Tautinių mažumų mokykloms – rezoliucijų apsauga
Bu­vu­sio Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) va­do­vo Ge­di­mi­no Gri­nos iš­kel­tai idė­jai at­si­sa­ky­ti tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų Sei­mas ren­gia at­kir­tį. Gru­pė skir­tin­goms Sei­mo frak­ci­joms pri­klau­san­čių Sei­mo na­rių siū­lo pri­im­ti par­amą šioms švie­ti­mo įstai­goms ga­ran­tuo­jan­čią re­zo­liu­ci­ją.

Do­ku­men­te kons­ta­tuo­ja­ma, kad Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mai ir vyk­do­ma po­li­ti­ka, už­ti­kri­nant tau­ti­nių bend­ri­jų tei­ses, iš­lie­ka nuo­sek­li, grin­džia­ma Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja, Tau­ti­nių ma­žu­mų ap­sau­gos pa­grin­dų kon­ven­ci­ja bei tarp­tau­ti­ne tei­se; pa­žy­mi, kad Lie­tu­va įsi­pa­rei­go­ja ir to­liau su­da­ry­ti są­ly­gas tau­ti­nių bend­ri­jų at­sto­vams mo­ky­tis bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se puo­se­lė­jant sa­vo kal­bą, kul­tū­rą ir pa­pro­čius. Taip pat pa­brė­žia­ma tau­ti­nių bend­ri­jų in­teg­ra­vi­mo svar­ba sie­kiant ma­žin­ti ne­drau­giš­kų Lie­tu­vai vals­ty­bių įta­ką vi­daus po­li­ti­kai. Vi­sas Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jas Sei­mo na­riai ra­gi­na skir­ti de­ra­mą dė­me­sį tau­ti­nių bend­ri­jų vi­sa­ver­tei in­teg­ra­ci­jai į Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą, efek­ty­viai spren­džiant jų prob­le­mas, rū­pi­nan­tis mo­kyk­lų ug­dy­mo ko­ky­be, mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mu, mo­kyk­lų ap­rū­pi­ni­mu ug­dy­mui rei­ka­lin­go­mis prie­mo­nė­mis. Par­la­men­ta­rai ti­ki, kad Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių tau­ti­nių bend­ri­jų at­sto­vų įna­šas į Lie­tu­vos vals­ty­bės stip­ri­ni­mą yra itin svar­bus sie­kiant san­tar­vės Lie­tu­vo­je ir Eu­ro­po­je.

Prieš ke­lias sa­vai­tes ži­niask­lai­dai pa­skel­bus, kad va­sa­rą gru­pė Vi­sa­gi­no skau­tų vy­ko į Ru­si­jos jau­nų­jų žval­gų or­ga­ni­za­ci­jos sto­vyk­lą, kur mo­kė­si žy­giuo­ti, mas­kuo­tis, šau­dy­ti, mė­ty­ti gra­na­tas, G. Gri­na par­eiš­kė, kad tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­los tam­pa „švie­ti­mo ge­tais“. To­dėl, pa­sak jo, ne­rei­kia ste­bė­tis šių moks­lei­vių iš­vy­ko­mis į Ru­si­jos su­ka­rin­tas mo­kyk­las. „To­kios mo­kyk­los vi­siš­kai ne­ug­do pi­lie­tiš­ku­mo, nes jos yra izo­liuo­tos tau­ti­nės vi­suo­me­nės pra­sme. Jei mo­kyk­la grin­džia­ma ne bend­ros, o tau­ti­nės ma­žu­mos pa­grin­du, va­di­na­si, jie re­mia­si kaž­ko­kiu ki­tu pa­grin­du. Ir ką mes ma­tė­me per­nai, ką ma­to­me šie­met – nie­kas ne­si­kei­čia, kiek­vie­nas di­rek­to­rius aiš­ki­na sa­vo tie­są, o prob­le­ma iš­lie­ka“, – sa­kė G.Gri­na. Bu­vu­sio VSD va­do­vo ver­ti­ni­mu, ša­ly­je ne­tu­rė­tų veik­ti nei vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mos, nei pri­va­čios mo­kyk­los tau­ti­nių ma­žu­mų pa­grin­du, iš­sky­rus tarp­tau­ti­nes, NA­TO ša­lių dip­lo­ma­tų mo­kyk­las. „Aš ma­nau, iš pri­nci­po to­kių mo­kyk­lų ne­tu­rė­tų bū­ti. Jei yra or­ga­ni­za­ci­nis da­ri­nys, kas fi­nan­suo­ja vi­sa­da at­si­ras, o šiam at­ve­jui, ma­nau, fi­nan­suo­to­jų ti­krai ne­trūks, ži­nant, ko­kie pi­ni­gai vaikš­to iš Ry­tų pu­sės“, – į klau­si­mą, ar siū­ly­tų at­si­sa­ky­ti tik vals­ty­bi­nio fi­nan­sa­vi­mo tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­loms, ar šių mo­kyk­lų iš pri­nci­po, sa­kė G. Gri­na.