T. Davulis: Darbo kodekso kūrėjų tikslai – realizuoti
Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tui bai­gus svars­ty­ti nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so pro­jek­tą, vie­nas jo kū­rė­jų, Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kas To­mas Da­vu­lis do­ku­men­tą va­di­na komp­ro­mi­si­niu su­si­ta­ri­mu, ne­pai­sant to, kad tik kai ku­rias kū­rė­jų idė­jas pa­lai­kė vi­sos pu­sės.

In­ter­viu BNS T.Da­vu­lis tvir­ti­no, kad pa­grin­di­niai nau­jo­jo ko­dek­so kū­rė­jų tiks­lai rea­li­zuo­ti, ta­čiau pri­pa­ži­no, kad svars­ty­muo­se pa­si­ges­ta kons­truk­ty­vu­mo, be to, jis už­si­me­na apie ga­li­mą bū­si­mų Sei­mo rin­ki­mų įta­ką ko­dek­so pri­ėmi­mui.

T.Da­vu­lis sa­ko, kad ku­riant pir­mi­nį ko­dek­so va­rian­tą, ne­bu­vo sie­kia­ma iš es­mės li­be­ra­li­zuo­ti dar­bo rin­ką, o, pa­vyz­džiui, ter­mi­nuo­tų­jų su­tar­čių su­da­ry­mas liks su­var­žy­tas la­biau ne­gu da­bar.

– Kas Jus ne­ra­mi­na, kai klau­so­tės, kaip Sei­me dis­ku­tuo­ja­ma dėl nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so?

– Džiu­gi­na tai, kad pra­dė­tos dis­ku­si­jos apie la­bai svar­bų Lie­tu­vos eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės ge­ro­vės pa­ma­ti­nį ele­men­tą – dar­bo san­ty­kius. Ste­bė­ti­na, kad la­bai il­gą lai­ką tai bu­vo tar­si pri­mirš­ta. Vi­sos dis­ku­si­jos apie tai, kaip Lie­tu­va su­ku­ria pre­kes ar pa­slau­gas, ko­kio­mis są­ly­go­mis įmo­nė­se dir­ba žmo­gus, su­si­ves­da­vo tik į tai, ko­kia tu­ri bū­ti jo al­ga, ar­ba kaip pri­vers­ti darb­da­vį, ta­me tar­pe ir vals­ty­bę – di­džiau­sią darb­da­vį, įtik­ti vie­nai ar ki­tai dar­buo­to­jų ka­te­go­ri­jai. Ati­tin­ka­mi spren­di­mai rem­da­vo­si esa­ma pa­dė­ti­mi, ku­ri ne­kves­tio­nuo­ja­mai ver­ti­na­ma kaip ge­ra ar ne­pa­kei­čia­ma ar tie­siog nu­sis­to­vė­ju­sia.

Ta­ry­bi­nės dar­bo tei­sės re­lik­tuo­se pa­sik­ly­dę darb­da­viai ir dar­buo­to­jai ne­ras­da­vo at­sa­ky­mų į pa­grin­di­nius klau­si­mus, ar įma­no­ma glo­ba­lio­je kon­ku­ren­ci­nė­je rin­ko­je veik­ti, dirb­ti ir oriai gy­ven­ti pla­ni­nės eko­no­mi­kos fab­ri­kų są­ly­go­mis su­kur­tų nor­mų pa­grin­du. Tei­sė sa­ko vie­na, gy­ve­ni­mo ir eko­no­mi­nė lo­gi­ka – ki­ta, dar­bo gin­čą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas – kar­tais tre­čia.

– Ko­kias iš­va­das iš to ga­li­ma da­ry­ti?

– To­kia si­tua­ci­ja pra­žū­tin­ga aš­trios tarp­vals­ty­bi­nės kon­ku­ren­ci­jos są­ly­go­mis. Iš­ori­nius eko­no­mi­nius – in­ves­ti­ci­nio kli­ma­to, tarp­tau­ti­nės dar­bo, kaš­tų kon­ku­ren­ci­jos – veiks­nius vals­ty­bės vi­du­je ga­li­me ne­ig­ti ir su jais ne­su­tik­ti, ta­čiau tai ne­pa­keis ob­jek­ty­vios rea­ly­bės – pa­gal dar­bo san­ty­kių re­gu­lia­vi­mą įvai­riais tarp­tau­ti­niais ver­ti­ni­mais esa­me la­bai įdo­mio­je po­zi­ci­jo­je pa­sau­ly­je. Bet ne tiek rei­tin­gai yra svar­bu, kiek tai, kad ši po­zi­ci­ja ne­pri­de­da mū­sų žmo­nėms nei dau­giau pa­ja­mų, nei pa­di­di­na jų ge­ro­vės po­jū­tį ar lai­mės in­dek­są. Ši rea­ly­bė ver­čia per­žiū­rė­ti re­gu­lia­vi­mą, kri­tiš­kai įver­tin­ti jo ne­igia­mas pa­sek­mes – ko­dėl ne­sus­tab­do­me ge­riau­sių dar­buo­to­jų nu­te­kė­ji­mo, ko­dėl ne­pri­trau­kia­me dar dau­giau ge­res­nių aukš­tos ko­ky­bės dar­bo vie­tas ku­rian­čių in­ves­ti­ci­jų.

Svars­tant ko­dek­so pro­jek­tą, kons­truk­ty­vu­mo bu­vo pa­si­ges­ta vi­so­se gran­dy­se. Dau­ge­lis pa­siū­ly­mų keis­ti esa­mą re­gu­lia­vi­mą, sie­kiant iš­spręs­ti prob­le­mas, pa­vyz­džiui, leis­ti dau­giau su­tar­čių rū­šių, įskai­tant ter­mi­nuo­tas su­tar­tis, ir to­kiu bū­du ska­tin­ti kur­ti dar­bo vie­tas, lanks­čiau tvar­ky­ti dar­bo lai­ką, at­si­sa­ky­ti ne­pag­rįs­tų ir dis­kri­mi­nuo­jan­čių ga­ran­ti­jų, su­pap­ras­tin­ti dar­bo už­mo­kes­čio aps­kai­čia­vi­mą, kad bū­tų są­ži­nin­gai at­sis­kai­to­ma už virš­va­lan­džius ir pa­na­šiai, bu­vo eli­mi­nuo­ti be mo­ty­vų.

Ga­liau­siai svars­ty­mai Sei­mo ko­mi­te­te tik pa­tvir­ti­no tai, kas bu­vo pli­ka aki­mi ma­to­ma su so­cia­li­nės tei­sė­kū­ros pro­ce­sais bent kiek su­si­pa­ži­nu­siam as­me­niui – so­cia­li­nė par­tne­rys­tė na­cio­na­li­niu ly­giu Lie­tu­vo­je yra deg­ra­da­vu­si ir ne­pa­jė­gi spręs­ti svar­biau­sių vi­suo­me­nės so­cia­li­nės rai­dos prob­le­mų.

– Kaip Jūs ver­ti­na­te da­bar­ti­nę, Sei­mo ko­mi­te­to jau iš es­mės nu­šli­fuo­tą ko­dek­so pro­jek­to ver­si­ją?

– Pro­jek­tas iš es­mės iš­lai­kė sa­vo struk­tū­rą ir pa­grin­di­niai kū­rė­jų tiks­lai ja­me rea­li­zuo­ti. Tei­sė­kū­ra yra su­dė­tin­gas in­te­re­sų de­ri­ni­mo pro­ce­sas, tad na­tū­ra­lu, kad ja­me vie­nu ar ki­tu bū­du pa­si­reiš­kia at­ski­rų so­cia­li­nių gru­pių in­te­re­sai. Mums, kaip ko­dek­so kū­rė­jams, bu­vo svar­bu, kad to­kiuo­se svars­ty­muo­se ne­bū­tų su­griau­ta bend­ra ko­dek­so struk­tū­ra.

Su­pran­ta­ma, kad kai ku­rie pa­siū­ly­mai ga­lė­jo su­kel­ti įvai­rių gru­pių ir jų at­sto­vų pa­sip­rie­ši­ni­mą. Gai­la, kad kai ku­rios idė­jos, ku­rioms bu­vo pri­tar­ta Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je, ko­mi­te­te bu­vo at­mes­tos, ta­čiau ti­kiu, kad jos ras sa­vo vie­tą įsta­ty­me vė­les­nia­me eta­pe. Kai ku­rioms idė­joms bu­vo su­ras­ti vi­sas pu­ses ten­ki­nan­tys komp­ro­mi­sai, ku­rie pa­ge­ri­no bend­rą ko­dek­so ko­ky­bę, tad ga­li­ma teig­ti, kad pro­jek­tas – iš­dis­ku­tuo­tas ir šian­dien so­cia­li­nį komp­ro­mi­są at­spin­din­tis su­si­ta­ri­mas. Ti­kė­ti­na, nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas bus dar­bo rin­ką pa­gy­vi­nan­tis, ša­lies kon­ku­ren­cin­gu­mą pa­di­di­nan­tis, skaid­ru­mą ir ti­kru­mą dar­bo san­ty­kiuo­se įtvir­ti­nan­tis tei­sės ak­tas.

Pa­siū­ly­tas Sei­mui ko­dek­so pro­jek­tas at­spin­dė­jo so­cia­li­nį komp­ro­mi­są tarp dar­buo­to­jų ir darb­da­vių šiai die­nai. Pa­vo­jin­ga iš es­mės keis­ti šiuos so­cia­li­nių par­tne­rių pa­siek­tus su­si­ta­ri­mus, ne­pai­sant to, kad vie­na iš so­cia­li­nės par­tne­rys­tės ša­lių (Tri­ša­lė ta­ry­ba – BMS) vė­liau, svars­tant pro­jek­tą Sei­mo ko­mi­te­te, apie juos vi­siš­kai pa­mir­šo. Tai vėl­gi by­lo­ja apie že­mą mū­sų so­cia­li­nės par­tne­rys­tės kul­tū­rą, ku­ri at­sis­pin­di per ko­lek­ty­vi­nių de­ry­bų ir ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių va­kuu­mą. Dar­bo ko­dek­sas yra so­cia­li­nis komp­ro­mi­sas, ir jei pri­mes­tas komp­ro­mi­sas yra so­cia­liai ne­tei­sin­gas ar ne­pa­ke­lia­mas, jis pa­pras­čiau­sia ne­veiks, ne­prik­lau­so­mai nuo po­li­ti­kų įsi­vaiz­da­vi­mo.

Dar­bo ko­dek­so pro­jek­to svars­ty­mas dar kar­tą par­odė, kad tai – ypa­tin­go jau­tru­mo tei­sės ak­tas, ku­rio nuo­sta­tos svar­bios di­de­lei sam­do­mą dar­bą dir­ban­čių as­me­nų da­liai. Su­de­rin­ti jų ir darb­da­vių in­te­re­sus, sie­kiant di­des­nio užim­tu­mo ir di­des­nių al­gų – su­dė­tin­gas vi­sų po­li­ti­nių jė­gų su­si­tel­ki­mo rei­ka­lau­jan­tis už­da­vi­nys.

– Nau­jo­jo ko­dek­so tiks­las – li­be­ra­li­zuo­ti dar­bo rin­ką. Ar da­bar­ti­nis jo va­rian­tas tai leis pa­da­ry­ti?

– Ne­no­rė­čiau su­tik­ti – Dar­bo ko­dek­so pa­siū­ly­mu ne­sie­kia­ma kar­di­na­liai li­be­ra­li­zuo­ti dar­bo rin­kos. No­rin­tiems su­si­pa­žin­ti su li­be­ra­lia dar­bo rin­ka rei­kė­tų pa­ban­dy­ti pa­dir­bė­ti kai ku­rio­se JAV vals­ti­jo­je, Aus­tra­li­jo­je, Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, Ang­li­jo­je ar net Ki­ni­jo­je ir ki­to­se Azi­jos ar Pie­tų Ame­ri­kos vals­ty­bė­se. Net mū­sų kai­my­nai len­kai, lat­viai, slo­va­kai ar es­tai at­ro­do ki­taip, tar­si vi­siš­kai iš­si­va­da­vę iš so­cia­lis­ti­nių ste­reo­ti­pų.

So­cia­li­nio mo­de­lio eti­ke­tė „li­be­ra­li­za­vi­mas“ nė­ra tei­sin­gas dėl ke­lių prie­žas­čių – be­si­do­min­tys dar­bo tei­sės ge­ne­ze pui­kiai su­pran­ta, kad esan­ti dar­bo tei­sė Lie­tu­vo­je yra su­kur­ta ki­tos eko­no­mi­nės sis­te­mos ir ki­tiems vers­lo ir žmo­gaus bū­vio san­ty­kiams. Jie pa­si­žy­mi griež­tu­mu, per­dė­tu re­gu­lia­vi­mu, ku­rio ne­be­pai­so nei pa­čios ša­lys – darb­da­viai ir dar­buo­to­jai, nei jų gin­čus spren­džian­tys teis­mai. Ne­sup­ran­ta­mi ša­lims truk­džiai ne­vei­kia – jie apei­na­mi, net ir eg­zis­tuo­jant kon­tro­liuo­jan­čiam me­cha­niz­mui. Šios sis­te­mos gy­dy­mą va­din­ti li­be­ra­li­za­vi­mu, reiš­kia pa­mirš­ti at­skai­tos taš­ką, nuo ku­rio pra­de­da­me mes ir ku­rį tu­ri šian­dien Va­ka­rų de­mo­kra­ti­jos. Tai­gi, mes pir­miau­sia tu­ri­me su­sit­var­ky­ti sa­vo dar­bo rin­kos vi­du­je, kad dėl iš pra­ei­ties pa­vel­dė­tų spren­di­mų ne­nu­ken­tė­tu­me šian­dien glo­ba­lio­je kon­ku­ren­ci­nė­je ko­vo­je, kad kur­tu­me ge­rą­sias dar­bo vie­tas čia, Lie­tu­vo­je.

– Dėl ko­kių da­ly­kų, ku­rie iš­kri­to iš ko­dek­so, Jums la­biau­siai gai­la, ir ko­kių ge­rų pa­pil­do­mų nuo­sta­tų at­si­ra­do?

– Ne­si­no­ri kal­bė­ti apie de­ta­les, nes jų be ga­lo daug. Yra Sei­mo ko­mi­te­to spren­di­mai, ku­rie da­ro di­de­lį ir tei­gia­mą įta­ką dar­bo tei­sės rai­dai, ir so­cia­li­nio mo­de­lio sėk­mei. Su­pran­ta­ma, kai ku­riems spren­di­mams ne­si­no­ri pri­tar­ti, pa­vyz­džiui, ter­mi­nuo­tų­jų su­tar­čių su­da­ry­mo su­var­žy­mai, ku­rie yra dar di­des­ni nei šian­dien, nie­kaip ne­ga­li tei­gia­mai įta­ko­ti nau­jų dar­bo vie­tų stei­gi­mo, dar­bo lai­ko griež­ti­ni­mas ne­ats­pin­di Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bos ir Eu­ro­pos ko­mi­si­jos bei eks­per­tų re­ko­men­da­ci­jų. Vis tik svar­bu su­vok­ti, kad yra pa­siek­ta prog­re­so dau­ge­ly­je sri­čių – so­cia­li­nė par­tne­rys­tė įmo­nė­se per dar­bo ta­ry­bas, dar­bo su­tar­čių įvai­ro­vė, dar­bo lanks­tu­mas dar­buo­to­jui, mo­ky­ma­sis vi­są gy­ve­ni­mą ir ki­ta.

– Ko­kios Jū­sų prog­no­zės dėl ko­dek­so pri­ėmi­mo Sei­me – ar rin­ki­mai ne­pa­kiš ko­jos?

– Bū­si­mi Sei­mo rin­ki­mai – la­bai rim­tai to­kio su­dė­tin­go tei­sės ak­to pri­ėmi­mo pro­ce­są įta­ko­jan­tis veiks­nys. La­bai no­ri­si ti­kė­ti, kad Sei­mas pri­ims do­ku­men­tą, rem­da­ma­sis to­mis įžval­go­mis, ku­rios bu­vo pa­teik­tos, ob­jek­ty­viai at­siž­vel­giant į nū­die­nos ak­tua­li­jas ir at­ei­ties iš­šū­kius. Del­si­mas ir bū­ti­nų spren­di­mų ati­dė­ji­mas – blo­giau­sia iš­ei­tis to­kia­me taš­ke, kai rin­kos lau­kia mū­sų reak­ci­jos į bū­ti­ny­bės pa­dik­tuo­tus po­rei­kius keis­tis.

.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to pro­fe­so­rius T.Da­vu­lis – so­cia­li­nį mo­de­lį kū­ru­sios dar­bo gru­pės va­do­vas. Mo­de­lį, ku­rį su­da­ro 40 įsta­ty­mų pa­tai­sų pro­jek­tų, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu už 1,45 mln. eu­rų ren­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­to, So­cia­li­nių moks­lų ins­ti­tu­to, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to, už­sie­nio ne­prik­lau­so­mi eks­per­tai.

Daug gin­čų tarp val­džios, vers­lo ir pro­fe­si­nių są­jun­gų su­kė­lęs dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mą bei „Sod­ros“ pen­si­jų sis­te­mos pert­var­ką nu­ma­tan­tis nau­jas so­cia­li­nis mo­de­lis Sei­mui pa­teik­tas 2015 me­tų spa­lį, ta­čiau dėl 2016 me­tų biu­dže­to svars­ty­mo dis­ku­si­jos bu­vo ati­dė­tos.

Reng­ti nau­ją so­cia­li­nį mo­de­lį nu­tar­ta dar 2012 me­tų va­sa­rą, moks­li­nin­kai bai­gė 2015 me­tų pra­džio­je.