T. Janeliūnas: tai – vienas liūdniausių D. Grybauskaitės pranešimų
Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (TSPMI) pro­fe­so­rius To­mas Ja­ne­liū­nas pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės me­ti­nį pra­ne­ši­mą pa­va­di­no vie­nu liūd­niau­siu iš vi­sų bu­vu­sių. Nors pa­mi­nė­ta ne­ma­žai po­zi­ty­vių da­ly­kų, po­li­to­lo­go nuo­mo­ne, iš ša­lies va­do­vės skli­do di­džiu­lio nu­si­vy­li­mo ir net pa­si­da­vi­mo emo­ci­ja.

„Man tai – tur­būt liūd­niau­sias pra­ne­ši­mas tarp vi­sų da­ry­tų D. Gry­baus­kai­tės. Nors ne­ma­žai pa­mi­nė­ta po­zi­ty­vių da­ly­kų, bet iš jos skli­do di­džiu­lio nu­si­vy­li­mo ir net pa­si­da­vi­mo emo­ci­ja. Anks­čiau bent jau bu­vo pyk­tis ir no­ras ko­vo­ti. Šie­met – tar­si su­si­tai­ky­mas, kad ko­vo­ti su pel­ke ne­įma­no­ma“, – įspū­džiais sa­vo so­cia­li­nio tink­lo pa­sky­ro­je pa­si­da­li­jo T. Ja­ne­liū­nas.

Anot po­li­to­lo­go, šių me­tų pre­zi­den­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas – be­ne stip­riau­sias smū­gis so­cial­de­mo­kra­tams į pa­šir­džius. „Par­ti­jai, ku­riai „pir­miau­sia – žmo­gus“. So­cial­de­mo­kra­tams, ku­rių vi­zi­ti­nė kor­te­lė ir mi­si­ja tu­rė­jo bū­ti so­cia­li­nė po­li­ti­ka. Ta­čiau so­cial­de­mo­kra­tams taip rū­pė­jo so­cia­li­nė po­li­ti­ka ir „pap­ras­tas žmo­gus“, kad net ne­pa­no­ro va­do­vau­ti So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai! To­dėl nors tie­sio­giai ir ne­įvar­dy­ta, bet so­cial­de­mo­kra­tų va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė šia­me pra­ne­ši­me aiš­kiai nu­ro­dy­ta kaip su­si­mo­vu­si. „Sa­bo­tuo­jan­ti Vy­riau­sy­bė“ – tur­būt do­mi­nuo­jan­tis epi­te­tas, skir­tas šiai Vy­riau­sy­bei, ku­ri pa­si­žy­mė­jo dau­gy­be dar­bo gru­pių, „in­ves­ti­ci­jo­mis“ į eks­per­tų už­sa­ky­mus, bet ne­tu­rin­ti jo­kio stra­te­gi­nio mąs­ty­mo ir vals­ty­bės val­dy­mo kom­pe­ten­ci­jų. Kuo­met so­cia­li­nis sau­gu­mas tam­pa vie­na iš svar­biau­sių bė­dų per so­cial­de­mo­kra­tų val­dy­mo lai­ko­tar­pį – tai klau­si­mas, kam rei­ka­lin­ga so­cial­de­mo­kra­tų Vy­riau­sy­bė? Ar re­for­muo­ta svei­ka­tos sis­te­ma? Iš­spręs­ti vai­kų ir mo­te­rų ap­sau­gos nuo smur­to skau­du­liai? Kas nors pa­da­ry­ta dėl al­ko­ho­lio kon­tro­lės? Ras­ta ryž­to ne­akre­di­tuo­ti nors vie­no mer­dė­jan­čio uni­ver­si­te­to? Kuo­met taip smar­kiai kri­ti­kuo­ta anks­tes­nė aukš­to­jo moks­lo re­for­ma – ar pa­da­ry­ta kas nors dau­giau, iš­sky­rus krep­še­lių pers­kirs­ty­mą tarp moks­lo sri­čių? Tur­būt vie­na iš Lie­tu­vos po­li­ti­nės sis­te­mos prob­le­mų, kad taip ir ne­su­si­for­ma­vo nor­ma­li „kai­rio­ji“ par­ti­ja“, – svars­tė T. Ja­ne­liū­nas.

Kaip pa­ste­bi jis, pa­sta­rie­ji me­tai bu­vo iš­ties pa­lan­kūs eko­no­mi­ne pra­sme – au­gi­mas, ku­rį ga­li­ma iš­nau­do­ti stip­ri­nant so­cia­li­nę ap­sau­gą ir ma­ži­nant vi­suo­me­nės gru­pių at­otrū­kius, bet nu­si­vy­li­mas vals­ty­be nė kiek ne­su­ma­žė­jo. „E­mig­ra­ci­jos au­gi­mas, ei­lės prie Lidl – tik ke­li aiš­kūs ženk­lai. Ge­rai, kad rin­ki­mai bent kas ket­ve­rius me­tus. Blo­gai, kad ma­žai vil­čių, jog kas nors bus ki­taip ki­tus ket­ve­rius me­tus“, – sa­kė T. Ja­ne­liū­nas.