Svetimšalių legionas prieš bedarbių armiją
Per pen­ke­rius me­tus Lie­tu­vo­je įdar­bin­tų tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čių pa­gau­sė­jo dau­giau nei tris­kart. Jų da­ly­va­vi­mas dar­bo rin­ko­je iš es­mės ver­ti­na­mas po­zi­ty­viai ir sie­ja­mas su eko­no­mi­kos ki­li­mu, ta­čiau kar­tu pa­brė­žia­ma, kad tai vyks­ta tuo me­tu, kai ne­dar­bo ly­gis mū­sų ša­ly­je yra pa­ly­gin­ti di­de­lis.

Nors Lie­tu­vo­je dar­bo ne­tu­ri 175 tūkst. gy­ven­to­jų (maž­daug de­šim­ta­da­lis dar­bin­go am­žiaus žmo­nių), įdar­bi­na­ma vis dau­giau tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čių. Šiuo me­tu lei­di­mus dirb­ti Lie­tu­vo­je tu­ri 6 143 to­kie as­me­nys. Dau­gu­ma jų plu­ša Vil­niu­je, Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se. Iš ma­žes­nių sa­vi­val­dy­bių do­mi­nuo­ja Tra­kai, Šal­či­nin­kai ir Vi­sa­gi­nas.

Kaip nu­ro­do Lie­tu­vos dar­bo bir­ža (LDB), per­nai tei­sę dirb­ti Lie­tu­vo­je tu­rė­jo 39 už­sie­nio vals­ty­bių pi­lie­čiai - 3159 iš Ukrai­nos, 1542 iš Bal­ta­ru­si­jos, 157 iš Ki­ni­jos, 128 iš Mol­do­vos, 98 iš Ru­si­jos, 75 iš Gru­zi­jos, 49 iš Šri Lan­kos, 34 iš In­di­jos. Per du šių me­tų mė­ne­sius dau­giau­sia lei­di­mų dirb­ti iš­duo­ta ukrai­nie­čiams, bal­ta­ru­siams, ru­sams ir mol­da­vams. Kad juos gau­tų, tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čiai pri­va­lo bū­ti re­gis­truo­ti Lie­tu­vo­je, įro­dy­ti tu­ri­mą ir mū­sų darb­da­viams rei­ka­lin­gą kva­li­fi­ka­ci­ją bei dar­bo pa­tir­tį, ati­tik­ti dar ke­le­tą rei­ka­la­vi­mų.

Lei­di­mai iš­duo­da­mi dve­jiems me­tams. Trūks­ta­mų pro­fe­si­jų spe­cia­lis­tams be per­trau­kos lei­džia­ma dirb­ti ket­ve­rius me­tus. LDB duo­me­ni­mis, 89 proc. tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čių per­nai dir­bo pa­slau­gų sek­to­riu­je, 9 proc. - pra­mo­nė­je, 2 proc. - sta­ty­bo­se. Daž­niau­siai tai vi­rė­jai, su­vi­rin­to­jai, lai­vų kor­pu­sų su­rin­kė­jai, sta­ty­bi­nin­kai, pa­klau­siau­si - to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jai.

Vie­nur - vai­ruo­to­jai, ki­tur - virėjai

Šiau­liuo­se per­nai dir­bo net 1156 tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čiai. Šiau­lių te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos di­rek­to­rius Ri­mun­das Do­mar­kas LŽ pa­brė­žė, kad šia­me mies­te nuo se­no vei­kia daug kro­vi­nių ve­ži­mo kom­pa­ni­jų. „Vien per­nai į Šiau­lių įmo­nes at­vy­ko dirb­ti dau­giau kaip 300 nau­jų vai­ruo­to­jų iš tre­čių­jų ša­lių“, - at­krei­pė dė­me­sį R. Do­mar­kas.

Ta­čiau tarp­tau­ti­nių ve­ži­mų bend­ro­vės, no­rė­da­mos įdar­bin­ti už­sie­nie­čius, pir­miau­sia tu­ri pa­skelb­ti vai­ruo­to­jų pa­ieš­ką Lie­tu­vo­je. Tik tuo at­ve­ju, jei ne­su­lau­kia pa­gei­dau­jan­čių dirb­ti Lie­tu­vos pi­lie­čių, jos ga­li pri­im­ti sve­tim­ša­lius. „Ne­tu­riu duo­me­nų, ko­kį at­ly­gi­ni­mą gau­na Šiau­lių įmo­nė­se dir­ban­tys vai­ruo­to­jai, at­vy­kę iš tre­čių­jų ša­lių. Ta­čiau ga­li­ma nu­ma­ny­ti, kad jie ten­ki­na­si ma­žes­niu už­dar­biu, nei rei­ka­lau­ja lie­tu­viai“, - spė­jo R. Do­mar­kas. Taip jis aiš­ki­no si­tua­ci­ją, ko­dėl Šiau­lių, gar­sė­jan­čių itin di­de­liu ne­dar­bu, įmo­nės vai­ruo­to­jais įdar­bi­na už­sie­nie­čius.

An­tra­me pa­gal dy­dį Lie­tu­vos mies­te Kau­ne per­nai dir­bo ko­ne tris­kart ma­žiau nei Šiau­liuo­se tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čių - 415. Kaip aiš­ki­no Kau­no te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­ja In­ga Bal­na­no­sie­nė, to­kia pa­dė­tis su­sik­los­tė to­dėl, kad lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je nie­ka­da ne­bu­vo smar­kiai iš­plė­to­tas kro­vi­nių ga­be­ni­mo sek­to­rius, tad Kau­nui ne­rei­kia į Lie­tu­vą plūs­tan­čių vai­ruo­to­jų iš už­sie­nio. „Čia tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čiai įdar­bi­na­mi vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įmo­nė­se“, - pri­dū­rė ji. Pa­sak I. Bal­na­no­sie­nės, Kau­no res­to­ra­nuo­se dir­ba vi­rė­jų iš Azer­bai­dža­no, Ar­mė­ni­jos, In­di­jos. „Vil­niu­je, kur vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gų yra dau­giau, įdar­bi­na­ma vi­rė­jų ir iš ki­tų, mums kur kas eg­zo­tiš­kes­nių kraš­tų", - tei­gė dar­bo bir­žos at­sto­vė.

Pa­si­do­mė­jus, ko­dėl pa­gal tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čių skai­čių ki­tus Lie­tu­vos re­gio­nus len­kia Tra­kų sa­vi­val­dy­bė, ku­rio­je per­nai lei­di­mus dirb­ti tu­rė­jo 166 to­kie as­me­nys, Vil­niaus te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Tra­kų sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja Va­lia Sta­pu­lio­ny­tė pa­brė­žė, kad ne­ma­žai tarp­tau­ti­nių kro­vi­nių ve­ži­mo bend­ro­vių nuo se­no vei­kia Elek­trė­nuo­se, ir jos, ne­ra­du­sios no­rin­čių dirb­ti lie­tu­vių, pri­ima už­sie­nie­čius.

Iš­ge­na ma­ži atlyginimai

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės ve­žė­jų au­to­mo­bi­liais aso­cia­ci­jos „Li­na­va“ se­kre­to­rius trans­por­to po­li­ti­kai Gin­tau­tas Ra­mas­laus­kas LŽ tvir­ti­no, kad Lie­tu­vo­je, "Li­na­vos" duo­me­ni­mis, tu­rė­tų bū­ti įdar­bin­ta dau­giau­sia 3 tūkst. to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jų iš tre­čių­jų ša­lių. Šios ka­te­go­ri­jos dar­buo­to­jų trūks­ta vi­so­se Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bė­se.

„Se­nų­jų ES ša­lių kom­pa­ni­jos vai­ruo­to­jų gre­tas pa­pil­do įdar­bin­da­mos šios pro­fe­si­jos at­sto­vus iš Lie­tu­vos ir ki­tų ES nau­jo­kių, nes ga­li pa­siū­ly­ti di­des­nį at­ly­gį už dar­bą. Mums į lais­vas vie­tas be­lie­ka pri­im­ti tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čius“, - dės­tė G. Ra­mas­laus­kas. Jis pa­žy­mė­jo, kad tu­rė­da­mas ga­li­my­bę rink­tis darb­da­vys vi­sa­da no­riau įdar­bi­na sa­vo vals­ty­bės gy­ven­to­ją, o ne im­ig­ran­tą. "Li­na­vos" at­sto­vas ne­ma­no, jog at­ei­ty­je Lie­tu­vos bend­ro­vė­se ga­lė­tų smar­kiai pa­dau­gė­ti vai­ruo­to­jų iš tre­čių­jų ša­lių. Trans­por­to sek­to­rius iš­gy­ve­na to­li gra­žu ne pa­čius ge­riau­sius lai­kus, tad veik­lai ne­sip­le­čiant ne­rei­kės ir nau­jų šios sri­ties dar­buo­to­jų.

LDB duo­me­nys ro­do, kad sta­ty­bų sek­to­riu­je plu­ša apie 2 proc. už­sie­nie­čių, ta­čiau Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Da­liaus Ged­vi­lo ži­nio­mis, mū­sų sta­ty­bų bend­ro­vė­se ga­li dirb­ti maž­daug 2 tūkst. tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čių. „Ne­se­niai ga­vo­me Ukrai­nos vers­lo struk­tū­rų ir šios vals­ty­bės am­ba­sa­dos pra­šy­mą sta­ty­bi­nin­kais įdar­bin­ti ukrai­nie­čių“, - sa­kė jis. Aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas pri­mi­nė, kad tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čiai, no­rė­da­mi dirb­ti mū­sų kraš­te, pri­va­lo gau­ti Šen­ge­no vi­zą, o pa­tir­tis ro­do, jog ne­ma­žai da­liai ją ga­vu­sių žmo­nių Lie­tu­va tam­pa vien tar­pi­ne sto­te­le - čia im­ig­ra­vę sta­ty­bi­nin­kai per­si­ke­lia į tas Eu­ro­pos vals­ty­bes, ku­rio­se ga­li dau­giau už­dirb­ti.

Sve­tur iš­vyks­ta ir Lie­tu­vos pi­lie­čiai, tu­rin­tys sta­ty­bi­nin­ko spe­cia­ly­bę. D. Ged­vi­lo ma­ny­mu, Lie­tu­vai teks im­por­tuo­ti sta­ty­bi­nin­kus tol, kol šios sri­ties dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai mū­sų kraš­te bus ma­žes­ni nei ki­to­se ES vals­ty­bė­se.

Boguslavas Gruževskis/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ir ge­rai, ir nelabai

Fak­tą, kad Lie­tu­vo­je šiuo me­tu įdar­bin­ta dau­giau kaip 6 tūkst. tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čių, Dar­bo rin­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius pro­fe­so­rius Bo­gus­la­vas Gru­ževs­kis ver­ti­na ne­vie­na­reikš­miš­kai. Anot jo, esa­ma ir tei­gia­mų, ir ne­igia­mų as­pek­tų.

„Pir­miau­sia rei­kia pa­sa­ky­ti, kad dar­bo jė­gos im­ig­ra­ci­ja liu­di­ja apie eko­no­mi­kos pa­ki­li­mą. O tai jau ge­rai. Ma­no tu­ri­mais duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je dau­giau­sia dir­ba iš tre­čių­jų ša­lių at­vy­ku­sių vai­ruo­to­jų, su­vi­rin­to­jų ir vi­rė­jų. Ge­rai, kad jie da­ly­vau­ja mū­sų dar­bo rin­ko­je, nes pa­ten­ki­na darb­da­vių po­rei­kius, sta­bi­li­zuo­ja pa­dė­tį dar­bo rin­ko­je“, - aiš­ki­no B. Gru­ževs­kis.

Blo­gai yra tai, pro­fe­so­riaus tei­gi­mu, jog lais­vos dar­bo vie­tos, Lie­tu­vo­je esant di­de­liam ne­dar­bui, ati­ten­ka ki­tų vals­ty­bių pi­lie­čiams. „Ge­rai bū­tų bu­vę ta­da, jei bū­tu­me taip iš­plė­to­ję pra­mo­nę, kad mums rei­kė­tų ne iš ki­tų ša­lių im­por­tuo­ja­mų vai­ruo­to­jų ar vi­rė­jų, bet aukš­tą­sias tech­no­lo­gi­jas iš­ma­nan­čių spe­cia­lis­tų. Tuo­met bū­tų ga­li­ma kal­bė­ti apie vi­sa­pu­siš­ką lai­mė­ji­mą“, - įsi­ti­ki­nęs jis.