Teisėsauga turėtų keisti požiūrį į „beržinę košę“ ir vaikų gąsdinimą
Sei­mo spren­di­mas užd­raus­ti tai­ky­ti fi­zi­nes baus­mes vai­kams ir apib­rėž­ti psi­cho­lo­gi­nį smur­tą ga­li pa­ska­tin­ti tei­sė­sau­gas ins­ti­tu­ci­jas griež­čiau ver­tin­ti tė­vų el­ge­sį, ku­ris anks­čiau kar­tais bū­da­vo pa­tei­si­na­mas tei­se sa­vo nuo­žiū­ra auk­lė­ti vai­kus.

Par­la­men­ta­rų pri­im­tas įsta­ty­mas užd­rau­džia bet ko­kias baus­mes, kai fi­zi­nė jė­ga nau­do­ja­ma net ir ne­di­de­liam fi­zi­niam skaus­mui su­kel­ti. Įsta­ty­mas taip pat apib­rė­žia fi­zi­nį, psi­cho­lo­gi­nį, sek­sua­li­nį smur­tą ir ne­prie­žiū­rą.

Įsta­ty­mas kon­kre­čių sank­ci­jų ne­nu­ma­to. Juo įtvir­ti­na­mas tik bend­ras pri­nci­pas, kad už smur­tą prieš vai­kus tai­ko­ma ki­tų įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta ci­vi­li­nė, ad­mi­nis­tra­ci­nė ar­ba bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Dėl kon­kre­čios at­sa­ko­my­bės tu­rė­tų bū­ti spren­džia­ma kiek­vie­nu at­ve­ju ver­ti­nant, ar el­ge­sys ati­tin­ka nu­si­kal­ti­mo ar ad­mi­nis­tra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo po­žy­mius.

At­sa­ko­my­bė už psi­cho­lo­gi­nį smurtą

Pa­sak Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ko Rim­vy­do Nor­kaus, įsta­ty­me įtvir­tin­tas psi­cho­lo­gi­nio smur­to apib­rė­ži­mas su­tei­kia „erd­vės pra­kti­kai vys­ty­ti“ dėl tam ti­krų veiks­mų pri­ly­gi­ni­mo as­mens te­ro­ri­za­vi­mui, už ku­rį bau­džia­ma lais­vės at­ėmi­mu iki ket­ve­rių me­tų.

Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas as­mens te­ro­ri­za­vi­mą, be ki­ta ko, apib­rė­žia kaip sis­te­min­gą žmo­gaus bau­gi­ni­mą nau­do­jant psi­chi­nę prie­var­tą. Sei­mo pri­im­tas įsta­ty­mas psi­cho­lo­gi­niam smur­tui pri­ly­gi­na nuo­la­ti­nį vai­ko že­mi­ni­mą, pa­ty­čias ir gąs­di­ni­mą.

„Psi­cho­lo­gi­nio smur­to apib­rė­ži­mas ga­lė­tų bū­ti tei­siš­kai nau­din­gas teis­mams kva­li­fi­kuo­jant psi­cho­lo­gi­nį smur­tą kaip as­mens te­ro­riz­mą“, – BNS sa­kė R.Nor­kus.

„Jei­gu bū­tų nu­sta­ty­ti at­ve­jai, kad glo­bė­jai ar tė­vai nuo­lat vai­kui gra­si­na, su­ke­lia jam psi­chi­nį dis­kom­for­tą, gąs­di­na vi­sais įma­no­mais da­ly­kais, tai to­kie at­ve­jai gal­būt at­ei­ty­je pri­ve­dus by­lą iki teis­mo ga­lė­tų bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip as­mens te­ro­ri­za­vi­mas“, – pri­dū­rė tei­sė­jas.

Jis at­me­tė pa­sta­ruo­ju me­tu vie­šo­jo­je erd­vė­je gir­dė­tą kri­ti­ką, esą teis­mai yra per­ne­lyg at­lai­dūs vai­kus mu­šan­tiems tė­vams, ir ti­ki­no, kad teis­mų pra­kti­ka ne­to­le­ruo­ja smur­to prieš vai­kus.

„Vy­rau­jan­ti pra­kti­ka yra to­kia, kad fi­zi­nis smur­tas nie­ka­da ne­bu­vo to­le­ruo­ja­mas ir vi­sa­da bu­vo bau­džia­mas“, – BNS sa­kė Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kas.

R.Nor­kus pa­tei­kė pa­vyz­džius, kai tė­vai ir iki įsta­ty­mo pri­ėmi­mo bu­vo nu­teis­ti dėl fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mo ar ne­žy­maus svei­ka­tos su­trik­dy­mo už tai, kad ke­lis kar­tus su­da­vė ma­ža­me­čiams vai­kams elek­tros lai­du, dir­žu ar rykš­te.

Ne­se­niai ži­niask­lai­do­je di­de­lio at­gar­sio su­lau­kė sau­sį Kau­no apy­gar­dos teis­mo pa­skelb­tas iš­tei­si­na­ma­sis nuo­spren­dis vy­rui, ku­ris teis­me pri­pa­ži­no py­lęs ant sū­naus šal­tą van­de­nį, „kepš­te­lė­jęs“ per sėd­me­nis, jį pur­tęs ir ver­tęs ra­šy­ti at­as­kai­tas apie nu­dirb­tus dar­bus.

Teis­mas nu­spren­dė, kad „vi­si šie veiks­mai bu­vo at­lik­ti įgy­ven­di­nant tė­vo tei­ses ir par­ei­gas vai­kui, sie­kiant auk­lė­ti sū­nų no­ri­ma link­me“.

Tė­vas by­lo­je kal­tin­tas, kad sū­nui lie­pė iš­rau­ti nu­sta­ty­tą skai­čių pikt­žo­lių ir su­rū­šiuo­ti jas pa­gal dy­dį, no­rė­da­mas ry­te pri­kel­ti, už­py­lė sū­nui ant vei­do šal­to van­dens, sis­te­min­gai va­di­no ne­pil­na­me­tį „žiop­liu, asi­lu, de­bi­lu, ben­kar­tu“, su­da­vė jam ran­ko­mis, dir­žu, pa­ga­liu per ran­kas, gal­vą, ki­tas kū­no vie­tas, spy­rė į sėd­me­nis.

R.Nor­kus sa­kė ne­no­rin­tis sa­ky­ti sa­vo as­me­ni­nės nuo­mo­nės apie šią by­lą, nes nuo­spren­dis dar ga­li bū­ti skun­džia­mas jo va­do­vau­ja­mam teis­mui.

Už ma­žes­nius nu­si­žen­gi­mus – pri­va­lo­mi kursai

Iki šiol ga­lio­jęs Vai­kio tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mas nu­ma­tė, kad tė­vai vai­ką ga­li draus­min­ti sa­vo nuo­žiū­ra, iš­sky­rus fi­zi­nį ar psi­chi­nį kan­ki­ni­mą, ki­to­kį žiau­rų el­ge­sį, vai­ko gar­bės ir oru­mo že­mi­ni­mą.

Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­to kri­mi­no­lo­gė Lau­ra Ūse­lė sa­kė, kad ši tei­sė draus­min­ti vai­kus pra­kti­ko­je kar­tais apim­da­vo ir tam ti­kras fi­zi­nes baus­mes. Nau­jo­je įsta­ty­mo re­dak­ci­jo­je ap­ri­bo­ji­mai su­griež­tin­ti, nu­ma­čius, kad draus­mi­ni­mas ne­ga­li apim­ti fi­zi­nių baus­mių ir bet ko­kio ki­to smur­to prieš vai­kus.

„I­ki šiol gal 20 me­tų teis­mų spren­di­muo­se bu­vo nau­do­ja­mi ar­gu­men­tai, kad as­mens tiks­las bu­vo ne su­ža­lo­ti, o auk­lė­ti vai­ką, ir bu­vo da­ro­ma iš­va­da, kad tam ti­kri veiks­mai ne­lai­ky­ti­ni smur­tu. Da­bar yra ge­ra pro­ga ir pa­ska­ta keis­ti pra­kti­ką“, – BNS sa­kė L.Ūse­lė.

Jos tei­gi­mu, Sei­mo pri­im­tos įsta­ty­mo pa­tai­sos tu­rė­tų pa­ska­tin­ti ak­ty­viau dirb­ti ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jas – po­li­ci­ją, pro­ku­ra­tū­rą.

Pa­gal įsta­ty­mus, tė­vams už ma­žes­nius nu­si­žen­gi­mus, ku­rie ne­bus pri­ly­gin­ti nu­si­kal­ti­mams, bus ga­li­ma tai­ky­ti švel­nes­nę ad­mi­nis­tra­ci­nę at­sa­ko­my­bę. Už tė­vų val­džios pa­nau­do­ji­mą prieš­in­gai vai­ko in­te­re­sams Ad­mi­nis­tra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­sas tė­vams nu­ma­to įspė­ji­mą, o nu­si­žen­gus pa­kar­to­ti­nai – bau­dą iki šim­to eu­rų. Ko­dek­sas taip pat nu­ma­to, kad tė­vai ga­li bū­ti įpa­rei­go­ti da­ly­vau­ti al­ko­ho­liz­mo ir nar­ko­ma­ni­jos pre­ven­ci­jos, bend­ra­vi­mo su vai­kais to­bu­li­ni­mo prog­ra­mo­se.

Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Eval­das Pa­ši­lis šią sa­vai­tę Sei­me sa­kė, kad su­nkių nu­si­kal­ti­mų prieš ne­pil­na­me­čius šiek tiek ma­žė­ja, ta­čiau vis dau­giau re­gis­truo­ja­ma leng­vų nu­si­kals­ta­mų vei­kų, to­kių kaip fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mas ar ne­sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas.

Ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro duo­me­ni­mis, per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je nu­žu­dy­ti še­ši ma­ža­me­čiai ir 15 nau­ja­gi­mių.