Svarbiausia idėja Lietuvai – idėjas įgyventi
„Mo­ky­to­jas – pres­ti­ži­nė pro­fe­si­ja iki 2025 me­tų“, – pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­skelb­ta pir­mo­ji iš tri­jų svar­biau­sių pro­ver­žio idė­jų Lie­tu­vai, ku­rias eks­per­tai ir vi­suo­me­nė at­rin­ko iš pu­san­tro tūks­tan­čio pa­siū­ly­tų­jų, su­si­lau­kė au­di­to­ri­jos ova­ci­jų ir pri­ta­ria­mo šauks­mų.

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui teko garbė paskelbti antrą idėja – įteisinti dvigubą pilietybę. Premjeras Saulius Skvernelis pagarsino trečią idėją, tiksliau, iš karto dvi, pelniusias vienodą palaikymą, – pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant būstus ir biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas.

Didžioji idėjų ir pokyčių konferencija Nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“ „Litexpo“ rūmuose vakar subūrė įvairius žmones – nuo moksleivės Agnės Žiogaitės iš Šilalės rajono, neseniai iš Dakaro grįžusio Benedikto Vanago, kunigo Algirdo Toliato, verslininko Vlado Lašo, buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko iki ministrų – finansų Viliaus Šapokos, švietimo ir mokslo Jurgitos Petrauskienės, tokių autoritetingų užsienio politikų, kaip Estijos buvęs premjeras Taavi Rõivas ar JAV Nacionalinio paramos demokratijai fondo prezidento Carlas Gershmanas. Sveikinimą atsiuntė buvęs JAV prezidentas George'as W . Bushas.

Daugelis „Lietuvos žinių“ kalbintų konferencijos dalyvių džiaugėsi, kad idėjos suvienijo nemažą visuomenės dalį, leido jai pasijusti reikalinga generuojant idėjas valstybės proveržiui, kartu dirbo tarpusavyje konkuruojanti žiniasklaida, trijų bankų – „Swedbank“, SEB banko ir „Luminor“ – vyriausieji ekonomistai Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda ir Žygimantas Mauricas konferencijoje darė bendrą pranešimą, o per pertraukas nesiliovė žmonių diskusijos.

Jei visi taip susivienys, kad išrinktos idėjos būtų įgyvendintos, bus galima kalbėti apie tikrąją iniciatyvos sėkmę.

Mokytojo profesija – prestižinė. Nerealu?

„Nuo to, kaip mes, politikai, visuomenė ir mūsų valstybė, investuos, žiūrės į mokytoją, priklausys mūsų ateitis. Mokytojo padėtis visuomenėje – kaip lakmuso popierėlis. Ar suprantame, kad švietimas – valstybės išlikimo pagrindas? Kad išsilavinusi tauta niekada nebus pavergta nei ginklu, nei žodžiu, nei šmeižtu, nei šantažu? Todėl investuoti į mokytoją ir į švietimą – ne tik mūsų pareiga, bet ir ateitis“, – konferencijoje pabrėžė D. Grybauskaitė.

Idėją kelti mokytojo prestižą ir didinti švietimo kokybę, kaip svarbiausią valstybei, parėmė visi „Lietuvos žinių“ kalbinti konferencijos dalyviai. Tik ne visi jie buvo tikri, kad tokią idėją įmanoma įgyvendinti, ypač per septynerius metus.

„Džiaugiuosi, kad pagrindinė idėja – pagarba mano cecho žmonėms. Tai nenustebino, nes tokia idėja sklandė ore, tik turėjo rastis anksčiau. Šiandien mokytojas įvarytas į kampą, ir jį ten įvarė mūsų visuomenė, Lietuva. Mokytojas tapo nedrąsus, įbaugintas – neduokdie, ne taip pažiūrėti, ne tą žodį pasakyti, ne tai padaryti. Drįsčiau abejoti, ar per septynerius metus įmanoma ištraukti mokytoją iš to kampo“, – kalbėjo prestižinės Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas. Jis pridūrė nenorintis būti „blogas orų pranešėjas, bet orai Lietuvoje kol kas blogi“. Anot M. Jakobo, idėjos privalo turėti paprastą, bet tvirtą pagrindą – Lietuva turi išmokti mylėti savo vaikus, gerbti žmones, taip pat ir mokytojus.

M. Jakobas pabrėžė, kad padėtis nesikeis, vos tik mokytojams pradėjus mokėti tūkstančio eurų algą. Esą svarbiausia tai, kad mūsų visuomenė pradėtų pasitikėti mokytojais. „Laiminga yra ta tauta, kuri geriausius savo atstovus siunčia būti mokytojais. Išrinkime gabiausius ir paprašykime, kad jie būtų mokytojai“, – siūlė gimnazijos direktorius.

Miša Jakobas: „Šiandien mokytojas įvarytas į kampą, ir jį ten įvarė mūsų visuomenė. Mokytojas tapo nedrąsus, įbaugintas.“

Mokytojo profesijos prestižo kėlimas, švietimo sistemos pertvarka pagrindinė idėja Lietuvai yra ir Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovui Arnoldui Pranckevičiui. „Švietimas – tai mūsų ateitis. Investicijos į žmogaus gebėjimus, mokslą turi būti kiekvienos valstybės svarbiausias uždavinys“, – sakė jis.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors ši sritis – nacionalinių vyriausybių, o ne EK kompetencija, „Eurobarometro“ apklausose aštuoni iš dešimties respondentų nurodo norintys daugiau Europos Sąjungos veiksmų švietimo, taip pat sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. Tad praėjusią savaitę EK surengė pirmą švietimui skirtą vadovų susitikimą, kuriame sutarta turimus bendrus europinius instrumentus panaudoti inovacijoms švietimo srityje skatinti, investicijoms į modernias technologijas, ateities mokslą, siekiant, kad Europa būtų pasaulio lyderė vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

E-Lietuva – misija įmanoma

„Viena – tikrai idėja, o kitos – tik pasiūlymai“, – proveržio idėjų finalinį trejetuką įvertino signataras, buvęs premjeras, dabar vadybos konsultantas Aleksandras Abišala. Idėja jis vadina tai, kas gali būti ilgalaikis, visus telkiantis, strateginio masto reikalas. Jam būtų galima priskirti būtent idėją dėl mokytojo profesijos prestižo kėlimo.

A. Abišala sakė esąs truputį skeptiškas dėl nacionalinių idėjų ne karo metu. „Demokratinėje visuomenėje reikėtų labiau kalbėti apie vertybes, kurių pagrindu žmonės galėtų generuoti idėjas ir jas įgyvendinti. Pagrindinės yra dvi. Pirma – pilietinė visuomenė, atliekanti savo darbus nelaukdama valdžios malonės. Antra – antreprenerystė. Tai ne verslumas ar išradingumas, o kažkas daugiau – kai žmonės gali sugalvoti ir įgyvendinti savo idėjas tiek versle, tiek kitose srityse“, – aiškino jis Idėjos Lietuvai iniciatyvą ir renginį A. Abišala gyrė kaip labai gerą ir naudingą pilietinės visuomenės darbą.

Ekonomistė Rūta Vainienė „Lietuvos žinias“ tikino esanti didžiausia idėjos dėl dvigubos pilietybės šalininkė. „Tai vienijanti Lietuvos šimtmečio idėja, jos labai reikės artimiausią šimtmetį. Lietuvis yra ne tik tas, kuris čia gyvena. Dabar pasaulis tampa skaitmeninis, kitas šimtmetis atrodys kitaip, nei pirmas šimtmetis“, – dėstė ji.

Aleksandras Abišala: „Demokratinėje visuomenėje reikėtų labiau kalbėti apie vertybes, kurių pagrindu žmonės galėtų generuoti idėjas ir jas įgyvendinti.“

Seimo pirmininkas V. Pranckietis, pristatydamas dvigubos pilietybės idėją, pabrėžė, kad įstatymo leidėjai, siekdami ją įgyvendinti, išnaudojo visas galimybes, tad dabar žodį turės tarti tautai. „Tauta šiai idėjai po metų galėtų pasakyti „taip“. Linkiu būti visiems drauge“, – sakė jis.

Pristatydamas pagalbos jaunoms šeimoms ir biurokratijos mažinimo idėją, premjeras S. Skvernelis pabrėžė jų abiejų svarbą valstybei.

„Šeima yra mūsų valstybės pagrindas, o norint kurt šeimą, reikia turėti tvirtą socialinį pagrindą. Taip susiklostė, kad kiekvienas lietuvis nori turėti savo būstą. Tai nėra paprasta. Svarbu, kad kiekviena jauna šeima galėtų turėti savo būstą, gimdyti, auginti vaikus, tada mūsų visų lauks šviesi ateitis“, – kalbėjo jis.

Premjero teigimu, valstybę žudo biurokratija, o siekis skaitmenizuoti visus procesus valstybėje rodo jos gebėjimą keistis, modernėti.

Kiek laimi šalis, tapdama e. valstybe, konkrečiais pavyzdžiais įrodinėjo buvęs Estijos premjeras T. Rõivas. Elektroninis parašas, elektroninės sveikatos kortelės, elektroninis balsavimas taupo laiką, lėšas ir yra užkarda tiek biurokratijai, tiek korupcijai.

Ekonomistas N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad dabar 28 proc. dirbančiųjų triūsia viešajame sektoriuje. „Surinkdami bene mažiausiai mokesčių, turime vieną didžiausių viešąjį sektorių. Jei jį skaitmenizuotume, būtų sutaupyta lėšų Lietuvos prioritetams įgyvendinti, pavyzdžiui, mokytojo profesijos prestižui kelti. Daug kas baiminasi, kur dėsis darbo netekę valstybės tarnautojai. Bet juk Lietuvos įmonės skundžiasi, kad nebegali plėstis, nes trūksta darbuotojų“, – aiškino jis.

Ar kanapės lemtų valstybės proveržį?

Idėjas Lietuvai galėjo siūlyti visi norintieji, o geriausios trys atrinktos įvertinus jų populiarumą, skaitomumą, persidengimą, taip pat atlikus ekspertų ir visuomenės apklausas. Tačiau visuomenės nuomonė ir trys paskelbtos svarbiausios idėjos nesutapo. Vox populi sakė, kad svarbiausia valstybės proveržio idėja – įteisinti psichoaktyvių kanapių naudojimą rekreacijai. Ši idėja surinko beveik 3,5 tūkst. balsų. Keturis kartus mažiau balsų gavo antroje vietoje likęs siekis pritraukti 50 tūkst. žmonių į Šaulių sąjungą ir jos nariams suteikti teisę laikyti ginklą namie.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Įteisinti kanapes siūliusios organizacijos „Socialinis kanapių klubas“ iniciatoriai piktinosi, kad daugiausia palaikymo susilaukusi idėja nepateko į finalą. Į konferenciją jos atstovai atsinešė vėliavą su kanapių simbolika, bet buvo išprašyti iš salės motyvuojant, kad vėliavos kotas gali kelti problemų konferencijos dalyvių saugumui.

Jei ne ekspertų nuomonė, Lietuva tikrai būtų pagarsėjusi kaip šalis, kurios gyventojai į ateities perspektyvas įžvelgia tik pavartoję kanapių. Bet šis pavyzdys – pamokantis: čia kaip ir per Seimo ar kitus rinkimus – jei nebalsuoji tu, už tave nusprendžia kiti.

Tarp populiariausių idėjų buvo siūlymai įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, įtvirtinti privalomą ekonomikos, teisės, gamtos mokslų ir kitų žinių patikrinimą Seimo nariams, per savaitę tik vieną dieną leisti vaikams valgyti saldumynus, atsisakyti tikybos pamokų mokyklose, per metus pritraukti 3 mln. turistų į Lietuvą, keisti Lietuvos anglišką pavadinimą iš Lithuania į Lituania, finansiškai remti geriausius moksleivius, atsisakyti namų darbų, pasikviesti 50 profesorių iš 50 geriausių pasaulio universitetų. Taip pat siūlyta, kad penktadalis studentų būtų užsieniečiai, kad lietuvių diasporos atstovams skirtume premijas už investuotojų pritraukimą į Lietuvą, kad nutiestume dviračių takus per visą Lietuvą, kad būtų mažiau savivaldybių, bet jos turėtų daugiau, kad neliktų gyventojų pajamų mokesčio, bet būtų padidintas pridėtinės vertės mokestis, o mokesčius „Sodrai“ mokėtume patys ir t. t.

Greitis ir dar kartą greitis

Dvi valandos traukiniu nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Jaunoms šeimoms – būstą dabar, o ne kada nors. Griauti „kinų sieną“ dėl ukrainiečių, nes ES ketina atverti jiems sienas ir dėl jų konkuruosime su visa Bendrija, o ne tik Lenkija, kurios pareigūnai pripažįsta, kad ukrainiečiai nemažai prisideda prie šalies ekonomikos kėlimo. Šias ir kitas idėjas konferencijoje pristatęs ekonomistas G. Nausėda nurodė kelias pamokas, kurias vertėtų išmokti. Pirma, moderniai Lietuvai reikia mainų: keisti draudimus į laisvę, lėtapėdiškumą – į greitį, nes idėjų turime, jos randasi greitai, o įgyvendinamos lėtai. Todėl reikia idėjų įgyvendinimo mechanizmo. Antra, Lietuvai būtina paimti iš pasaulio viską, kas geriausia.

„Lietuvos žinių“ šnekinta moksleivė iš Šilalės rajono A. Žiogaitė, beje, galvojanti apie mokytojo darbą, labai taikliai pridūrė: „Idėjos išsakytos, tačiau jei siūlai idėją, turi pasakyti, kaip ją įgyvendinti, o to nebuvo padaryta. Išsakytos idėjos – labai neapibrėžtos, abstrakčios.“

Tad dabar Lietuvai aktualiausia idėja – įgyvendinti savo išsirinktas proveržio idėjas.