Sušaudytų ministrų įamžinimas juda vėžlio tempu
Kaip įam­žin­ti oku­pa­ci­jos me­tais nu­žu­dy­tų ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos vy­riau­sy­bių na­rių at­mi­ni­mą, svars­to­ma jau ke­le­rius me­tus, ta­čiau į prie­kį pa­sis­tū­mė­ta ne­daug. Iki šiol net ne­su­ge­bė­ta nu­tar­ti, kur – Vil­niu­je ar Kau­ne – tu­rė­tų ka­bė­ti at­mi­ni­mo len­te­lės tar­pu­ka­rio vals­ty­bi­nin­kams.

Idė­jų, kaip pa­gerb­ti rep­re­suo­tus tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos mi­nis­trų ka­bi­ne­tų na­rius, at­sa­kin­goms vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms ne­stin­ga. Ta­čiau kol kas ne­su­tar­ta, ko­kių kon­kre­čių dar­bų im­tis. Ti­ki­ma­si, kad tai pa­vyks pa­da­ry­ti ar­ti­miau­siu me­tu, nes nu­si­pel­niu­sių vals­ty­bės vei­kė­jų at­mi­ni­mą no­ri­ma spė­ti įam­žin­ti iki vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio ju­bi­lie­jaus.

Ju­dins reikalą

Sei­mo Pa­sip­rie­ši­ni­mo oku­pa­ci­niams re­ži­mams da­ly­vių ir nuo oku­pa­ci­jų nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų tei­sių ir rei­ka­lų ko­mi­si­ja šian­dien į po­sė­dį kvie­čia at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vus pri­sta­ty­ti nu­veik­tus ir ne­at­lik­tus dar­bus sie­kiant įam­žin­ti su­šau­dy­tų mi­nis­trų at­mi­ni­mą. Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Sau­lis pri­si­mi­nė, kad prieš ku­rį lai­ką su­si­tar­ta rep­re­suo­tų vals­ty­bės vei­kė­jų at­mi­ni­mą įam­žin­ti spe­cia­lio­mis at­mi­ni­mo len­te­lė­mis. Jo­mis tu­rė­jo pa­si­rū­pin­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras (LGGRTC), o Vy­riau­sy­bė – už­ti­krin­ti, kad jos bū­tų pri­kal­tos prie kon­kre­čių mi­nis­te­ri­jų. Tie­sa, pa­sak V. Sau­lio, ki­lo gin­čų, kur kon­kre­čiai – prie da­bar Vil­niu­je vei­kian­čių mi­nis­te­ri­jų ar tar­pu­ka­rio mi­nis­te­ri­jų pa­sta­tų Kau­ne – jas pa­ka­bin­ti.

„No­ri­me pa­žiū­rė­ti, ko­kia vi­so to ei­ga: kas pa­da­ry­ta, kas – ne. No­ri­me pa­spar­tin­ti šį rei­ka­lą, nes ir kai ku­rie su­in­te­re­suo­ti as­me­nys pra­šo jį „pa­ju­din­ti“, – pa­žy­mė­jo par­la­men­ta­ras. V. Sau­lis ste­bė­jo­si, kad su­šau­dy­tų mi­nis­trų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo klau­si­mas taip už­si­tę­sė. „Ar­tė­ja vals­ty­bės at­kū­ri­mo ju­bi­lie­jus. No­ri­me bū­ti ti­kri, jog vi­sas šis pro­ce­sas ne­už­si­tęs tiek, kad iki šven­ti­nės da­tos nie­ko ne­bū­tų pa­da­ry­ta“, – tei­gė jis.

Teresė Birutė Burauskaitė. /LŽ archyvo nuotrauka

Vien len­te­lių neužtenka

LGGRTC di­rek­to­rė Te­re­sė Bi­ru­tė Bu­raus­kai­tė sa­kė, kad siū­ly­mų, kaip įam­žin­ti rep­re­suo­tų tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos vei­kė­jų at­mi­ni­mą, yra la­bai daug. Ta­čiau pir­miau­sia bū­ti­na ra­cio­na­li­zuo­ti pro­ce­dū­rą, nes tai nė­ra tik at­mi­ni­mo len­te­lių pa­ka­bi­ni­mas. „Jei­gu pa­ka­bin­si­me at­mi­ni­mo len­te­lę, ati­den­gi­mo me­tu pa­sto­vė­si­me, pa­kal­bė­si­me, o dau­giau šie as­me­nys ne­bus mi­ni­mi nei edu­ka­ci­nė­se prog­ra­mo­se, nei is­to­ri­jos va­do­vė­liuo­se, nei par­odo­se, pub­li­ka­ci­jo­se ar kon­fe­ren­ci­jo­se, tai ne­bus ti­kras įam­ži­ni­mas“, – pa­brė­žė ji.

Anot T. B. Bu­raus­kai­tės, stan­dar­ti­nis per oku­pa­ci­ją nu­žu­dy­tų as­me­nų at­mi­ni­mo len­te­lių mo­de­lis jau yra su­kur­tas – juo­do mar­mu­ro len­te­lė su sti­li­zuo­to­mis gro­to­mis ir ati­tin­ka­mu už­ra­šu. Ji svars­tė, kad at­mi­ni­mo len­te­les nu­žu­dy­tiems tar­pu­ka­rio mi­nis­trams ge­riau ka­bin­ti Kau­ne. Ta­čiau dis­ku­tuo­ti dėl to tu­rė­tų vi­sos su­in­te­re­suo­tos ša­lys.

No­ri įam­žin­ti ir Rusijoje

T. B. Bu­raus­kai­tės tei­gi­mu, jau par­eng­ta ir po Lie­tu­vą ke­liau­ja kil­no­ja­mo­ji par­oda 77 Sverd­lovs­ke su­šau­dy­tų val­sy­bės vei­kė­jų at­mi­ni­mui įam­žin­ti. Šio­mis die­no­mis die­nos švie­są tu­rė­tų iš­vys­ti ir spe­cia­lus ka­ta­lo­gas. „Tu­ri­me tam ti­krą pla­ną įam­žin­ti Vy­riau­sy­bės na­rius, ku­rie žu­vo pir­mo­sios ir an­tro­sios so­vie­tų oku­pa­ci­jos me­tais. No­ri­me pa­da­ry­ti nuo­la­ti­nę par­odą Vy­riau­sy­bės rū­muo­se. Jo­je bū­tų trum­pos biog­ra­fi­jos, nuo­trau­kos, nuo­pel­nai ir li­ki­mas“, – pa­sa­ko­jo ji.

LGGRTC va­do­vė pa­ti­ki­no, kad de­da­mos pa­stan­gos įam­žin­ti nu­žu­dy­tų tar­pu­ka­rio vei­kė­jų at­mi­ni­mą ir už Lie­tu­vos ri­bų. Ne­to­li Je­ka­te­rin­bur­go (bu­vęs Sverd­lovs­kas), kur ma­si­nė­se ka­pa­vie­tė­se pa­lai­do­ti nuo 1936 me­tų su­šau­dy­ti žmo­nės, tarp jų – ir lie­tu­viai, vei­kia me­mo­ria­las, o iš­mū­ry­to­se spe­cia­lio­se sie­ne­lė­se su­ra­šy­tos nu­žu­dy­tų žmo­nių, ku­rių ta­pa­ty­bės nu­sta­ty­tos, var­dai ir pa­var­dės. „Iš pri­nci­po su­tar­ta, kad ga­lė­si­me įam­žin­ti ir sa­vo pi­lie­čius, žu­vu­sius Sverd­lovs­ko ka­lė­ji­me. Kol kas ne­no­riu apie tai pla­čiai kal­bė­ti, nes dar ne­su­si­tar­ta vi­sais po­li­ti­niais lyg­me­ni­mis. Su vie­tos val­džia vi­sa­da pa­pras­čiau su­si­tar­ti, ne­gu ei­nant aukš­tyn“, – sa­kė T. B. Bu­raus­kai­tė. Taip pat šia­me me­mo­ria­le vei­kian­čia­me mu­zie­ju­je nuo pa­va­sa­rio eks­po­nuo­ta me­džia­ga apie su­šau­dy­tus Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės na­rius.

T. B. Bu­raus­kai­tė vi­lia­si, kad spren­di­mai dėl nu­žu­dy­tų mi­nis­trų įam­ži­ni­mo bus pri­im­ti iki gruo­džio vi­du­rio, nes tam rei­kia pla­nuo­ti dar­bus ir lė­šas. At­mi­ni­mo len­te­lės, nuo­la­ti­nė par­oda esą ga­lė­tų at­si­ras­ti ne per vie­nus me­tus.

2012 m. nužudytų ministrų atminimui aukotos šv. Mišios Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje ir surengtos eitynės į Naujųjų Rasų kapines.

Rep­re­sa­vo tau­tos žiedą

1942-ai­siais Sverd­lovs­ko NKVD val­dy­bos vi­daus ka­lė­ji­mo rū­siuo­se bu­vo su­šau­dy­ti aš­tuo­ni 1918–1940 me­tų Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės na­riai – mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Pra­nas Do­vy­dai­tis, vi­daus rei­ka­lų mi­nis­trai Pe­tras Ara­vi­čius, An­ta­nas En­dziu­lai­tis, Zig­mas Star­kus, su­si­sie­ki­mo ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Vol­de­ma­ras Vy­tau­tas Čar­nec­kis, švie­ti­mo mi­nis­tras Ka­zys Jo­kan­tas, kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras Juo­zas Pa­peč­kys ir fi­nan­sų mi­nis­tras Jo­nas Su­tkus. Jie pa­lai­do­ti drau­ge su ki­to­mis po­li­ti­nių rep­re­si­jų au­ko­mis ša­lia Sverd­lovs­ko esan­čia­me miš­ke. Vien 1942 me­tais čia bu­vo su­šau­dy­ta dau­giau kaip 20 tūkst. žmo­nių, iš jų – 77 lie­tu­viai.

Ne­ma­žai aukš­to ran­go tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos vei­kė­jų ka­lė­jo, žu­vo ar­ba bu­vo su­šau­dy­ta Ru­si­jos Vla­di­mi­ro, Toms­ko ka­lė­ji­muo­se.