Teisėsaugą „MG Baltic“ byloje domina ir įstatymas dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais
Kon­cer­no „MG Bal­tic“ ir ke­lių po­li­ti­nių par­ti­jų ko­rup­ci­jos by­lą ti­rian­čią tei­sė­sau­gą do­mi­ną ir ap­lin­ky­bės, kaip 2015 me­tais Sei­me bu­vo ini­ci­juo­tas vie­nas iš ke­lių įsta­ty­mų dėl at­sis­kai­ty­mų gry­nai­siais pi­ni­gais ri­bo­ji­mo.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Renata Endružytė BNS ketvirtadienį patvirtino, jog byloje pareikštuose įtarimuose be kitų aplinkybių minimos tų metų gegužės 28 dieną registruotos pataisos.

Įstatymo projektą registravo tuometinis parlamentaras, „darbiečių“ frakcijos atstovas Ričardas Sargūnas, jį parašu parėmė tada socialdemokratams priklausęs Artūras Skardžius.

Ši pataisa inicijuota parlamente vykus platesnėms diskusijoms, kaip apriboti atsiskaitymus stambiomis grynųjų sumomis. Pirmas su jomis susijęs Vyriausybės pateiktas projektas Seime buvo pristatytas 2015 metų kovą.

Ji siūlė, kad verslininkai ir įmonės negalėtų grynaisiais apmokėti 3 tūkst. eurų viršijančių sandorių, o paprasti fiziniai asmenys – 5 tūkst. eurų sandorių.

Naujienų portalas delfi.lt rašė, kad šis projektas sulaukė teisėsaugos tyrime korupcija įtariamo Liberalų sąjūdžio atstovų kritikos kaip ribojančio laisvą rinką. Jie gegužės 12 dieną pateikė savo pataisą, numatančią, kad verslininkai ir įmonės negalėtų grynaisiais apmokėti didesnių nei 5 tūkstančių eurų sandorių, o fiziniai asmenys – ne daugiau 10 tūkstančių.

Galiausiai gegužės 28 dieną Seime buvo registruota teisėsaugos pareigūnus sudominusi pataisa. Ja norėta nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija 5 tūkstančių eurų.

Taip pat siūlyta išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Pataisos autorius R. Sargūnas delfi.lt sakė neatsimenantis jos registravimo aplinkybių, o A. Skardžius teigė po iniciatyva pasirašęs kaip valdančiosios daugumos atstovas, o vėliau parašą atsiėmė.

Gruodžio pabaigoje baigtoje politinės korupcijos byloje įtarimai pareikšti trims juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui „MG Baltic“, taip pat fiziniams asmenims – eksliberalams Eligijui Masiuliui , Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui ir „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė įvairias koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Visi jie įtarimus neigia. Šių metų pradžioje byla turėtų būti perduota teismui.