Susikirto lietuvių nuomonės dėl ispanų policijos smurto prieš katalonus
Po įvy­kių Bar­se­lo­no­je, kai Is­pa­ni­jos po­li­ci­ja puo­lė ir ža­lo­jo Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­lau­so­my­bės ša­li­nin­kus, sie­ku­sius da­ly­vau­ti re­fe­ren­du­me, lie­tu­viai ne­li­ko abe­jin­gi. So­cia­li­niuo­se tink­luo­se jie reiš­kė nuo­mo­nę. Po­žiū­ris kar­di­na­liai iš­sky­rė: vie­ni si­tua­ci­ją ly­gi­no su Lie­tu­vos va­da­vi­mu­si iš so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos, ki­ti siū­lė įsi­vaiz­duo­ti, ką rei­kė­tų da­ry­ti, jei re­fe­ren­du­mo dėl ne­prik­lau­so­my­bės siek­tų Že­mai­ti­ja ar Šal­či­nin­kų ra­jo­nas. Pir­mų­jų – ge­ro­kai dau­giau.

Smurtas prieš senutes ir vėzdų kalba

Politologo Nerijaus Maliukevičiaus nuomone, Madrido strategija aiški – visais įmanomais būdais sužlugdyti balsavimą ir padaryti jį niekiniu. „Tačiau viešoje erdvėje Madridas gauna sausai nuo Barselonos tokiais vaizdais“, – teigė jis, į „Facebook“ įdėjęs policininkų užpultų ir sukruvintų katalonų nuotraukas.

Seimo narė Aušra Maldeikienė buvo sukrėsta: „Vakar stebėjau tą Guardia Civil vykdytą smurtą prieš senutes ir tikrai galiu pasakyti tik vieną – taip elgtis su taikiai savo valią susirinkusiais išreikšti žmonėmis tiesiog nedera. Tai, kad tai vyksta Europos Sąjungos valstybėje, šokiruoja. Ispanams reikia kalbėtis ir tartis su Katalonijos regionine Vyriausybe ir pasiekti sprendimą, kurį visos pusės pripažintų kaip sąžiningą (pvz. naujas referendumas leisiantis be pavojaus sveikatai visiems Katalonijos gyventojams pareikšti savo nuomonę ar tai derybos dėl autonomijos išplėtimo – dėl visko gali būti deramasi).“

Ekonomisto Gitano Nausėdos žodžiais, galima neleisti katalonams išreikšti savo valios referendume, bet negalima jų po viso šito priversti gyventi meilėje ir taikoje vienoje valstybėje. „Nesitikėjau, kad teks tai stebėti XXI amžiuje demokratinėje šalyje. Chrestomatinis pavyzdys, kaip nedera elgtis, siekiant susikalbėti žmonių, o ne vėzdų kalba“, – socialiniame tinkle parašė jis.

„Katalonijos klausimu esu šališkas, yra ten brangių draugų, – neslėpė politologas Mažvydas Jastramskis. – Visgi akivaizdu, kad po vakar Madridas prarado moralinę teisę apeliuoti į demokratinę šalies santvarką. Tokie smurto mastai nėra niekaip pateisinami, o katalonai žengė kruviną, bet esminį žingsnį kelyje į nepriklausomybę.“

Televizijos laidų kūrėjas ir humoristas Haroldas Mackevičius stebėjosi: „Katalonijos nepriklausomybės priešininkai vis ištraukia tokį keistą argumentą – katalonų valdžia korumpuota, valdžioje – buvę ar esami komunistai. Jūs ką, rimtai galvojat, kad tauta neverta laisvės, jei į valdžią renka korumpuotus buvusius ar esamus komunistus?“ Ir siūlė lietuviams pažiūrėti į veidrodį.

Prie vietų, kuriose katalonai norėjo balsuoti referendume, atsirado barikadų.

Lygino su Žemaitija ir Šalčininkų rajonu

Laidų vedėjas Aurimas Perednis piktinosi: „Gėda ir nesuvokiama, kaip XXI a. Europos sąjungos šalies vyriausybė gali išsigąst demokratijos ir taip smurtauti prieš savo piliečius.“

Žurnalistui komentatoriai oponavo, kad tai, kas vyksta, vadinama perversmu, ir demokratija čia nekvepia, teigė, jog „Konstitucijos reikia laikytis“.

Televizijos laidų vedėjas, žurnalistas Rytis Zemkauskas klausė: „Besąlygiškai pasisakantiems už Catalunya. O kaip būtų, jeigu Žemaitija?“

Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, socialiniame tinkle pareiškęs nuomonę apie įvykius Katolonijoje, taip pat sulaukė komentatorių palyginimų su Lietuva ir Žemaitija. Jis teigė: „Geroj ir teisingoj Europoj matau gyvenam, visi EU biurokratai tik kartoja kad Katalonijos dalykai Ispanijos vidau reikalas, bet jeigu prieš šios dienos įvykius nepriklausomybės šalininkų ir jos priešininkų santykis buvo 50X50 , tai dabar manau rezultatas jau aiškus, o visa Ispanijos valdžia ir karalius vis dar diktatoriaus Franko šešėlyje, bet jau rytoj viskas pasikeis....Visca Catalunya!!!!“

„Kažin, jei Žemaitija sugalvotų atsiskirti“ , – suabejojo vienas komentatorius.

A. Pogrebnojus jam atkirto: „Prie ko čia Žemaitija...prie Franko jie katalonu kalba galėjo tik Barselonos stadione kalbėti ir jų kalba net buvo uždrausta... Pasigilink į istoriją...“

Dizaineris emocingai papildė: „O video pažiūrėjus, kaip policija veikia, tai iš viso žodžiu nėra... Kaip kokie okupantai...“

Socialiniuose tinkluose kai kurie komentatoriai Katalonijos įvykius dar siūlė palyginti su Šalčininkų rajonu, jei vietos gyventojai bandytų rengti referendumą atsiskirti nuo Lietuvos.

Katalonijos nepriklausomybės šalininkai.

Benzinas ant revoliucijos liepsnos

Apžvalgininkas Audrius Bačiulis, informavęs, kad Katalonijoje po Ispanijos policijos siautėjimų, siekiant užkirsti kelią referendumui dėl nepriklausomybės – beveik pusę tūkstančio sužeistųjų, pareiškė: „Dabar ir katalonai, kurie savo kovoje už laisvę labai seka Baltijos šalių pavyzdžiu, turi savo Sausio 13-ąją. Katalonijos kelią į laisvę, surengtą Baltijos kelio pavyzdžiu, jie jau turi.“

Panašios nuomonės laikosi ir žurnalistas Andrius Užkalnis. „Skaitau apie Kataloniją ir nesuprantu: ar niekas ispanams nepasakė, kad jie pila benziną ant revoliucijos liepsnos? Dabar kataloniečiai turi revoliucijos didvyrius, aukas ir simbolinę datą. Niekada nepagalvočiau, kad Madridas gali būti toks bukas ir trumparegis su savo pezalais apie antikonstitucinį referendumą, kaip Kremliaus geriatriniai senoliai, bandę suturėti Lietuvą nuo nepriklausomybės 1991 metais. Dabar kataloniečiai nebeturi variantų, tik žaisti iki pergalės“, – įsitikinęs jis.

„Panašumų tarp mūsų Kovo 11-os ir Katalonijos nepriklausomybės siekių yra, bet ne 100 proc., – šiandieninė Ispanija nėra panaši į anų dienų Sovietų Sąjungą, – mano Seimo narys, konservatorius Andrius Kubilius. – Vieną dalyką, kurį dar kartą galiu pakartoti, supratau jau pakankamai senai, dar prieš Škotijos referendumą: Europos Sąjungos natūrali konsolidacijos raida stiprina politines Briuselio galias, tuo pačiu mažina nacionalinių sostinių galias ir taip atsiveria naujos galimybės istoriniams regionų sentimentams išsiveržti į Edinburgo ar Barselonos gatves. Turtingų regionų sostinės nebesibaimina siekti laisvės nuo savo valstybės sostinės, nes nacionalinės valstybės sostinės galios savo piliečių ir regionų atžvilgiu yra sumažėję tiek, kiek jų yra perduota Briuseliui: Barselona nebebijo Madrido, nes Katalonija virš savęs esančia sostine vis labiau laiko Briuselį, o ne Madridą.

Politiko nuomone, Barselonos ir Madrido susikirtime nereikia ieškoti kurios nors pusės kaltės. Jis teigė, kad reikia matyti natūralios Europos Sąjungos konsolidacijos pasekmes: istorinių regionų sentimentai ir pastangos tuos sentimentus realizuoti tik stiprės. Po Škotijos ir Katalonijos labai greitai gali pabusti baskai, Šiaurės Italija, Silezija ir taip toliau.

„Briuseliui reikia turėti strategiją, kuri visos ES mastu padėtų suderinti atskirų regionų istorinius sentimentus ir savarankiškumo aspiracijas su nacionalinių valstybių sienų stabilumo išsaugojimu. ES reikia ne tik fiskalinės drausmės ar pabėgėlių kontrolės strategijos, bet ir regionų strategijos, – siūlė A. Kubilius. – ES ateitis negali būti sprendžiama vien tik Barselonos gatvėse.“

Džiaugsmas, baigus balsuoti.

Teks spręsti dilemą

Seimo narė liberalė Aušrinė Armonaitė patarė įvykių Katalonijoje su nelyginti su laikotarpiu, kai Lietuva vadavosi iš Sovietų Sąjungos okupacijos: „Kaip ir Didžiojoje Britanijoje dėl Brexit, taip ir Ispanijoje dėl Katalonijos, atrodo, visi pamiršo, kas yra civilizacija. Vienoje pusėje Konstitucija aiškinama guminėmis kulkomis, kitoje pusėje – laisvės troškimas pasigirsta su viena kita nacizmo nata. Nors Ispanijos Vyriausybės panaudota jėga atrodo neproporcinga ir brutali, monarchijos reikalai yra kitokie, nei SSRS okupacija, kurią patyrėme, todėl reikėtų atsispirti pagundoms lengva ranka lyginti mūsų patirtį.“

Politikė mano, kad didesnis dialogas, didesnė autonomija, galbūt net Madrido pripažįstamas naujas referendumas galėtų būti kelias konfliktui spręstis. „Juk toli gražu ne visi katalonai nori palikti Ispaniją ir galėtų apie tai pasisakyti referendume. Vis dėlto po šiandienos Madridas turės mažiau draugų Barselonoje nei vakar“, – teigė A. Armonaitė.

M. Nagevičius tarsi apibendrino: „Manau, kad labai greitai mums Vilniuje teks spręsti dilemą – pripažinti Katalonijos nepriklausomybę ir susigadinti santykius su Ispanija ar aiškinti, kad šalių teises į nepriklausomybę baigėsi 1990 metais.“

Barselonos gatvėse

Vadino tai Ispanijos klaida

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius mano: „Ispanijos policijos perviršiniai veiksmai yra klaida ir nėra politinio sprendimo dalis. Katalonijos žmonių valia privalo būti gerbiama ir turi skatinti politinį dialogą. Europos Sąjungoje (ES) atsirado dar viena ir didelė įtampa, kurios ignoruoti jau negalima.“

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LDK) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis vylėsi: „Tikiuosi užteks išminties Madridui nutraukti policininkų kvaitulį Katalonijoje. Ispanijos vyriausybė rizikuoja prarasti ne tik bet kokį katalonų, bet ir Europos žmonių palaikymą.“

Apžvalgininkas Andrius Navickas įvykius Katalonijoje, kai policija puolė ir žalojo civilius, vadino fatališka Ispanijos premjero klaida. „Kol beveik nieko nežinojau apie Ispanijos istoriją ir politinį gyvenimą, 100 proc. palaikiau katalonų siekį atsiskirti. Net ir sporte Barselonos kovos su „Realu“ man priminė „Žalgirio“ grumtynes su CASK. Kiek vėliau supratau, kad viskas daug komplikuočiau. (Futbole pradėjau linkėti pergalės „Atletikui“). Pradėjau suprasti, kas erzina ir neramina ispanus, kai kalbama apie katalonų separatizmą, – socialiniame tinkle rašė jis. – Visgi po vakar tegaliu pritarti vienam BBC žurnalistui. Jis sakė: iki sekmadienio ryto buvau įsitikinęs, kad katalonai niekada neatsiskirs nuo Ispanijos. Priežastis paprasta – dauguma katalonų to nenori. Tačiau po sekmadienio vaizdų nebetikiu, kad Katalonija liks Ispanijos dalimi. Pralietas kraujas užaugino tarpusavio neapykantą. Taip, referendume balsavo tik 2 mln. katalonų. Tai mažuma. Tačiau realiai istoriją keičia ne daugumos, bet aktyvios ir mobilizuotos mažumos, kurios pradeda veikti, kai inertiška dauguma tik pasyviai stebi. Vakar Ispanijos premjeras padarė fatališką klaidą. Būtent jo įsakymai antikonstitucinį referendumą pavertė tikru.“

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LDK) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis vylėsi: „Tikiuosi užteks išminties Madridui nutraukti policininkų kvaitulį Katalonijoje. Ispanijos vyriausybė rizikuoja prarasti ne tik bet kokį katalonų, bet ir Europos žmonių palaikymą.“

Seimo nario, konservatoriaus Žygimanto Pavilionio žodžiais, smurtas Katalonijoje nepriimtinas. „Gėda Madridui, kuris į norą balsuoti bei prašymą kalbėtis atsako guminėmis kulkomis, – teigė jis. – Madridas privalo suprasti, kad tokiu būdu laisvės troškimo ne tik nenumalšins, bet jį dar sustiprins. Taip pat ir paramą šiai laisvei užsienyje. Kol kas apsiribojome dviem diskusijomis Seimo Užsienio reikalų komitete, taip pat neformalia, asmenine parama katalonams, aiškiu prašymu Madridui tęsti dialogą ir susilaikyti nuo smurto, tačiau tokie veiksmai gali Lietuvos poziciją pakeisti. Tikiuosi, šias eilutes perskaitys ir Ispanijos ambasada Vilniuje.“

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius prakalbo apie sankcijas Ispanijai: „Sunku patikėti tuo, ką mato akys šiandien Barselonoje. Europos Sąjungos valstybės Ispanijos policininkai muša žmones, norinčius balsuoti. Manau, kad atėjo laikas svarstyti sankcijas Ispanijai.“

Katalonai ploja senukui, balsuoti referendume atriedėjusiam vežimėlyje.

„Prievarta niekas niekada nei suburs, nei apjungs, nei suvienys“

Lietuvos prezidentė Dalios Grybauskaitės teigimu, sekmadienį prasiveržęs smurtas Ispanijoje apsunkins Madrido ir Katalonijos nepriklausomybės šalininkų dialogą, pranešė BNS. Taip ji komentavo situaciją Ispanijoje, kai šios šalies valdžia panaudojo jėgą prieš Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos referendumo dalyvius ir organizatorius. Per sekmadienį kilusius susirėmimus sužeisti 844 aktyvistai ir 33 policijos pareigūnai.

„Manau, kad jeigu būtų leista įvykti referendumui (...) nepanaudojus jėgos, būtų galima lengviau dabar išeiti į dialogo stadiją ir kalbėtis, nes vis vien reikės kalbėtis, vis vien reikės dialogo, vis vien reikės derybų“, – pirmadienį Vilniuje žurnalistams sakė šalies vadovė.

„Prievarta niekas niekada nei suburs, nei apjungs, nei suvienys, todėl tik tenka apgailestauti, kad įvyko toks susidūrimas, kad tiek yra sužeistųjų ir, manyčiau, kad tai bet kuriai valstybei didžiulis skausmas ir gėda“, – pridūrė ji.

D. Grybauskaitė tai pat sakė, kad nepriklausomybės šalininkai savo ruožtu turėjo siekti dialogo, nes „Konstitucija yra visiems svarbus dokumentas“.

„Jeigu jo nesilaikysime, turėsime chaosą demokratinėje valstybėje“, – sakė Lietuvos vadovė.

Katalonijos lyderiai teigia, kad už regiono nepriklausomybę referendume balsavo 90 proc. žmonių, todėl jis laimėjo teisę atsiskirti nuo Ispanijos. Madridas plebiscitą pavadino farsu.