Taupys naikindami lengvatą
Sei­me ra­do­si pa­siū­ly­mas at­si­sa­ky­ti šiuo me­tu tai­ko­mos gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) leng­va­tos – ga­li­my­bės iš pa­ja­mų ati­mti gy­vy­bės drau­di­mo įmo­kas. Drau­di­kų at­sto­vai sa­ko, kad jei su­ma­ny­mas bus įgy­ven­din­tas, skau­dų smū­gį pa­tirs ir taip vos kvė­puo­jan­ti gy­vy­bės drau­di­mo rin­ka bei vi­du­ri­nis gy­ven­to­jų sluoks­nis – di­džiau­sias šios pa­slau­gos var­to­to­jas.

Šiuo me­tu gy­vy­bės drau­di­mą tu­rin­tys Lie­tu­vos gy­ven­to­jai ga­li iš pa­ja­mų ati­mti per mo­kes­ti­nį lai­ko­tar­pį pa­tir­tas iš­lai­das – gy­vy­bės drau­di­mo įmo­kas pa­gal gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­tis ir taip su­sig­rą­žin­ti da­lį su­mo­kė­to GPM. Ši leng­va­ta vals­ty­bės biu­dže­tui kas­met at­siei­na apie 24 mln. eu­rų.

To­dėl Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas „vals­tie­tis“ Sta­sys Ja­ke­liū­nas, šio ko­mi­te­to na­rė Auš­ra Mal­dei­kie­nė, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das Sy­sas, jo pa­va­duo­to­jas „vals­tie­tis“ To­mas To­mi­li­nas, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­rys „vals­tie­tis“ Vir­gi­li­jus Po­de­rys bei Au­di­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Nag­lis Pu­tei­kis, pri­si­dė­jęs prie Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos Sei­me, siū­lo keis­ti Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mą ir leng­va­tą nai­kin­ti.

„To­kia leng­va­ta tik dar la­biau di­di­na so­cia­li­nę at­skir­tį Lie­tu­vo­je. Ja dau­giau­sia nau­do­ja­si di­des­nes pa­ja­mas gau­nan­tys gy­ven­to­jai, o tai nė­ra so­cia­liai tei­sin­ga“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tvir­ti­no A. Sy­sas.

Algirdas Sysas: „Tokia lengvata tik dar labiau didina socialinę atskirtį Lietuvoje.Tai nėra socialiai teisinga."Romo Jurgaičio nuotrauka

Anot par­la­men­ta­ro, tai ne­efek­ty­vu, nes in­ves­ti­ci­nio gy­vy­bės drau­di­mo grą­žą le­mia ne in­ves­ti­ci­nė veik­la, o dėl leng­va­tos gau­na­ma nau­da. Esą taip ne­kau­pia­ma il­ga­lai­kei at­ei­čiai, o tik nau­do­ja­ma­si įsta­ty­mų su­teik­ta ga­li­my­be su­sig­rą­žin­ti da­lį su­mo­kė­to GPM.

Pa­čiai vals­ty­bei, A. Sy­so tei­gi­mu, iš šios leng­va­tos nė­ra jo­kios nau­dos, to­dėl jos ir ne­tu­rė­tų lik­ti. Tie­sa, GPM leng­va­tos siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti tik at­ei­ty­je pa­si­ra­šo­moms su­tar­tims. Taip pat no­ri­ma pa­nai­kin­ti ga­li­my­bę iki 2016 me­tų gruo­džio 31 die­nos su­da­ry­tas gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­tis pra­tęs­ti po 2017 me­tų sau­sio 1-osios. Iki šios da­tos pa­si­ra­šy­toms su­tar­tims GPM leng­va­ta ga­lio­tų.

Pei­lis po kaklu

Lie­tu­vos gy­vy­bės drau­di­mo įmo­nių aso­cia­ci­jos (LGDĮA) duo­me­ni­mis, gy­vy­bės drau­di­mo rin­ka mū­sų ša­ly­je šie­met trau­kė­si – pa­gal pa­si­ra­šy­tų su­tar­čių įmo­kas ji sau­sį-rug­sė­jį su­da­rė 153 mln. eu­rų, bu­vo 2,6 proc. ma­žes­nė ne­gu per­nai, kai sie­kė 157 mln. eu­rų. Pa­gal iš­mo­kas gy­vy­bės drau­di­mo rin­ka di­dė­jo 14 proc. – nuo 71 mln. iki 81 mln. eu­rų. Vis dėl­to drau­di­kai eks­tre­ma­lios si­tua­ci­jos dėl to ne­skel­bia. Jie ma­no, kad me­tams bai­gian­tis si­tua­ci­ja kei­sis.

Ta­čiau jei Sei­mas iš tie­sų nu­spręs pa­nai­kin­ti GPM leng­va­tą, tai­ko­mą gy­vy­bės drau­di­mo įmo­koms, to­kio op­ti­miz­mo ti­kriau­siai ne­bus. „Lie­tu­vos žmo­nės nė­ra pi­ni­gin­gi, jie skai­čiuo­ja kiek­vie­ną cen­tą. At­lik­ta gy­ven­to­jų apk­lau­sa par­odė, kad su­da­rant gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­tis GPM leng­va­ta tu­ri di­de­lę reikš­mę. Jei­gu jos ne­be­liks, ti­krai bus su­da­ro­ma ma­žiau su­tar­čių“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė LGDĮA pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Bak­šins­kas.

Jis aiš­ki­no, kad žmo­nės, pa­si­nau­do­ję GPM leng­va­ta, ne tiek daug ir „pra­tur­tė­ja“ – per me­tus vie­nas as­muo su­sig­rą­ži­na vi­du­ti­niš­kai apie 200 eu­rų. Vis dėl­to dau­ge­liui ap­sid­rau­du­sių­jų ir to­kie pi­ni­gai nė­ra men­ki. To­dėl jei ne­bus GPM leng­va­tos, gy­ven­to­jai su­da­rys kur kas ma­žiau gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­čių, ku­rios pa­de­da kaup­ti lė­šas se­nat­vei ir ki­tiems so­cia­li­niams po­rei­kiams tam ti­krais at­ve­jais. Be ki­ta ko, ne­tu­rė­da­mi gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­čių ne­lai­mės iš­tik­ti žmo­nės daž­niau dėl pa­gal­bos – pa­šal­pų – kreip­sis į vals­ty­bę.

Aso­cia­ci­jos va­do­vas taip pat mi­nė­jo, kad spren­di­mas at­si­sa­ky­ti GPM leng­va­tos tu­rė­tų daug įta­kos ne tik gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­čių skai­čiui, bet ir šias pa­slau­gas tei­kian­čioms bend­ro­vėms, jų siū­lo­mų pa­slau­gų krep­še­liui. „Ga­li bū­ti, jog rin­ką pa­lik­tų kai ku­rie žai­dė­jai. Ta­da pa­si­rin­ki­mas gy­ven­to­jams tap­tų kur kas ma­žes­nis“, – pa­brė­žė A. Bak­šins­kas. Jis pri­dū­rė, kad in­ves­ti­ci­joms į gy­vy­bės drau­di­mą dau­giau­sia ne­gai­li lė­šų vi­du­ri­nio sluoks­nio gy­ven­to­jai, nes ma­žiau pa­si­tu­rin­tie­ji ne­tu­ri tam pi­ni­gų, o tur­tin­gie­ji ren­ka­si kur kas efek­ty­ves­nes in­ves­ta­vi­mo prie­mo­nes.

Bū­das ne­mo­kė­ti mokesčių

„Lie­tu­vos ži­nių“ kal­bin­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius eko­no­mis­tas Ro­mas La­zut­ka tei­gė pri­ta­rian­tis ini­cia­ty­vai nai­kin­ti GPM leng­va­tą gy­vy­bę be­sid­rau­džian­tiems žmo­nėms, nes tai daž­niau­siai da­ro dau­giau pa­ja­mų gau­nan­tys gy­ven­to­jai, pri­ski­ria­mi pa­si­tu­rin­tie­siems.

„Tai­ky­ti leng­va­tą vien jiems var­gu ar bū­tų tei­sin­ga. Šiuo me­tu prieš­ina­ma­si įvai­rioms leng­va­toms – mais­to, šil­dy­mo. To­dėl ka­žin ar rei­kė­tų kam nors da­ry­ti iš­im­tis“, – svars­tė moks­li­nin­kas.

R. La­zut­ka ti­ki­na, kad GPM leng­va­ta re­mia­mas vers­las – draus­tis no­rin­tys žmo­nės vi­lio­ja­mi bū­tent ga­li­my­be su­sig­rą­žin­ti da­lį su­mo­kė­to GPM. Jei­gu ji ne­bū­tų tai­ko­ma, kai ku­rie gy­ven­to­jai tuos pi­ni­gus vei­kiau­siai iš­leis­tų ki­tiems tiks­lams. Tad ne­aiš­ku, ko­dėl tu­rė­tų bū­ti ska­ti­na­mas vie­noks var­to­ji­mas, o ne ki­toks.

Kęstutis Glaveckas: "Negalima iš bendro konteksto išimti vieno kurio nors komponento ir kaitalioti jį."Romo Jurgaičio nuotrauka

„In­ves­ti­ci­nis gy­vy­bės drau­di­mas pri­ly­gin­tas tre­čio­sios pa­ko­pos pen­si­jų kau­pi­mui – il­ga­lai­kiam tau­py­mui se­nat­vei. Bet rea­liai juo nau­do­ja­si la­bai ne­di­de­lis sluoks­nis žmo­nių, ki­tiems tai ga­li­my­bė gau­ti pa­ja­mų ne­su­mo­kant vi­sų mo­kes­čių“, – dės­tė R. La­zut­ka. Jo ma­ny­mu, tai vie­nas bū­dų iš­si­suk­ti nuo mo­kes­čių.

Eko­no­mis­tas pri­mi­nė, kad jau yra pa­si­tai­kę pikt­nau­džia­vi­mo šia leng­va­ta at­ve­jų. Dar­buo­to­jai bu­vo apd­rau­džia­mi darb­da­vio ini­cia­ty­va ir vi­sas įmo­kas mo­kė­jo darb­da­vys. Dar­buo­to­jui be­li­ko po nu­ma­ty­to ter­mi­no pa­siim­ti su­kaup­tus pi­ni­gus ne­mo­kant jo­kių mo­kes­čių. GPM ten­ka su­mo­kė­ti tik ta­da, kai su­tar­tis nu­trau­kia­ma pir­ma lai­ko. Bet mo­kė­ti so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­čių net ir šiais at­ve­jais ne­rei­kia.

Bū­ti­na iš­sa­mes­nė analizė

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas li­be­ra­las Kęs­tu­tis Gla­vec­kas nė­ra toks ka­te­go­riš­kas, nors ir su­tin­ka, kad GPM leng­va­ta, tai­ko­ma gy­vy­bės drau­di­mo įmo­koms, dau­giau­sia pa­si­nau­do­ja di­des­nes pa­ja­mas gau­nan­tys gy­ven­to­jai.

„Kai tik at­si­ran­da di­des­nis biu­dže­ti­nių pi­ni­gų po­rei­kis, im­ama nai­kin­ti leng­va­tas. Mo­ty­vuo­ja­ma tuo, kad tie, ku­rie in­ves­tuo­ja į gy­vy­bės drau­di­mą, vė­liau gau­na ne­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų. Bet to­kia GPM leng­va­tos, tai­ko­mos gy­vy­bės drau­di­mo įmo­koms, sis­te­ma eg­zis­tuo­ja ir kai ku­rio­se ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tvir­ti­no K. Gla­vec­kas.

To­dėl, anot jo, rei­kia ge­rai aps­vars­ty­ti, ar ver­ta da­bar nai­kin­ti šią leng­va­tą. Be to, rei­kė­tų iš vals­ty­bės po­zi­ci­jų pa­žvelg­ti į il­ga­lai­kę stra­te­gi­ją. Taip pat pa­ana­li­zuo­ti, kaip toks leng­va­tos pa­nai­ki­ni­mas at­si­liep­tų ki­toms so­cia­li­nėms sri­tims, vi­sų pir­ma – svei­ka­tos drau­di­mui. Esą ne­ga­li­ma iš bend­ro kon­teks­to iš­im­ti vie­no ku­rio nors kom­po­nen­to ir kai­ta­lio­ti jį ne­kei­čiant vi­so kon­teks­to. Ki­taip per­mai­nos ga­li ne­duo­ti lau­kia­mos nau­dos.