Švedijos narystė NATO galėtų padėti atgrasyti Rusiją
Na­rys­tė NA­TO blo­ke ne­išsp­ręs­tų Šve­di­jos gy­ny­bos trū­ku­mų, bet ga­lė­tų at­gra­sy­ti Ru­si­ją, kad ji ne­pra­dė­tų konf­lik­to Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne, sa­ko­ma Stok­hol­mo vy­riau­sy­bės už­sa­ky­mu par­eng­to­je nau­jo­je at­as­kai­to­je.

Šve­dų nau­jie­nų agen­tū­ra TT su­si­pa­ži­no su šia at­as­kai­ta prieš ją ofi­cia­liai pa­tei­kiant vy­riau­sy­bei.

Do­ku­men­te ne­pa­tei­kia­mas kon­kre­tus at­sa­ky­mas į įnir­tin­gus de­ba­tus kurs­tan­tį klau­si­mą, ar tra­di­ciš­kai ne­utra­li Šve­di­ja tu­rė­tų įsto­ti į NA­TO, ta­čiau apž­vel­gia­mi na­rys­tės Al­jan­se pri­va­lu­mai ir trū­ku­mai.

Per­nai va­sa­rą dip­lo­ma­tas Kris­te­ris Brin­geus vy­riau­sy­bės bu­vo pa­skir­tas iš­tir­ti ga­li­mus Šve­di­jos ka­ri­nius ir gy­ny­bos ry­šius su ki­to­mis ša­li­mis. Jis pa­da­rė iš­va­dą, kad pri­si­jun­gus prie NA­TO vi­sų pir­ma bū­tų eli­mi­nuo­tas ne­ti­kru­mas, kaip Šve­di­ja elg­tų­si konf­lik­to Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne at­ve­ju.

„To­dėl bend­ras konf­lik­tus at­gra­san­tis po­ten­cia­las vi­sais at­žvil­giais pa­di­dė­tų“, – sa­ko­ma at­as­kai­to­je.

Vis dėl­to pa­žy­mi­ma, kad šį veiks­nį su­nku įver­tin­ti ir kad spren­di­mas su­stip­rin­ti ka­ri­nius ry­šius su kai­my­ni­ne Suo­mi­ja, pat ne­pri­si­jun­gu­sia prie NA­TO, ir­gi už­ti­krin­tų „stip­res­nius re­gio­ni­nius at­gra­so­muo­sius pa­jė­gu­mus“.

Kaip ro­do lie­pą pa­skelb­ti apk­lau­sos re­zul­ta­tai, šve­dų, nu­sis­ta­čiu­sių prieš sa­vo ša­lies sto­ji­mą į NA­TO, te­bė­ra dau­giau ne­gu na­rys­tės Va­ka­rų vals­ty­bių ka­ri­nia­me blo­ke ša­li­nin­kų. Ki­ta ver­tus, pa­sta­rai­siais me­tais Šve­di­jo­je pa­lan­ku­mas Al­jan­sui di­dė­jo.

Ma­no­ma, kad šią ten­den­ci­ją la­biau­siai lė­mė di­dė­jan­tys nuo­gąs­ta­vi­mai dėl, dau­ge­lio nuo­mo­ne, vis ag­re­sy­viau vei­kian­čios Ru­si­jos, nors Mask­va to­kius kal­ti­ni­mus at­me­ta kaip an­ti­ru­siš­ką pro­pa­gan­dą.

TT pra­ne­ši­me sa­ko­ma, kad K.Brin­geus at­as­kai­to­je iš es­mės at­me­ta­ma ga­li­my­bė, kad Ru­si­ja su­rengs ka­ri­nę at­aką vien prieš Šve­di­ją. La­biau­siai ti­kė­ti­nas sce­na­ri­jus (nors ši ti­ki­my­bė ir­gi nė­ra di­de­lė), kad Šve­di­ja bū­tų įtrauk­ta į konf­lik­tą, iš­pro­vo­kuo­tą Ru­si­jos ka­ri­nės at­akos prieš Bal­ti­jos ša­lis – NA­TO na­res Es­ti­ją, Lat­vi­ją ir Lie­tu­vą.

Ma­no­ma, kad Ru­si­jos gink­luo­to­sios pa­jė­gos bū­tų pa­jė­gios užim­ti Bal­ti­jos ša­lis per ke­lias die­nas. Klos­tan­tis šiam sce­na­ri­jui, Mask­va ga­li pa­no­rė­ti dis­lo­kuo­ti sa­vo prieš­lėk­tu­vi­nės ir prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mas Šve­di­jos te­ri­to­ri­jo­je – pa­vyz­džiui, Got­lan­do sa­lo­je, kad užb­lo­kuo­tų NA­TO avia­ci­jos skry­džius virš Bal­ti­jos jū­ros.

K.Brin­geus pa­žy­mi, kad Šve­di­ja tu­ri nai­kin­tu­vų ir mo­der­nių po­van­de­ni­nių lai­vų, bet vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad ša­lies gy­ny­bos pa­jė­gu­mai tu­ri „ga­na reikš­min­gų trū­ku­mų“. Tai­gi, ša­liai rei­kė­tų iš­ori­nės ka­ri­nės pa­gal­bos, bet JAV ant­že­mi­nių pa­jė­gų pa­stip­ri­ni­mas ge­riau­siu at­ve­ju ga­lė­tų at­vyk­ti tik po tri­jų sa­vai­čių.

Be ki­ta ko, at­as­kai­to­je pa­žy­mi­ma, kad NA­TO na­rys­tė ne­pa­dė­tų grei­tai už­kam­šy­ti ša­lies gy­ny­bos spra­gų.

„NA­TO na­rių pir­mo­ji gy­ny­bos li­ni­ja yra (jų) na­cio­na­li­niai iš­tek­liai“, – sa­ko­ma do­ku­men­te.

At­as­kai­to­je ra­šo­ma, kad Šve­di­ja ti­kriau­siai bū­tų pri­im­ta į Al­jan­są ir kad sto­ji­mo pro­ce­sas ti­kriau­siai truk­tų 12–15 mė­ne­sių nuo ati­tin­ka­mos par­aiš­kos pa­tei­ki­mo.

Do­ku­men­te pa­žy­mi­ma, kad Šve­di­jos pra­šy­mas pri­im­ti į NA­TO ves­tų į san­ty­kių su Ru­si­ją po­li­ti­nę kri­zę, o „jos mas­tą bū­tų su­nku prog­no­zuo­ti“. Vis­gi K.Brin­geus da­ro iš­va­da, kad šis san­ty­kių pa­blo­gė­ji­mas ti­kriau­siai ap­si­ri­bo­tų aš­tria po­li­ti­ne re­to­ri­ka ir Mask­vos ka­ri­niais gra­si­ni­mais.