Tautybė pase tampa pageidaujama privilegija
Pa­sta­rai­siais me­tais kas an­tras pa­są už­si­sa­kęs Lie­tu­vos gy­ven­to­jas pa­gei­da­vo, kad jo as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­čia­me do­ku­men­te bū­tų nu­ro­do­mi ne tik pri­va­lo­mi duo­me­nys, bet ir tau­ty­bė.

Lie­tu­vos pa­sas su­kur­tas at­siž­vel­giant į nau­jau­sius Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mus ir Tarp­tau­ti­nės ci­vi­li­nės avia­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos (ICAO) re­ko­men­da­ci­jas. Pa­so kny­ge­lė­je yra 32 pus­la­piai ir po­li­kar­bo­na­ti­nis as­mens duo­me­nų la­pas, ku­ria­me duo­me­nys, nuo­trau­ka ir par­ašas iš­gra­vi­ruo­ti la­ze­ri­niu įren­gi­niu.

„Nuo pra­ėju­sių me­tų pir­ma­ja­me vi­di­nia­me pus­la­py­je pa­so tu­rė­to­jo pra­šy­mu pa­pil­do­mai įra­šo­ma tau­ty­bė. Pa­ste­bi­me, kad ši nau­jo­vė žmo­nėms yra įdo­mi“, – sa­kė As­mens do­ku­men­tų iš­ra­šy­mo cen­tro prie Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­rius Ra­mū­nas Žič­kis. Anot jo, po nau­jo­vės įve­di­mo pra­šy­mus pa­se nu­ro­dy­ti tau­ty­bę pa­tei­kė net 159 287 (53 proc.) pi­lie­čiai.

Tam, kad svar­bia­me do­ku­men­te at­si­ras­tų įra­šas „lie­tu­vė“ ar­ba „lie­tu­vis“, te­rei­kia Mig­ra­ci­jos tar­ny­bo­je už­pil­dy­ti pra­šy­mą. Ši pa­slau­ga pa­pil­do­mai nie­ko ne­kai­nuo­ja. Įra­šas apie tau­ty­bę nė­ra ants­pau­das. Jis da­ro­mas iš­ra­šant pa­są As­mens do­ku­men­tų iš­ra­šy­mo cen­tre Vil­niu­je.

Mig­ra­ci­jos tar­ny­bų spe­cia­lis­tai pa­ti­kri­na par­eiš­kė­jo tau­ty­bę Gy­ven­to­jų re­gis­tre. Jei­gu duo­me­nų esa­ma, įra­šas apie tau­ty­bę pa­da­ro­mas be kliū­čių, o jei jų nė­ra, rei­kia pa­teik­ti as­mens gi­mi­mo do­ku­men­tus. To­kiu at­ve­ju pra­šy­mo gau­ti pa­są įfor­mi­ni­mas kiek už­trun­ka. Di­džio­ji da­lis gy­ven­to­jų pa­sta­ruo­sius me­tus kei­tė pa­sus ne dėl tau­ty­bės įra­šo, o dėl ki­tų prie­žas­čių: pa­si­bai­gus do­ku­men­to ga­lio­ji­mo lai­kui ar­ba vi­zoms skir­tiems la­pams, ta­čiau dau­gu­ma pa­gei­da­vo, kad bū­tų pa­da­ry­tas įra­šas apie tau­ty­bę.

Dau­ge­lis mū­sų ša­lies pi­lie­čių, keis­da­mi so­vie­ti­nį pa­są į lie­tu­viš­ką ar­ba gau­da­mi Lie­tu­vos pa­są, įra­šė sa­vo tau­ty­bę, nes 1991 me­tais pri­im­tas įsta­ty­mas nu­ma­tė to­kį įra­šą. Ta­čiau 2003-iai­siais Sei­mas iš lie­tu­viš­kų pa­sų nu­spren­dė pa­ša­lin­ti skil­tį, ku­rio­je nu­ro­do­ma tau­ti­nė ta­pa­ty­bė. Nuo to lai­ko tau­ty­bę bu­vo ga­li­ma nu­ro­dy­ti tik gi­mi­mo liu­di­ji­me.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos pa­se pa­gal Gy­ven­to­jų re­gis­tro duo­me­nis la­ze­ri­niu įren­gi­niu iš­gra­vi­ruo­ja­mi šie as­mens duo­me­nys: var­das, pa­var­dė, ly­tis, gi­mi­mo da­ta, gi­mi­mo vie­ta, as­mens ko­das, vei­do at­vaiz­das ir par­ašas. Į pa­so duo­me­nų la­pe in­teg­ruo­tą ne­kon­tak­ti­nę elek­tro­ni­nę laik­me­ną taip pat įra­šo­mi as­mens duo­me­nys ir pirš­tų at­spau­dai. To­dėl pa­sas daž­nai va­di­na­mas bio­me­tri­niu do­ku­men­tu. Elek­tro­ni­nė­je laik­me­no­je įdieg­tos šiuo­lai­kiš­kos skait­me­ni­nės in­for­ma­ci­jos vien­ti­su­mą, au­ten­tiš­ku­mą ir kon­fi­den­cia­lu­mą už­ti­kri­nan­čios prie­mo­nės.

Duo­me­nys pa­se apie tau­ty­bę pa­pil­do­mai ne­kai­nuo­ja, ta­čiau ži­no­ti­na, kad ke­liau­jant ar pa­tei­kiant pa­ti­krai ki­tais gy­ve­ni­mo at­ve­jais, įra­šas apie tau­ty­bę as­me­niui jo­kių pri­vi­le­gi­jų ne­su­tei­kia, o tam ti­kro­mis si­tua­ci­jo­mis net ga­li su­kur­ti ap­lin­ky­bę žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mui.

. . .

Pa­sta­ro­jo vi­suo­ti­nio Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ir būs­tų su­ra­šy­mo, da­ry­to 2011 me­tais, duo­me­ni­mis, mū­sų ša­ly­je gy­ve­no 154 tau­ty­bių gy­ven­to­jai. Lie­tu­vo­je bu­vo 84,2 proc. lie­tu­vių, 6,6 proc. len­kų, 5,8 proc. ru­sų, 1,2 proc. bal­ta­ru­sių, 0,5 proc. ukrai­nie­čių ir 0,6 proc. ki­tų tau­ty­bių gy­ven­to­jų.