Teisėjai mano, kad teismuose tarėjai turėtų būti tik savanoriai
Tei­sė­jų ta­ry­ba sa­ko, kad pri­va­lo­mas sky­ri­mas ta­rė­jais ga­li dis­kre­di­tuo­ti vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mo tei­sin­gu­mo sis­te­mo­je idė­ją. Teis­mų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­ja ma­no, kad ta­rė­jams ne­rei­kė­tų pri­skir­ti tei­sin­gu­mą vyk­dan­čių pro­fe­sio­na­lių tei­sė­jų kon­tro­lės, kaip siū­lo Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja.

Tuo me­tu Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra abe­jo­ja dėl siū­ly­mo ta­rė­jams pa­ti­kė­ti su­nkių nu­si­kal­ti­mų by­las.

Mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­va par­eng­tai ta­rė­jų ins­ti­tu­to kon­cep­ci­jai pa­sta­bas pa­tei­ku­si Tei­sė­jų ta­ry­ba tei­gia, jog de­mo­kra­ti­nis tei­sin­gu­mo mo­de­lis ne­to­le­ruo­ja jo­kios tei­sė­jų, šiems vyk­dant tei­sin­gu­mą, kon­tro­lės, iš­sky­rus ins­tan­ci­nę teis­mų spren­di­mų pa­ti­krą.

„Ta­rė­jų ins­ti­tu­to funk­ci­ja tu­ri bū­ti su­pran­ta­ma ne kaip tei­sė­jų kon­tro­lė, o kaip nuo­mo­nių at­sva­ra pro­fe­sio­na­liems tei­sė­jams nag­ri­nė­jant by­las, pri­imant jo­se spren­di­mus“, – pa­brė­žia Tei­sė­jų ta­ry­ba.

Jos tei­gi­mu, rei­kė­tų pers­vars­ty­ti ir ga­li­my­bę į ta­rė­jus skir­ti ne tik sa­va­no­riš­kais pa­grin­dais. Pa­gal mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tą pro­jek­tą, pir­miau­sia tei­sė­jau­ti bū­ti kvie­čia­mi sa­va­no­riai, o šių trūks­tant ta­rė­jų są­ra­šas bū­tų su­da­ro­mas at­si­tik­ti­nės at­ran­kos bū­du, va­do­vau­jan­tis Gy­ven­to­jų re­gis­tro duo­me­ni­mis.

„Siū­ly­ti­na pa­kar­to­ti­nai įver­tin­ti to­kį pa­si­rin­ki­mą. Svars­ty­ti­na, ar pri­va­lo­mas ta­rė­jo par­ei­gų vyk­dy­mas ne­dis­kre­di­tuo­tų vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mo tei­sin­gu­mo sis­te­mo­je idė­jos. Ma­ny­ti­na, kad ta­rė­jų ins­ti­tu­tas tu­rė­tų bū­ti grin­džia­mas są­mo­nin­gu, sa­va­no­riš­ku ap­sisp­ren­di­mu pa­grįs­tu ta­rė­jų par­ei­gų vyk­dy­mu. Jei­gu ta­rė­jų, vyk­dan­čių par­ei­gas sa­va­no­riš­kais pa­grin­dais, trūk­tų, tai su­teik­tų ga­li­my­bę ver­tin­ti vi­suo­me­nės po­žiū­rį į ta­rė­jų ins­ti­tu­to die­gi­mą ir jo svar­bą“, – aiš­ki­na Tei­sė­jų ta­ry­ba.

Anot jos, trūks­tant ta­rė­jų sa­va­no­rių, jie ga­lė­tų bū­ti ski­ria­mi į ma­žiau by­lų, be to, tai esą „ga­lė­tų in­di­kuo­ti, kad vi­suo­me­nė są­mo­nin­gai ta­rė­jų ins­ti­tu­tą at­me­ta“.

Pa­gal mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tą pro­jek­tą, vi­suo­me­nės at­sto­vai bū­tų ski­ria­mi da­ly­vau­ti by­lo­se, ku­rios pa­pras­tai pa­si­žy­mi di­des­niu vi­suo­me­nės in­te­re­su ir ne­re­tai su­lau­kia re­zo­nan­si­nio at­gar­sio. Tai by­los dėl la­bai su­nkių nu­si­kal­ti­mų: ky­ši­nin­ka­vi­mo, pre­ky­bos po­vei­kiu, pa­pir­ki­mo, pikt­nau­džia­vi­mo. Taip siū­lo­ma juos pa­si­telk­ti dar­bo by­lo­se: dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo, dėl tar­ny­bi­nių gin­čų, ci­vi­li­nė­se ir ad­mi­nis­tra­ci­nė­se by­lo­se, ku­rio­se par­eikš­tas ieš­ki­nys ar par­eiš­ki­mas vie­ša­jam in­te­re­sui gin­ti. Siū­lo­ma, kad ta­rė­jai bū­tų ski­ria­mi da­ly­vau­ti mi­nė­tų ka­te­go­ri­jų by­lo­se tik tuo­met, kai to pa­gei­dau­tų bent vie­na pro­ce­so ša­lis, pro­ku­ro­ras, kal­ti­na­ma­sis, nu­ken­tė­ju­sy­sis ar jų gy­nė­jai ir (ar) at­sto­vai. Ta­čiau nag­ri­nė­jant by­las dėl ko­rup­ci­nio po­bū­džio nu­si­kal­ti­mų ir dar­bo by­las ta­rė­jai bū­tų ski­ria­mi vi­sais at­ve­jais.

Pa­sta­bų dėl to, ko­kio­se by­lo­je siū­lo­ma pa­si­telk­ti ta­rė­jus, iš­sa­kė Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra, pa­žy­min­ti, kad ki­tos ša­lys tu­ri įvai­rią pra­kti­ką: Pra­ncū­zi­jo­je ta­rė­jai da­ly­vau­ja su­nkiau­sių nu­si­kal­ti­mų, o Vo­kie­ti­jo­je – leng­viau­sių nu­si­kal­ti­mų pro­ce­suo­se.

„Ko­rup­ci­niai nu­si­kal­ti­mai daž­nai yra įro­di­nė­ja­mi la­bai su­dė­tin­gai, re­mia­ma­si kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos ir ki­tų slap­tų prie­mo­nių re­zul­ta­tais, ku­riuos ver­tin­ti rei­kia di­de­lio pro­fe­sio­na­lu­mo, tuo tar­pu ta­rė­jai sa­vo spren­di­mą grei­čiau grįs­tų tie­siog prie­lai­da, hi­po­te­ti­ne ga­li­my­be, ypa­tin­gai ver­ti­nant bend­rą­ją vi­suo­me­nės nuo­mo­nę apie val­džios ins­ti­tu­ci­jų ko­rup­ci­ją“, – sa­ko­ma Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros raš­te.

Mi­nis­te­ri­ja siū­lo, kad kar­tu su tei­sė­ju šias by­las nag­ri­nė­jan­tys ta­rė­jai iš es­mės tu­rė­tų to­kias pa­čias tei­ses kaip ir tei­sė­jas. Jei­gu by­lą nag­ri­nė­tų vie­nas tei­sė­jas, tuo­met su juo po­sė­džiau­tų du ta­rė­jai, jei trys tei­sė­jai – tuo­met ke­tu­ri ta­rė­jai.

Nu­ma­ty­ta, kad ta­rė­jai da­ly­vau­tų tik žo­di­nio by­los nag­ri­nė­ji­mo pro­ce­se pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­muo­se. Spren­di­mai to­se by­lo­se bū­tų pri­ima­mi tei­sė­jų ir ta­rė­jų bal­sų dau­gu­ma.

Anot kon­cep­ci­jos, ta­rė­jais ne­ga­lė­tų bū­ti po­li­ti­kai, par­ei­gū­nai, tar­nau­to­jai, tei­sė­jai, pro­ku­ro­rai, ad­vo­ka­tai, no­ta­rai, ants­to­liai, teis­mo, pro­ku­ra­tū­ros ar iki­teis­mi­nio ty­ri­mo įstai­gos vals­ty­bės dar­buo­to­jai.

Do­ku­men­te at­kreip­tas dė­me­sys, kad ta­rė­jų įstei­gi­mas ne tik duo­tų nau­dos teis­mams, vi­suo­me­nei, ta­čiau pa­da­ry­tų ir ža­los – kil­tų grės­mė ju­risp­ru­den­ci­jos tęs­ti­nu­mo pri­nci­pui, bū­tų pri­ima­ma ne­prog­no­zuo­ja­mų spren­di­mų. Be to, vi­suo­me­ni­nių tei­sė­jų įstei­gi­mas kai­nuo­tų vals­ty­bės biu­dže­tui.

Įtei­sin­ti teis­mo ta­rė­jų ins­ti­tu­tą tam ti­kro­se by­lo­se yra ra­gi­nu­si pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Sei­me ne kar­tą ban­dy­ta re­gis­truo­ti tai siū­lan­čias įsta­ty­mų ir Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas, ta­čiau to­liau pa­tei­ki­mo pro­jek­tai ne­pa­sis­tū­mė­da­vo.

Lie­tu­vo­je teis­mų ta­rė­jų ins­ti­tu­ci­ja pa­nai­kin­ta 1995 me­tais. Tei­si­nin­kai ir po­li­ti­kai ne­tu­ri vie­nos nuo­mo­nės, ar ją ver­tė­tų at­kur­ti. To­kios ini­cia­ty­vos ša­li­nin­kai tei­gia, kad siū­lo­mas reg­la­men­ta­vi­mas pa­di­din­tų teis­mų veik­los skaid­ru­mą. Sa­vo ruo­žtu kri­ti­kai sa­ko, kad ta­rė­jų ins­ti­tu­tas nė­ra Lie­tu­vos tei­si­nės tra­di­ci­jos da­lis – jis įves­tas so­viet­me­čiu, to­dėl lai­ky­ti­nas sve­tim­kū­niu. Be to, nuo­gąs­tau­ja­ma, kad įve­dus teis­mų ta­rė­jų ins­ti­tu­tą, teis­mų pro­ce­sai dar la­biau pa­il­gė­tų.