Teisėjus sukaustė antrankiai
Šo­ką vi­suo­me­nė­je su­kė­lęs tei­sė­jų ir ad­vo­ka­tų ko­rup­ci­jos ty­ri­mas įgy­ja pa­grei­tį. Pro­ku­ro­rai va­kar teis­mą pra­šė lei­di­mo su­im­ti 18 įta­ria­mų­jų. Ke­li jų lais­vės ne­te­ko dar tre­čia­die­nį. Iš vi­so įta­ri­mai ko­rup­ci­jos by­lo­je par­eikš­ti 26 as­me­nims.

Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) trečiadienį pranešė, kad sulaikytieji įtariami padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus bendrininkaujant bei veikiant organizuotose grupėse. Įtariama, kad už palankius teisėjų sprendimus galbūt buvo žadėti ir mokėti kyšiai nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų. Atliktos kratos sulaikytų asmenų darbo bei gyvenamosiose vietose, automobiliuose.

Kilęs skandalas taps proga dar kartą gerai panagrinėti teisinės sistemos spragas.

Seimo nariai teisininkai mano, kad kilęs skandalas taps proga dar kartą gerai panagrinėti teisinės sistemos spragas ir imtis priemonių joms užkamšyti.

Visiems gera pamoka

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkės „valstietės“ Agnės Širinskienės teigimu, kilęs skandalas yra didžiulė pamoka teismams, advokatūrai ir visiems teisininkams. Pasak jos, tam tikrų nuojautų apie neigiamus procesus būta ne tik TTK. „Man dirbant Mykolo Romerio universitete kalbėta apie tam tikrus sutapimus, kad kai kurių advokatų kontorų kasaciniai, apeliaciniai skundai priimami lengviau nei kitų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo parlamentarė.

Tačiau, jos požiūriu, visi tokie sukrėtimai turi ir teigiamą ypatybę – iš jų galima pasimokyti ir identifikuoti silpnąsias vietas. Anot A. Širinskienės, kovo pradžioje į TTK pokalbio ketinama pasikviesti aukščiausių teismų, Teisėjų tarybos atstovus ir aptarti spragas, kurios leidžia nutikti panašiems dalykams, taip pat paklausti, ar reikalingos kokios nors teisės aktų korekcijos. „Matyt, diskutuosime ir apie teisėjų skyrimo tvarką, ką daryti, kad šios pareigos tektų sąžiningiausiems teisininkams, kurie savo profesijoje vadovaujasi aukščiausiais standartais“, – kalbėjo TTK pirmininkė.

Kartu ji pasidžiaugė puikiu specialiųjų tarnybų darbu vykdant visą operaciją. „Mane asmeniškai labai nudžiugino, kad vykdant tyrimą dalyvauja ir trys specialieji prokurorai. Šis statusas atsirado tik 2017 metų pabaigoje. Prokurorams, dirbantiems su jautriausiomis korupcijos bylomis, į kurias yra įsivėlę politikai, aukšti pareigūnai, šis statusas suteikia papildomų galių ir apsaugos. Labai džiugu, kad tos įstatymais įtvirtintos normos veikia ir padeda tirti nusikalstamas veikas“, – dėstė Seimo narė.

Jos nuomone, tai, kad skandalas kilo laikotarpiu tarp Seimo sesijų (teisėjų imunitetą panaikino prezidentė, o ne Seimas), padėjo išvengti perteklinio bylos politizavimo. „Nemanau, kad procesas Seime būtų užtrukęs. Tačiau opozicija greičiausiai būtų pradėjusi rėkti, kad „valstiečiai“ kišasi į teismų darbą“, – spėjo A. Širinskienė.

Užuominos sklandė seniai

TTK vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras tikino, kad jį labiausiai nustebino ne pats faktas, o jo lygis ir apimtis. Politikas teigė kai kuriuos sulaikytųjų gerai pažinojęs, todėl buvęs šokiruotas. „Pasitikiu STT, prokuratūra. Juk be reikalo kreiptis į valstybės vadovę, kad ši atimtų imunitetą iš tokio būrio teisėjų, nušalintų juos nuo pareigų, eiti į teismus dėl sankcijų pokalbiams klausytis, kratoms atlikti niekas nebūtų drįsęs“, – „Lietuvos žinioms“ sakė S. Šedbaras.

Jis taip pat užsiminė, jog TTK jau apie porą metų sulaukdavo užuominų, kad „kai kurie advokatai iš tiesų turi kažkokių galių ne tik civilinėse, bet ir baudžiamosiose bylose“ ir kad „rezonansinėse bylose dalyvauja vis tie patys advokatai ir priimami keisti sprendimai“.

„Tačiau šnabždesiai – ne faktai. Kalbėjome ir su STT atstovais, mūsų komiteto narys Vitalijus Gailius vadovauja Seimo Antikorupcijos komisijai, jis tam tikrą medžiagą buvo tiesiogiai perdavęs šiai institucijai. Todėl neatmesčiau galimybės, kad ir ta mūsų pateikta informacija prisidėjo prie šio tyrimo“, – tvirtino politikas. Jis prisipažino labai liūdintis, kad teismų sistemoje būna „tokių masinių dalykų“. „Tačiau kartu džiaugiuosi, kad Lietuvos valstybė yra sukūrusi sistemą, struktūras, galinčias visa tai identifikuoti, išaiškinti. Suprantame, kad pagrindinis įrodinėjimo šaltinis buvo teisėjų, advokatų, padėjėjų, kitų teisininkų pokalbiai. O juk tų pačių teismų teisėjai davė sankcijas klausytis pokalbių. Ir niekas to nesužinojo. Ta įtariamų teisininkų grupė – tik šaukštas deguto visoje sąžiningai dirbančios teismų sistemos statinėje. Todėl tikrai galime pasidžiaugti, kad galime šias negeroves įveikti“, – dėstė S. Šedbaras.

Jis taip pat mano, kad pavyko išvengti Seimo įsikišimo. „Žinoma, netikiu, kad Seimas būtų nedavęs sutikimo naikinti teisėjų imunitetą, bet procedūra būtų trukusi kelias dienas. Per tiek laiko galima paslėpti nemažai įkalčių ir įrodymų. Dar įsivaizduokime, kokį spektaklį būtų surengę kai kurie kandidatai į prezidentus“, – teigė konservatorius.

Įkliuvo žinomi teisininkai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti aštuonių aukšto rango teisėjų laisvę, taip pat sustabdė jų įgaliojimus, iki įsiteisės galutiniai sprendimai ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose.

Kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. Taip pat sulaikyti penki žinomi advokatai – Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys ir Marius Navickas.