Tarp grėsmių nacionaliniam saugumui – korupcija ir socialinė atskirtis
At­nau­ji­nant Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­ją kaip grės­mės bus iš­ryš­ki­na­mos ko­rup­ci­ja, so­cia­li­nė at­skir­tis, sa­ko Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) va­do­vas Vy­tau­tas Ba­kas.

„Pa­ly­gin­ti su anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės par­eng­tu do­ku­men­tu, nau­ja­ja­me įvar­di­ja­ma tai, kad ko­rup­ci­ja griau­na vals­ty­bę iš vi­daus, mes tu­rė­tu­me pa­skai­čiuo­ti, kad vals­ty­bė pa­ti­ria ža­los dėl ko­rup­ci­jos, STT va­do­vas mi­nė­jo, kad ga­lė­tų bū­ti pie 20 proc. ša­lies biu­dže­to, tai – mil­ži­niš­ki ne­te­ki­mai. An­tras as­pek­tas, apie ku­rį bu­vo dau­giau kal­ba­ma, so­cia­li­nė at­skir­tis ir skur­das“, – pir­ma­die­nį po pa­si­ta­ri­mo Sei­me žur­na­lis­tams sa­kė V.Ba­kas.

At­nau­jin­tos Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­jos pro­jek­tą par­en­gė dar bu­vu­si Vy­riau­sy­bė, pa­sta­rą­jį kar­tą stra­te­gi­ja bu­vo per­žiū­rė­ta 2012 me­tais ir no­rė­ta ją pri­tai­ky­ti prie pa­si­kei­tu­sios sau­gu­mo si­tua­ci­jos. Po pa­tei­ki­mo pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­me, do­ku­men­tą nag­ri­nė­ti ėmė­si nau­jo­jo Sei­mo NSGK ir krei­pė­si į vi­suo­me­nę pra­šy­da­mas pa­teik­ti jam siū­ly­mus. Prieš pla­nuo­ja­mą svars­ty­mą ket­vir­ta­die­nio ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je, pir­ma­die­nį do­ku­men­tas ap­tar­tas Sei­mo pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pra­nckie­čio pa­si­ta­ri­me su mi­nis­trais, tar­ny­bų va­do­vais, par­la­men­ta­rais.

Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) va­do­vas Da­rius Jau­niš­kis sa­ko, kad stra­te­gi­jo­je įvar­din­tos grės­mės – ge­rai ži­no­mos iš anks­čiau, o dėl ko­vos su jo­mis bū­dų de­par­ta­men­tas no­rė­tų „dau­giau erd­vės veik­lai“. „Trūks­ta tam ti­krų įsta­ty­mų, ypa­tin­gai dėl VSD (veik­los) apie pre­ven­ci­ją. Yra da­ly­kų, ku­riuos bu­vo­me pa­tei­kę Sei­me, ban­dy­si­me teik­ti ir šiais me­tais“, – žur­na­lis­tams po pa­si­ta­ri­mo sa­kė D.Jau­niš­kis.

Žval­gy­ba bu­vo siū­liu­si „stip­ri­nant in­for­ma­ci­nį sau­gu­mą“ nu­ma­ty­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę už de­zin­for­ma­ci­ją, ta­čiau pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­mo NSGK pri­sta­ty­tas pro­jek­tas taip ir ne­bu­vo pa­teik­tas, su­lau­kęs kri­ti­kos dėl žo­džio lais­vės var­žy­mo. Kar­tu VSD at­sto­vai tuo­met sa­kė no­rin­tys dau­giau prie­mo­nių im­tis prieš tei­si­nin­kus, pa­de­dan­čius mig­ran­tams pikt­nau­džiau­jant pro­ce­dū­ro­mis le­ga­li­zuo­ti at­vy­ki­mą į Lie­tu­vą. VSD siū­lė tarp ga­li­mų sank­ci­jų grą­žin­ti anks­čiau ga­lio­ju­sią for­mą – ofi­cia­lų įspė­ji­mą, kad jį ga­vu­siam as­me­niui to­liau tę­siant veik­lą bū­tų lei­džia­ma im­tis prie­mo­nių jai ap­ri­bo­ti.

Sei­mo pir­mi­nin­kas V.Pra­nckie­tis sa­kė, kad ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus svars­ty­ti na­cio­na­li­nės sau­gu­mo stra­te­gi­jos nau­ją­jį va­rian­tą bus pra­šo­ma per­trau­kos jam pa­pil­dy­ti. „Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­ja la­bai svar­bus do­ku­men­tas mums vi­siems, ir dar yra kur jį to­bu­lin­ti, su­ta­rė­me, kad teik­si­me Sei­mui ir im­si­me per­trau­ką, kad dar pa­pil­dy­tu­me jį pil­nai, bet Vy­riau­sy­bė jau ga­lė­tų veik­ti ir kur­ti stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mo pla­ną“, – sa­kė V.Pra­nckie­tis.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras Rai­mun­das Ka­rob­lis pa­brė­žė, kad dėl stra­te­gi­jos yra bend­ras po­li­ti­nis su­ta­ri­mas: „Man kaip da­ly­va­vu­siam šia­me po­sė­dy­je džiu­gu, kad mes tu­ri­me vi­siš­ką kon­sen­su­są, ir ti­kiuo­si, kad Sei­mas pa­tvir­tins stra­te­gi­ją“. Do­ku­men­te, pa­ly­gin­ti su pir­mi­niu va­rian­tu, jau 2018 me­tais įsi­pa­rei­go­ja­ma pa­siek­ti, kad 2 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) tek­tų gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mui.

Mi­nis­tras sa­kė, kad dau­giau aiš­ku­mo dėl pers­pek­ty­vos di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą po 2018-ųjų bus pra­dė­jus for­muo­ti 2019 me­tų biu­dže­tą. „Kar­tu su 2018 me­tų fi­nan­sų pa­nau­do­ji­mu bus de­ry­bos ir dėl nau­jo 2019 me­tų biu­dže­to, bet esu įsi­ti­ki­nęs, kad per 2017 me­tus tu­rė­si­me dau­giau aiš­ku­mo dėl pers­pek­ty­vos. Aš esu sa­kęs, kad ga­li­ma kal­bė­ti pra­džiai apie 2,2 pro­cen­to, 2,4 pro­cen­to, bet vėl čia yra ma­no as­me­ni­nė nuo­mo­nė ir rei­kės bend­ro su­ta­ri­mo iš vi­sų, pir­miau­sia po­li­ti­nių vei­kė­jų“, – kal­bė­jo R.Ka­rob­lis. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­jos at­nau­jin­ta­me va­rian­te pa­žy­mi­ma, kad Lie­tu­vos sau­gu­mo ap­lin­ką ypač ne­igia­mai vei­kia „Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos veiks­mai, pa­žei­džian­tys tarp­tau­ti­nes nor­mas ir griau­nan­tys tai­syk­lė­mis pa­grįs­tą sau­gu­mo ar­chi­tek­tū­rą Eu­ro­po­je“.

„Ag­re­si­ja prieš kai­my­ni­nes vals­ty­bes, Kry­mo anek­si­ja, prie Lie­tu­vos ir ki­tų ša­lių sie­nų su­telk­ta mo­der­ni Ru­si­jos gink­luo­tė, di­de­lio mas­to puo­la­mo­jo po­bū­džio pra­ty­bos, pa­si­ren­gi­mas iš­vien nau­do­ti ka­ri­nes ir eko­no­mi­nes, ener­ge­ti­nes, in­for­ma­ci­nes ir ki­to­kio po­bū­džio ci­vi­li­nes prie­mo­nes, nu­kreip­tas prieš kai­my­ni­nes vals­ty­bes, ge­bė­ji­mas iš­nau­do­ti vi­di­nes Ry­tų kai­my­nys­tė­je esan­čių ša­lių prob­le­mas, taip pat pa­si­ren­gi­mas pa­nau­do­ti bran­duo­li­nį gink­lą ir prieš jo ne­tu­rin­čias vals­ty­bes yra iš­šū­kis Lie­tu­vos ir vi­sos eu­roat­lan­ti­nės bend­ruo­me­nės sau­gu­mui“, – ra­šo­ma pro­jek­te.

Ja­me kaip grės­mės įvar­dy­tas ir au­gan­tis re­li­gi­nis eks­tre­miz­mas, są­ly­gos te­ro­riz­mui bei ne­kon­tro­liuo­ja­mai mig­ra­ci­jai plist.

Pro­jek­te at­nau­ji­na­mas ri­zi­kos veiks­nių, pa­vo­jų ir grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui są­ra­šas, įtvir­ti­na­mi spren­di­mai, pri­im­ti rea­guo­jant į pa­si­kei­tu­sią vals­ty­bės sau­gu­mo si­tua­ci­ją, t. y. įsi­pa­rei­go­ji­mas ne vė­liau kaip 2018 me­tais pa­siek­ti 2 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to fi­nan­sa­vi­mą gy­ny­bai, šauk­ti­nių ka­riuo­me­nės grą­ži­ni­mas.

Stra­te­gi­jai pra­ėju­sių me­tų rug­sė­jį pri­ta­rė Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­ba, vė­liau do­ku­men­tui pri­tar­ta Vy­riau­sy­bė­je, ga­lu­ti­nai stra­te­gi­ją tu­ri pa­tvir­tin­ti Sei­mas.