Tarp kandidatų į geriausius 2018 m. EŽTT sprendimus – ir Abu Zubaydah prieš Lietuvą
„Stras­bourg Ob­ser­ver“ blo­gas pa­skel­bė apk­lau­są, kvies­da­mas bal­suo­ti už ge­riau­sius ir blo­giau­sius 2018 m. Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mus (EŽTT).

Tarp geriausiųjų – sprendimas dėl CŽA slaptų kalinimo centrų

Jau tradicija tapusioje kasmetinėje apklausoje tarp kandidatų į geriausią 2018 m. sprendimą – ir Teismo sprendimas byloje Abu Zubaydah prieš Lietuvą.

Šioje byloje Teismas pripažino, kad valstybė pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, sudariusi sąlygas Lietuvoje veikti CŽA slaptų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų programai.

Programos vykdymo metu įvairiose pasaulio ir Europos šalyse veikė slapti kalėjimai, kuriuose prieš įtariamuosius terorizmu buvo naudoti taip vadinami „sustiprinti tardymo metodai“, prilygę kankinimams ir žiauriam bei nežmoniškam elgesiui.

Tarp geriausiųjų pateko ir Big Brother Watch ir kiti prieš Jungtinę Karalystę. Šioje byloje Teismas pripažino, kad dalis Jungtinėje Karalystėje galiojusio teisinio reguliavimo, leidusio sistemingai ir masiškai rinkti komunikacijos duomenis, buvo neteisėtas ir pažeidžiantis Konvencijos 8 ir 10 straipsnius, saugančius teisę į privatumą bei teisę į informacijos laisvę, apimančią ir žurnalistinio šaltinio paslaptį.

Tarp blogiausiųjų – sprendimai, siaurinantys įtariamųjų teisių garantijas, saviraiškos laisvės ribas

Apklausoje siūloma balsuoti ir už blogiausius 2018 m. EŽTT sprendimus. Tarp kandidatų – spredimas byloje Beuze prieš Belgiją, kurioje Teismas konstatavo teisės į teisingą teismą, ginamos 6 Konvencijos straipsniu, pažeidimą, tačiau susiaurino įtariamųjų teisės turėti gynėją garantijas.

Dar vienas sprendimas, patekęs į blogiausiųjų sąrašą, priimtas byloje Sinkova prieš Ukrainą. Pareiškimą Teismui pateikė protestuotoja, nubausta trijų metų laisvės atėmimo su atidėjimu bausme už tai, kad ant kariams atminti skirto paminklo ugnies kepė kiaušinius.

Teismas šioje byloje pažymėjo, kad protestuotoja buvo nubausta ne už savo saviraiškos laisvę, tačiau būtent už patį veiksmą, todėl, Teismo vertinimu, Konvencijos 10 straipsnis, garantuojantis saviraiškos laisvę, šiuo atveju pažeistas nebuvo.

Toks sprendimas pagrįstai kelia abejonių, ar kontraversiškos protesto formos visgi neturėtų patekti po Konvencijos apsauga.