Susigrąžinti emigrantus norima pagal įstatymą
Gru­pė Sei­mo na­rių siū­lo įpa­rei­go­ti Vy­riau­sy­bę iki ki­tų me­tų vi­du­rio par­eng­ti Lie­tu­vos pi­lie­čių grį­ži­mo iš už­sie­nio ša­lių nuo­lat gy­ven­ti Lie­tu­vo­je įsta­ty­mą, ku­ria­me bū­tų nu­ma­ty­tos de­ta­lios ir veiks­min­gos prie­mo­nės emig­ran­tams su­sig­rą­žin­ti. Eko­no­mis­tai ir eks­per­tai tei­gia, kad vien to ne­pa­kan­ka.

Seimo nutarimo projektą, kuriuo ministrų kabinetas būtų įpareigotas iki 2019 metų liepos 1 dienos parengti minėtą įstatymą, teikia 24 valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai. Jame teigiama, kad Lietuvos piliečių išvykimas dirbti ir gyventi į užsienį daro nepataisomą žalą šalies ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai, todėl esą būtina įstatyme numatyti emigrantų grįžimo ir perkvalifikavimo išlaidų kompensavimą, sudaryti galimybes lengvatinėmis sąlygomis įsigyti ar dvejiems metams išsinuomoti būstą, pasirūpinti efektyvia iš užsienio sugrįžtančių asmenų vaikų integracija į ugdymo sistemą.

„Įstatymas reikalingas tam, kad bendruomenės nariai matytų, kaip valstybė rūpinasi sugrįžtančiaisiais ir ką jiems gali pasiūlyti. Aiškumas padėtų emigrantams greičiau apsispręsti grįžti į Lietuvą“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino vienas nutarimo projekto iniciatorių Valentinas Bukauskas.

Ekspertai pažymi, kad emigrantai grįš tuomet, kai šalyje bus tokia ekonominė situacija, kuri skatins juos tai daryti.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio-lapkričio mėnesiais iš šalies emigravo 39 381 nuolatinis gyventojas. Tai 5990 (arba 13,2 proc.) asmenų mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu pernai. Į Lietuvą 2018 metų sausio-lapkričio mėnesiais imigravo 34 437 žmonės – 16 108 (1,9 karto) žmonėmis daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. 66 proc. imigravusių į mūsų šalį asmenų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai.

Vis dėlto emigracija ir toliau lenkia imigraciją. Šių metų sausio-lapkričio mėnesiais net 4944 žmonėmis daugiau asmenų emigravo, negu imigravo. Vien lapkritį į šalį atvyko 2566 imigrantai, tarp jų 1794 asmenys – Lietuvos piliečiai. Emigravo 3251 asmuo – Lietuvą palikusių buvo 685 asmenimis daugiau nei į šalį atvykusių.

Įžvelgia pažangą

Banko „Swedbank“ Baltijos šalių makroekonomikos tyrimų vadovas, ekonomistas Nerijus Mačiulis „Lietuvos žinioms“ teigė emigracijos procesuose matantis esminių pokyčių – kai kuriais šių metų vasaros mėnesiais Lietuva sulaukė daugiau imigrantų, nei buvo iš jos emigravusiųjų. Rudenį balansas kiek pasikeitė, tačiau yra vilčių, kad per visus šiuos metus emigravusiųjų ir atvykusiųjų balansas bus mažiausias nuo šio amžiaus pradžios. „Tai ir sparčiau augančio darbo užmokesčio, ir žemesnio nedarbo lygio pasekmė. Todėl galimybių Lietuvoje įsidarbinti, pradėti savo verslą ar kitaip save realizuoti yra kur kas daugiau, nei buvo, tarkime, 2010 metais, iškart po ekonomikos krizės“, – sakė N. Mačiulis.

Anot jo, nereikėtų ieškoti labai specifinių būdų, nukreiptų vien į emigrantus. Tai turėtų būti bendros priemonės, kurios keltų gyvenimo lygį Lietuvoje, skatintų užsienio kapitalo įmonių investicijas, gerai mokamų darbo vietų kūrimą, verslo kūrimo sąlygų gerinimą. Ypač mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Tai ne tik skatintų grįžti emigravusius, bet ir neišvažiuoti dar pasilikusius asmenis.

Nemato būtinybės

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė neslėpė nuostabos, kodėl norima kai kurias priemones, skatinant grįžti emigrantus, įtvirtinti įstatyme, mat kitos priemonės yra numatytos šiemet Seimo priimtoje Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijoje. „Susidaro įspūdis, kad daliai Seimo narių netinka jų pačių patvirtinta strategija, tad nori ją papildyti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

A. Sipavičienės teigimu, parlamentarų dabar siūlomos priemonės gali ne skatinti emigrantus sugrįžti, bet daryti priešingą poveikį – skatintų išvykti dabartinius gyventojus, kurie, vėliau grįžę, galėtų pasinaudoti siūlomomis privilegijomis.

„Nuostabą man kelia ir tai, kad parlamentarai vėl prisiminė, jog reikia pasirūpinti iš užsienio grįžtančių vaikų integracija į mūsų šalies ugdymo sistemą. Apie tokios priemonės būtinumą kalbama jau gal 10 metų, ir ją Švietimo ir mokslo ministerija turėtų vykdyti. Bet nežinia kodėl ji vis atsiduria diskusijų centre“, – kalbėjo ji.

Lems ekonominės sąlygos

Lietuvos investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tvirtino, kad emigrantai grįš tuomet, kai šalyje bus tokia ekonominė situacija, kuri skatins juos tai daryti. „Manau, reikėtų daugiau dėmesio skirti investicijoms pritraukti, naujoms darbo vietoms kurti, kad žmonės įsitikintų, jog ir gimtojoje šalyje gali uždirbti ne mažiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse“, – sakė ji.

R. Skyrienei buvo linkęs pritarti Socialinių tyrimų centro migracijos ekspertas Karolis Žibas. Jis abejojo, ar reikia naujo įstatymo, nors pripažino, kad dėmesys grįžtančių emigrantų adaptacijai Lietuvoje yra reikalingas. „Tik klausimas, ar tai turėtų būti teisinis instrumentas, ar strategija, nes jau patvirtintas Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijos įgyvendinimui skirtas veiksmų planas 2019–2021 metams. Ten jau numatyta didžioji dalis priemonių, susijusių su emigracijos mažinimu ir grįžtamosios migracijos skatinimu“, – aiškino K. Žibas.

Pasak jo, grįžtamosios migracijos skatinimas iš esmės yra susijęs su bendra socialine ir ekonomine situacija šalyje. Mat pagal žmonių pajamų pasiskirstymą, kurį atspindi Gini indeksas, Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių. „Kol nebus esminių makroekonomikos pokyčių, tol nelogiška kalbėti apie emigrantų pritraukimo programas“, – pažymėjo K. Žibas.