota teismui.

Politikai neatmetė galimybės, jog tokį Dalios Grybauskaitės sprendimą galėjo padiktuoti pastaruoju metu aštrėjantis jos ir premjero konfliktas dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko atleidimo. Šiaip ar taip, kad ir kokie būtų slaptieji motyvai, rezultatas vienas – teisingumo ministro nėra, reformos ministerijoje nevykdomos.

Įžvelgė profesijos diskriminavimą

S. Skvernelis vakar piktinosi, jog prezidentės sprendimą pirmiausia išgirdo ne iš jos pačios, o iš žiniasklaidos. Tačiau svarbiausia, premjero teigimu, kad „tokio sprendimo argumentai neatitinka teisinės valstybės principų ir gali diskriminuoti ne tik kandidatą, bet ir pačią advokato profesiją“. Vyriausybės vadovo nuomone, prezidentūros paaiškinimas, esą kandidatas negali būti ministru, nes nusprendė ginti klientą politinės korupcijos byloje, „nėra nei teisingas, nei teisėtas“.

„Galiu tik priminti, kad būtent šis advokatas apsisprendė ginti ir prezidentės patarėją slaptos informacijos nutekinimo byloje. Tuo metu ieškant teisinės pagalbos nei prezidentei, nei jos komandai nekilo jokių klausimų dėl G. Danėliaus. Niekam nekilo klausimų ir tada, kai prezidentė du kartus atsisakė duoti parodymus šioje byloje, taip, mano įsitikinimu, pamindama vakarietiškos demokratijos principus“, – pareiškė S. Skvernelis. Jis apgailestavo, kad atsisakoma teisės profesionalo, galinčio efektyviai vykdyti reikiamus pokyčius, paslaugų. „Bet gal būtent tai ir gąsdina tuos, kurie beveik per dešimtmetį trunkantį valdymą taip ir nepasiekė kokybinio lūžio Teisingumo ministerijoje“, – svarstė S. Skvernelis. Jis spėjo, kad toks prezidentės sprendimas apsunkins būsimo ministro paieškas.

Ne europietiškas sprendimas

Prezidentės argumentai dėl G. Danėliaus kandidatūros neįtikino ir valdančiosios koalicijos partnerių iš Socialdemokratų darbo frakcijos. „Pagal pateiktus argumentus išeitų, kad advokato profesija yra vos ne nusikalstama. Švelniai tariant, atrodome ne visai europietiškai“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) lyderis, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas. Jis neatmetė tikimybės, jos tokiam sprendimui turėjo įtakos pastaruoju metu kilusi prezidentės ir premjero santykių įtampa dėl žemės ūkio ministro B. Markausko. „Politikai irgi žmonės, juos veikia emocijos. Tačiau argumentas, kad G. Danėlius dalyvavo vienose ar kitose bylose, tikrai nėra rimtas. Mano nuomone, jis būtų buvęs geras ministras – turi ir nusiteikimą, ir visapusišką teisininko patirtį. Jo bylų spektras labai įvairus. Kita vertus, didesnė G. Danėliaus veiklos dalis buvo susijusi du prokuratūra. Todėl mes jį ir pasirinkome, nes vienas pagrindinių ministro laukiančių darbų – kalėjimų reforma. Gaila, kad kandidatūra buvo atmesta“, – apgailestavo G. Kirkilas. Susidariusią situaciją jis žadėjo aptarti su premjeru.

LSDDP pirmininkas pripažino, jog parinkti tinkamą kandidatą ne toks jau paprastas dalykas. „Tai sudėtingas procesas. Negali siūlyti visuomenei beveik nežinomo asmens, o žinomi – labai įvairūs, išmanantys teisės teoriją, bet neturintys vykdomosios valdžios patirties. Be to, kandidato tinkamumą dar privalo patikrinti specialiosios tarnybos. G. Danėlius jau turėjo jų pritarimą“, – sakė G. Kirkilas.

Baigtis buvo nuspėjama

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės nuomone, prezidentės sprendimą buvo galima nuspėti, kai tik viešumoje pasirodė kandidato veiklos faktai. Tarp jų – dvi nevienareikšmiško vertinimo sulaukusios bylos. „Prezidentė ir pats premjeras privalo galvoti apie tai, kaip tokį kandidatą įvertins visuomenė. Nori nenori pretendentai į ministrus turi stengtis, kad žmonės juos pripažintų ir jais pasitikėtų. Ar šiuo atveju visuomenė pasitikėtų ministru, kuris gina politinės korupcijos byloje įsipainiojusius veikėjus? Todėl vargu ar buvo galima manyti, kad prezidentė priims kitokį sprendimą. Premjeras būtent to ir turėjo tikėtis“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė politologė.

Pasak jos, sąmoningai ar ne, tačiau Vyriausybės vadovas ir jo komanda padarė viską, kad prezidentė priimtų būtent tokį sprendimą. „Jei taip elgtasi nesąmoningai, kiltų abejonių dėl profesionalumo, jei sąmoningai – klausimas, kam to reikia?“ – svarstė R. Urbonaitė. Ji priminė, kad prezidentės vaidmuo formuojant Vyriausybę labai svarbus. „Nepamirškime, kad ministrai yra atsakingi Seimui ir prezidentui, tiesiogiai pavaldūs – ministrui pirmininkui. Kitaip tariant, formuojant Vyriausybę yra dvigalvystė. Ir ji ne simbolinė. Jei prezidentė premjero teikimu skiria ir atleidžia ministrus, ji už tai turi prisiimti ir atsakomybę“, – kalbėjo politologė. R. Urbonaitės akimis, kad ir kokie būtų šios situacijos „slaptieji motyvai – užsižaista manipuliacijomis ar mėginta laimėti mikrokovas“, rezultatas vienas – ministro nėra, reformos ministerijoje nevykdomos.

Probleminė kėdė

Teisingumo ministerijos vadovo kėdė liko tuščia kovo 9-ąją, kai atsistatydino Milda Vainiutė. Į ministrus ją buvo delegavusi tuomet valdančiajai koalicijai priklausiusi Lietuvos socialdemokratų partija. Šiai skilus atsirado nauja LSDDP. Ji liko valdančiųjų valtyje ir ėmė ieškoti, kuo pakeisti M. Vainiutę. Šis postas socialdemokratams buvo problema nuo pat šios Vyriausybės formavimo 2016-ųjų gruodį.

Iš pradžių kaip galimi kandidatai minėti Darius Petrošius ir Julius Sabatauskas. Tačiau vienas savo kandidatūrą atsiėmė, kitas netiko partneriams „valstiečiams“. Pagaliau ministru patvirtinus Julių Pagojų kilo skandalas dėl jo vairavimo išgėrus. J. Pagojui pasitraukus savo noru, buvo pasirinkta M. Vainiutė. Praėjus pusantrų metų ji atsistatydino dėl prezidentės D. Grybauskaitės kritikos. Šalies vadovė pareiškė, kad ministrė nesusidoroja su pareigomis ir demonstruoja politinį neįgalumą. Taip prezidentė reagavo į Teisingumo ministerijos darbuotojos Rasos Kazėnienės pranešimą, kad teisingumo viceministras Raimondas Bakšys, girdint ministrei, priešinosi iniciatyvai kreiptis į teisėsaugą dėl auditorių Pravieniškių pataisos namuose surinktos medžiagos. R. Bakšys kaltinimus neigė, tačiau paliko postą.