Teisingumo ministerija per pusdienį pakeitė poziciją dėl asmenvardžių rašymo
So­cial­de­mo­kra­tų de­le­guo­tos tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Mil­dos Vai­niu­tės va­do­vau­ja­ma mi­nis­te­ri­ja šios sa­vai­tės pa­bai­go­je per pus­die­nį pa­kei­tė po­zi­ci­ją dėl Sei­me svars­to­mų as­men­var­džių ra­šy­mo pro­jek­tų, ku­rie at­ver­tų ke­lią len­kų tau­ty­bės Lie­tu­vos pi­lie­čiams pa­var­des do­ku­men­tuo­se ra­šy­ti ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis.

Penk­ta­die­nio ry­tą mi­nis­te­ri­ja įre­gis­tra­vo Vy­riau­sy­bės iš­va­dos pro­jek­tą dėl šių svars­to­mų įsta­ty­mų. Ja­me Mi­nis­trų ka­bi­ne­tui siū­ly­ta ne­pri­tar­ti abiem par­la­men­te svars­to­miems įsta­ty­mų pro­jek­tams. Prieš re­gis­truo­jant šį pro­jek­tą tei­sin­gu­mo mi­nis­trė jį pa­si­ra­šė.

Sei­me svars­to­ma­me li­be­ra­lia­ja­me įsta­ty­mo pro­jek­te dėl as­men­var­džių yra nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė Lie­tu­vos len­kams už­ra­šy­ti var­dą ir pa­var­dę ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je, jei­gu bū­tų ne­lie­tu­viš­ką pa­var­dės va­rian­tą pa­grin­džian­tis šal­ti­nis. Jei­gu bū­tų pri­im­tos kon­ser­va­ty­vio­sios pa­tai­sos, len­kų tau­ty­bės Lie­tu­vos pi­lie­čiai as­men­var­džius lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis ga­lė­tų už­ra­šy­ti pa­pil­do­ma­me pa­so pus­la­py­je.

Mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Sau­lius Skver­ne­lis bu­vo vie­nas iš li­be­ra­lio­jo pro­jek­to ini­cia­to­rių.

Penk­ta­die­nį BNS pra­dė­jus do­mė­tis, ko­dėl siū­lo­ma ne­igia­ma iš­va­da abiem pro­jek­tams, Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja iš­ėmė iš­va­dos pro­jek­tą iš tei­sės ak­tų re­gis­tro.

Po dar ke­lių va­lan­dų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai BNS pra­ne­šė re­gis­truo­sian­tys iš­va­dos pro­jek­tą, ku­ria­me par­la­men­te svars­to­miems įsta­ty­mams bū­tų pri­ta­ria­ma.

Pa­sak mi­nis­te­ri­jos Tei­si­nių ins­ti­tu­ci­jų de­par­ta­men­to di­rek­to­rės Jo­li­tos Sin­ke­vi­čiū­tės, nau­jas iš­va­dos pro­jek­tas par­eng­tas nu­spren­dus „aukš­čiau­siai mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­bei“.

„To­kia ne­stan­dar­tiš­ka iš­va­da – tuos pro­jek­tus rei­kia to­bu­lin­ti, ta­čiau at­siž­vel­gia­me į jų svar­bą“, – BNS sa­kė par­ei­gū­nė.

„Tiks­lui iš tie­sų pri­ta­ria­me, tai yra Vy­riau­sy­bės prog­ra­mo­je. Žmo­nės tu­ri tu­rė­ti tei­sę į ofi­cia­lią as­men­var­džių ra­šy­bą“, – pri­dū­rė ji.

Tei­si­nin­kės tei­gi­mu, nau­ja­ja­me pro­jek­te, ne­pai­sant pri­ta­ri­mo Sei­me svars­to­miems įsta­ty­mams, siū­lo­ma juos iš es­mės to­bu­lin­ti, at­siž­vel­giant į Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­ną ir Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos iš­aiš­ki­ni­mą.

Abu šie mo­ty­vai bu­vo pa­grin­di­niai, pir­ma­ja­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos pro­jek­te ar­gu­men­tuo­jant ir ne­pri­ta­ri­mą įsta­ty­mų pro­jek­tams dėl as­men­var­džių ra­šy­bos.

„Tai, ką jūs ma­tė­te (pir­ma­ja­me pro­jek­te), kur ne­pri­tar­ti, tai bū­tų for­ma­lią­ja tei­si­ne pra­sme vi­siš­kai gal ir tei­sin­ga, bet po­li­ti­ne pra­sme ne­tei­sin­ga. Tai čia ti­krai ne tei­si­nin­kų spren­di­mas, bet la­biau at­spin­din­tis Vy­riau­sy­bės va­lią“, – sa­kė J.Sin­ke­vi­čiū­tė.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas 2014 me­tais pa­skel­bė, kad kal­bi­nin­kų siū­ly­mu Sei­mas ga­lė­tų pa­keis­ti tai­syk­les, ku­rios nu­ma­to, jog Lie­tu­vos pi­lie­čio pa­se var­dai ir pa­var­dės ga­li bū­ti ra­šo­mi tik lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Anks­tes­niuo­se jo nu­ta­ri­muo­se bū­da­vo nu­ro­do­ma, kad var­das ir pa­var­dė pi­lie­čio pa­se tu­ri bū­ti ra­šo­mi vals­ty­bi­ne kal­ba.

Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja ge­gu­žę pa­skel­bė, kad pa­grin­di­nia­me do­ku­men­to pus­la­py­je as­men­var­džiai ga­li bū­ti ra­šo­mi ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, jei­gu tai as­me­nys, ku­rie yra su­da­rę san­tuo­ką su už­sie­nio pi­lie­čiais ar­ba tai yra Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę įgi­ję už­sie­nie­čiai. Sei­me svars­to­mų įsta­ty­mo pa­tai­sų, ku­rios leis­tų ir Lie­tu­vos len­kams pa­var­des ra­šy­ti su w ar x, kal­bi­nin­kai ne­ver­ti­no, nes, anot jų, iš pro­jek­te pa­teik­tų for­mu­luo­čių ne­aiš­ku, ko­kiems as­me­nims bū­tų su­tei­kia­ma tei­sė var­dus ir pa­var­des ra­šy­ti ne lie­tu­vių kal­bos raš­me­ni­mis ir kiek to­kių as­me­nų bū­tų.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad Lie­tu­vos pi­lie­čių do­ku­men­tuo­se var­dai ir pa­var­dės ra­šo­mi lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Lie­tu­vos teis­mai yra pri­ėmę ke­le­tą ne­skun­džia­mų spren­di­mų, įpa­rei­go­jan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­suo­se ir ta­pa­ty­bės kor­te­lė­se įra­šy­ti pa­var­des ir ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, bet an­tra­me do­ku­men­to pus­la­py­je. Skun­dų au­to­riai nė­ra šiais spren­di­mais pa­ten­kin­ti.

Ori­gi­na­lios pa­var­džių ra­šy­bos lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis sie­kia Lie­tu­vos len­kai ir Var­šu­vos po­li­ti­kai. Ori­gi­na­lios ra­šy­bos įtei­si­ni­mo ša­li­nin­kai tei­gia, kad jos bū­tų svar­bios ir san­tuo­kas su už­sie­nie­čiais su­da­riu­sioms lie­tu­vėms. Kri­ti­kai tei­gia, kad taip bū­tų su­men­kin­tas kons­ti­tu­ci­nis vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos sta­tu­sas, ga­li kil­ti keb­lu­mų skai­tant ne­lie­tu­viš­kas pa­var­des.